Utenos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, F. S., V. B., V. R., A. E., P. S., T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjo D. L. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. E., P. S., T. S., F. S., V. B., V. R..

Pareiškėjas D. L. prašo nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 633/1000 dalis pastato-garažo automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise valdo 367/1000 dalis pastato – garažo automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusiai 633/1000 daliai pastato-garažo automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra registruotos. Jis naudojasi visu pastatu – garažu automobiliams. Statinys yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir daiktinės teisės daliai statinio neįregistruotos. Žemės sklypas po pastatu nėra įregistruotas ir suformuotas. Statinys stovi valstybinėje žemėje. 2016 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 39VĮ-1675-(14.39.2.) jam leista naudotis 2 ha dydžio valstybinės žemės sklypu, kuriame yra pastatas – garažas automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas – garažas automobiliams pastatytas 1980 m. Statiniu naudojosi Ignalinos rajono „Pergalės kolūkis“, vėliau – žemės ūko bendrovė „Pergalė“. Likviduojant bendrovę, statinys perduotas 8 bendrovės nariams: K. S., J. B., K. S., J. S., M. Š. (M. Š.), V. S., J. S. (J. S.), T. S., kurie nuosavybės teisių į statinį neregistravo, statiniu nesinaudojo, jo neprižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė 1922 m. kovo 15 d., mirė 2011 m. spalio 14 d. (I t., b.l. 98). Testamentų registro išrašo duomenys, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas - 320120001594, nurodo, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė: A. E., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini); F. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini); V. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini); P. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 95-96). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie A. E. (A. E.) nėra (I t., b.l. 129). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, V. B. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 131), F. S. gimė (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 132), o P. S. gimė (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 134).

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 88). Testamentų registro išrašo duomenys, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – 320090045796, nurodo, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo data – 2009 m. rugsėjo 17 d. (I t., b.l. 89). Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro duomenimis, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. birželio 29 d., palikimą priėmė vaikaitis V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, V. R. (V. R.), gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 136).

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, T. S., gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 90). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, J. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė 2007 m. rugpjūčio 26 d. (I t., b.l. 87).

2016 m. balandžio 13 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. 1407, 1397, U. Š. paveldėjo 1998 m. gruodžio 3 d. Turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 95 pagrindu, pajininkui M. Š. skirtą 172/1000 pastato dalį ir V. S. skirtą 195/1000 pastato dalį (I t., b.b.l, 15-20).

Teismui pateikti dokumentai, kuriuos nurodyta, jog: D. L. su S. V. (dirbančiu pagal darbo liudijimą) sudarė statybos rangos sutartį, dėl sutapdinto stogo remonto: dalinės senos dangos šalinimo, duobių lyginimo-betonavimo, skylių-siūlių lopimo, darbų pradžią-2008 m. balandžio 27 d., sutarties objektas – (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 17-18); bei remiantis prekių (paslaugų)pirkimo-pardavimo kvitu serija A Nr. 1581752 2008 m. sumokėjo 8520 Lt. (II t., b.l. 19), remiantis 2016-10-03 prekių (paslaugų)pirkimo-pardavimo kvitu serija A Nr. 1581773-5000 Eur (II t., b.l. 28). Teismui pateiktos 2016-0715 PVM sąskaita faktūra Nr. DP0010226 – 2100 Eur; 2016-07-15 PVM sąskaita faktūra Nr. DP0010227-1395 Eur sumai; 2016-07-15 PVM sąskaita faktūra Nr. DP0010229 – 101,69 Eur sumai; 2016-08-05 PVM sąskaita faktūra Nr. DP0010423-124,43 Eur sumai ; 2016-08-23 PVM sąskaita faktūra Nr. DP157,04 Eur; 2016-08-23 PVM sąskaita faktūra Nr. DP0010517-2626,96 Eur sumai;2016-10-14 PVM sąskaita faktūra Nr. DP1406,51 Eur sumai, kuriose nurodoma, jog pirkėjas ūkininkas D. L. pirko, o UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įvairias statybines medžiagas (I t., b.l. 20-23, 25-27), pateiktoje 2016-08-09 PVM sąskaitoje faktūroje Nr.151 užfiksuota, jog pirkėjas D. L. pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) betonavimo darbus už 471,90 Eur (I t., b.l. 24),

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Pergalė“ likvidacinė komisija 1998 m. gruodžio 3 d. perdavė minėtą statinį – garažą automobiliams aštuoniems pajininkams, dalimis, atitinkančiomis jų turėtų pajų skaičių, pagal 1998 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 95. Tarp minėtų 8 asmenų K. S., J. B., K. S., J. S., M. Š. (M. Š.), V. S., J. S. (J. S.), T. S. pareiškėjo D. L. ar asmenų, iš kurių jis galėjo paveldėti turtą, nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad statinys-garažas automobiliams priklausė „Pergalės“ žemės ūkio bendrovei, o ją likviduojant, už pajus buvo perduotas jos nariams-pajininkams: iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Pergalė“ likvidacinės komisijos narių susirinkimo1998 m. gruodžio 4 d. protokolo Nr. 40 duomenų matyti, kad nuspręsta minėtai aštuonių pajininkų grupei skirti garažą automobiliams pagal likvidacinės komisijos narių surašytą aktą Nr. 95. Nekilnojamojo turto registre statinys-garažas automobiliams įregistruotas būtent remiantis 1998 m. gruodžio 3 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 95, 1998 m. gruodžio 4 d. protokolo Nr. 40 ir 2015 m. kovo 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

Pareiškėjas D. L. 367/1000 dalies statinio – garažo automobiliams savininku tapo 2016 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1978 pagrindu įsigijęs šią pastato dalį iš pajininkų M. Š. (kuriam buvo perduota 172/1000 pastato dalis) ir V. S. (kuriai skirta 195/1000 pastato dalis) paveldėtojos U. Š.. Pastato – garažo automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 633/1000 dalys Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės nėra įregistruotos.

Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (Civilinio kodekso 4.95 straipsnis).

Likvidavus „Pergalės“ žemės ūkio bendrovę ir likvidacinei komisijai 1998 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 95 bendrovės pajininkams už jų turėtus pajus paskirsčius bendrovei priklausiusį turtą – statinį – garažą automobiliams, patvirtina, jog minėtas nekilnojamojo turto objektas turėjo savininkus (likviduotos bendrovės buvusius pajininkus) ir ši aplinkybė, pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjui buvo žinoma: tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino apie tai, jog žinojo, kad minėtas pastatas buvo perduotas pajininkams ir ieškojo jų (ar jų paveldėtojų) tikslu išsipirkti minėtą pastatą, turėtus 1998 m. gruodžio 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 95 ir 1998 m. gruodžio 4 d. protokolą Nr. 40 (kuriuose išvardinti visi pastatą gavę pajininkai) pareiškėjas pateikė teismui kartu su pareiškimu, be to, tiek pastato 2015 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (suformuotoje paties pareiškėjo prašymu), tiek 2016 m. gegužės 27 d. pirkimo pardavimo sutartyje, konstatuota, jog pastato įregistravimo pagrindas yra ne tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tačiau ir priėmimo-pardavimo aktas 1998-12-03 Nr. 95 bei 1998-12-04 protokolas Nr. 40 , t.y. dokumentai, pagrindžiantys pastato perdavimą 8 pajininkų grupei. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas D. L. žinojo, kad šis turtas turi savininkus, kol iš vieno iš jų (dviejų pajininkų turto paveldėtojos U. Š.) 2016 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 367/1000 dalis pastato. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, jog jis 633/1000 dalis pastato įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, ir dar tuo pačiu teigimas, kad jau prieš posėdį atsiskaitė su pajininkais ar jų įpėdiniais, siekdamas įgyti daiktines teises į pastato dalį, yra prieštaringa.

Pareiškėjas D. L. nurodo, kad 633/1000 dalys garažo nėra teisiškai registruotos kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 4 d. iki pareiškimo padavimo teismui dienos pajininkų grupės nariams nebuvo jokių kliūčių įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, ją įregistruojant, bet pajininkų grupės nariai nė karto nepasinaudojo šia teise, tuo prarasdami bet kokias teises į šį pastatą.

Vertindamas tokius pareiškėjo teiginius, teismas pabrėžia, kad Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją: asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/20011).

Akivaizdu, jog šios nuomonės laikosi ir pareiškėjas, kuris nors ir teigia, kad yra įsitikinęs, jog teik statinio - garažo automobiliams užvaldymo metu (2006 m.), tiek ir šiuo metu niekas neturi daugiau teisių už jį į jo valdomą statinį, jam nėra žinomos jokios kliūtys, trukdančios įgyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į 633/1000 dalis statinio – garažo automobiliams, tačiau tuo pačiu teikia teismui pakvitavimus, patvirtinančius, jog iki teismo posėdžio pradžios už turėtą pajų (pastato-garažo automobiliams dalį) pajininkams ar jų paveldėtojams mokėjo įvairaus dydžio pinigines lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Teismas atkreipia dėmesį ir į kitas pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios prieštarauja teismui pateiktiems įrodymams arba šiais įrodymais nėra pagrįstos. Pavyzdžiui, pareiškėjas teigia, jog minėtu ginčo pastatu pradėjo naudotis 2006 metais pradėjęs ūkininkauti, tačiau iš teismui pateikto ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, jog ūkio įregistravimo data yra 2008-06-04 (I t., b.l. 8); nors pareiškėjas teigia, jog 2008 m. atliko ginčo pastato – garažo automobiliams dalinį stogo remontą ir kaip įrodymus pateikė 2008 m. balandžio 25 d. rangos sutartį ((II t., b.l. 17-18) bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 1581752 2008 m. patvirtinantį apie 8520 Lt. sumokėjimą (II t., b.l. 19), tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku kurio iš pastatų, t.y. ginčo pastato – garažo automobiliams (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ar šalia esančio pareiškėjo nuosavybės teise valdomo pastato – garažo (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas stogo dalinis remontas. Tiek iš 2015 m. kovo 17 d. valstybės įmonės registro centro suformuotoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių nuotraukų (I t., b.l. 32), tiek iš 2016 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1978 8.13 p. ir 8.14 p. įtvirtintų nuostatų, akivaizdu, jog iki 2016-05-27 pastatas buvo fiziškai pažeistas ir pagerinimo darbai jame nebuvo atlikti (I t., b.l. 19).

Remiantis išdėstytu, teismas daro pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis 633/1000 dalis statinio – garažo automobiliams valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą. Savo teises į 633/1000 dalis pastato pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi tomis pastato dalimis nuo 2006 m. laikotarpio ir, kad tam niekas neprieštaravo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pastato pajininkai (savininkai) ar jų įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka minėtu laikotarpiu ar vėliau, būtų atsisakę jiems priklausančios pastato dalies. Priešingai, teismo posėdžio metu dalis jų – J. S. turto paveldėtojai - dukros A. E. ir P. S., taip pat marti T. S. nurodė, kad pageidautų gauti piniginį atlyginimą už jiems priklausančių (gautų ar paveldėtų) pajų dalį.

Pagal pareiškėjo pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, parodymus duotus teismo posėdžio metu, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjas nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kitų asmenų nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307, 443, 530-533,

nusprendžia:

D. L. pareiškimą, dėl nuosavybės teisės į 633/1000 dalis pastato-garažo automobiliams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.