Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant pareiškėjai J. M., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau minėtame bute gyveno S. Ž.. Po jo mirties S. Ž. sugyventinė leido jai apsigyventi minėtame bute, J. seniūnijos seniūnas tam neprieštaravo, todėl nuo 2003 m., t. y. daugiau kaip 10 metų sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai valdo ir naudoja kaip savą minėtą butą. Pareiškėja nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą neįgijo. Daiktinės teisės viešajame registre kieno nors vardu nėra registruotos. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja būtų įgijusi turtą kitais CK 4.47 str. numatytais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre centriniame duomenų banke yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai: 2 objektai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 1 objektas registro Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos (b. l. 26-27). Nustatyta, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), apie kurio priklausinius, nuosavybę, kitas daiktines teises, juridinius faktus, žymas ir kitus duomenis įrašų nėra, tik nurodytas archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įregistruotas gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre apie pastarajam gyvenamajam namui, kuriame suformuotas butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos daiktinės teisės: (duomenys neskelbtini) šio pastato turto patikėjimo teise valdo J. apylinkės savivaldybė (reg. D. 1993-03-01), įregistravimo pagrindas – 1993-03-13 miesto (rajono) valdytojo potvarkis Nr. 103 (b. l. 26-27). Daugiau duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę byloje nepateikta. Rašytinių įrodymų apie tai, kad J. seniūnijos seniūnas 2003 m. minėtą būtą perdavė naudotis pareiškėjai, byloje nėra. Pareiškėjos pakviesti liudytojai O. D., N. P. ir D. Z. patvirtino, kad J. M. daugiau nei 10 metų naudojasi minėtu butu. Pareiškėja J. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 8). Pažymėtina, kad pareiškėja 2013-08-20 savo gyvenamąją vietą registravo kitu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Iki teismo posėdžio dienos tinkamai paskelbus internete apie šios civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 38) nebuvo užginčytas nekilnojamojo daikto, t.y. minėto buto įgijimo sąžiningumas ir valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004. skelbta Teismų praktika Nr. 22) yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgyjama senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Imperatyvus minėto straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiškinamas atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d, nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, dalis 1993-03-13 buvo turto patikėjimo teise perduota tuometinei J. apylinkei, todėl pagal turto kilmę darytina išvada, kad ginčo butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui, tai yra buvo viešoji nuosavybė. CK 4.69 str. 3 d. nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus - viešajai nuosavybei priklausančius daiktus. Aplinkybė, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis ginčo butas ir teisė į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas ginčo butą vertinti kaip bešeimininkį, nes ginčo butas yra viešoji nuosavybė, Šilutės rajono savivaldybei arba valstybei priklausantis turtas, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės. Vien tik faktinis naudojimasis butu ir tai, kad dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja atvirai valdė daiktą (butą) kaip savą, kad yra sąžininga valdytoja ir įgijo butą nuosavybėn įgyjamąja senatim (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2007-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Tai, kad nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į minėtą butą nebuvo įregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčo butas perėjo pareiškėjai ir ji yra sąžininga šio buto įgijėja. Pareiškėja be pagrindo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įgijimo nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį į ginčo butą, kuris yra viešoji nuosavybė. Valdymo institucijų nepakankamas atlikimas joms pavestų funkcijų rūpintis viešąja nuosavybe ir valstybės nuosavybės teisių neįregistravimas į ginčo butą nėra pagrindas butą, nepripažinti viešąja nuosavybe ar vertinti jį kaip bešeimininkį turtą.

Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.