- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- N-444-2016-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 1 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis, tą pačią dieną, apie 16.16 val., Upės gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir manevruodamas, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abu automobilius sugadino, nuo neblaivumo patikrinimo atsisakė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 ir 148 punktų reikalavimus
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 6 d. nutarimu A. G. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 2600 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 32 mėnesiams.
II.
A. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. specialiosios teisės atėmimą pakeisti pinigine bauda, o nutarimo dalį dėl veikos, kvalifikuotos pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodė, kad už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jam nepagrįstai paskirta griežtesnė administracinė nuobauda, nes jo veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas. Teigė, jog teisė vairuoti jam reikalinga atliekant darbines pareigas. Tvirtino, jog nevengė neblaivumo patikrinimo, o sulaikymo metu tarp jo ir policijos pareigūnų įvyko konfliktas, dėl kurio jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą, kur jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Pažymėjo, jog jo neblaivumas buvo nustatytas, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutarimu A. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą panaikino, A. G. padarytą veiką perkvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir skyrė nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog A. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, asmuo pažeidimo neginčija. Dėl vengimo tikrintis neblaivumą teismas pažymėjo, jog asmens teiginiai, jog jam nebuvo siūlyta tikrintis neblaivumą, bylos medžiaga nepaneigti, tačiau tai, jog vairavo automobilį neblaivus neneigė, kas patvirtinta ir įsigaliojusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 3 d. nutarimu. Taigi, asmeniui vairuojant neblaiviam ir padarant KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą, atsakomybė kyla pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Specialiosios teisės atėmimas, kaip griežtesnė nuobauda, parinkta teismui nustačius asmens atsakomybę lengvinančią (nuoširdų gailestį) ir sunkinančią aplinkybes (pakartotinumas), atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenį charakterizuojančias aplinkybes.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarimu, A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti ir vietoj teisės vairuoti atėmimo skirti baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas teisingai perkvalifikavo jo veiką, tačiau mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant baudą. Pažymi, jog neatsižvelgta į tą aplinkybę, jog padarytą žalą nukentėjusiajam jis atlygino, kas patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 3 d. nutarimu bei nukentėjusiojo paaiškinimais teismo posėdyje. Pabrėžia, jog teisė vairuoti būtina darbui, nes atlieka darbus įvairiuose statybos objektuose, skirtinguose šalies miestuose ir rajonuose, savo transportu vežioja statybines medžiagas, įrankius, todėl teisės vairuoti atėmimas jam sukels sunkias pasekmes.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad profesinė veikla, darbo pobūdis ir šeimos materialinė padėtis, negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą arba jos rūšį, ypač kai yra sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta A. G. veikos kvalifikacija bei padaryta išvada, jog kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, A. G. siekia, jog vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam būtų skirta bauda, t. y. siekia nuobaudos rūšies pakeitimo.
ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog dispozicijoje išdėstytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Skundžiamu nutarimu apeliantui skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, nustačius atsakomybę sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybę bei atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei į tai, jog asmuo yra ne kartą baustas už kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pasakytina, jog tais atvejais, kai sankcija numato alternatyvias nuobaudas, įstatymas jos parinkimo kriterijų nenustato, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog parenkama tokia nuobauda, kuri atitinkamu atveju yra efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas – avarijos sukėlimas vairuojant neblaiviam - yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ypač kai vairuota mieste ir dienos metu (16 val.), kai eismas ypatingai intensyvus, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Bylos medžiaga patvirtina, jog dėl pažeidimo apeliantas pasiaiškinti atsisakė, jokių duomenų, kurie leistų teigiamai charakterizuoti jo asmenybę, į bylą nėra pateikta. Apelianto KET pažeidimų suvestinė patvirtina, jog nagrinėjamo pažeidimo dienai asmuo turėjo galiojančią nuobaudą už avarijos padarymą, kas pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) kartu rodančia, jog už jos padarymą skirta bauda nepasiekė savo tikslų. Visos šios aplinkybės neleidžia apeliantui taikyti straipsnio sankcijoje numatytos švelnesnės alternatyvios nuobaudos – baudos. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdus gailestis ir nuostolių atlyginimas – šiuo atveju gali lemti tik nuobaudos dydžio parinkimą. Apeliantui skirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas, todėl tokia nuobauda, nepaisant pirmosios instancijos teismo nekonstatuotos vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, laikytina tinkamai individualizuota.
Dėl apelianto teiginių, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, pasakytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir nuosekliai laikosi tokios praktikos), jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Apeliantas teisės vairuoti reikalingumą jau kėlė pirmosios instancijos teisme, tačiau tai patvirtinantys įrodymai teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, be to, iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog darbo sutartyje reikalavimas turėti teisę vairuoti nenumatytas, asmuo priimtas dirbti į UAB „Josesta“ plataus profilio statybininku tik 2007 m. gegužės 5 d., t. y. kai teisė vairuoti jau buvo atimta Institucijos nutarimu, vairavimas nėra tiesioginė darbo funkcija, o tai, jog specialiosios teisės netekimas sukels nepatogumus (bus apsunkintas statybos darbų vykdymas) nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.