- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-865-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- O. O.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 03 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2153-341/2007 pagal ieškovės O. O. ieškinį atsakovo S. P. teisių perėmėjui J. P. , tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-07-03 ieškovė O. O. pateikė ieškinį, prašydama padalinti 4,27 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei atidalijus 3,09 ha žemės sklypo, plane pažymėtu Nr. 771-3.2, o atsakovo nuosavybėn palikti 1,18 ha žemės sklypo, plane pažymėtu Nr. 771-3.1, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė yra dalies žemės sklypo savininkė. Kitos žemės sklypo dalies savininkas S. P. miręs 1998-09-11, o jo vienintelis įstatyminis įpėdinis ir teisių perėmėjas J. P. visiškai nesidomi nuosavybe. Tai sudarė kliūtis ieškovei tinkamai naudotis ir disponuoti savo žemės sklypo nuosavybės dalimi ir tuo pažeidė jos teises (LR CK 4.80 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-07-05 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2007-08-02 pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad S. P. buvo susituokęs, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinę (gimimo liudijimas, santuokos/ištuokos liudijimas, mirties liudijimas) bei duomenų apie S. P. šeimos sudėtį, t.y. kiek jis turėjo vaikų, jų gimimo, santuokos, mirties liudijimų. Ieškovė nepateikė duomenų, kas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą mirusiojo S. P. vardu, nes 2006-12-01 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.5-41-23834 priimtas po pastarojo mirties. Iš VĮ Registrų centras turi būti pateikti duomenys apie žemės sklypo savininkus, esančius šiai dienai. Ieškovės pateiktas planas neatitiko žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, parengtam ir patvirtintam Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos. Pateiktas planas nėra prilyginamas tokiam projektui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paveldimas turtas perėjo valstybei. Jei po S. P. mirties paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei ir yra tai patvirtinantys dokumentai, ieškovė turi dėl žemės sklypo atidalijimo kreiptis į VAVA ir tik tada, jei gautų iš VAVA neigiamą atsakymą, ji galėtų kreiptis į teismą. Ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kas po S. P. mirties priėmė paveldėtą turtą ir priklausomai nuo to tikslinti ieškinį ar naudotis ikiteisimine tvarka (LR CK 5.62 str. 1 d. 3 p., CPK 111 str., 135 str.).
Ieškovė O. O. 2007-07-24 pateikė raštą su papildomu dokumentu – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-23 raštu, prašydama prijungti jį kaip įrodymą, kad valstybė nepriėmė palikimo po S. P. mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-08-03 nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino 2007-07-05 nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. ieškovė nepateikė patikslinto ieškininio pareiškimo, nenurodė tinkamų šalių bei jų procesinės padėties, nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad J. P. yra vienintelis mirusiojo teisių perėmėjas, nepateikė duomenų apie mirusiojo žmoną ir jos šeimos sudėtį, nepateikė VĮ Registrų centras duomenų apie ieškinyje nurodyto žemės sklypo savininkus, esančius ieškinio pareiškimo teismui dienai, nepateikė žemės sklypo plano, atitinkančio žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, parengtam ir patvirtintam Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo įgyvendinimo Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovei teikiama kvalifikuota teisinė pagalba ir į tai, kad ieškovė nepašalino trūkumų, bei siekdamas išvengti užsitęsusio pasiruošimo bylos nagrinėjimui bei vadovaudamasis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pašalinusi nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, turi teisę vėl kreiptis į teismą (LR CPK 115 str. 3 d., 137 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė O. O. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-08-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba konkrečiai nurodyti kokius įrodymus, iš kokių įstaigų ieškovė turi pateikti, kad pagal jos ieškinį būtų pradėtas civilinės bylos nagrinėjimas. Nurodė, kad ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta, užkertanti kelią ginti ieškovei pažeistas teises teisme, nenurodant kito ieškovės teisėtų interesų gynimo būdo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepašalino trūkumų ir kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismo 2007-07-05 nutartis trūkumams pašalinti buvo nekonkreti, sąlyginė ir sunkiai įvykdoma, aiškiai nenurodyta iš kur, kokius konkrečius įrodymus ieškovė turi pateikti ir kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių galbūt turi tikslinti ieškinį arba keisti ieškinyje nurodytas šalis. Teismui su ieškiniu pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, jog iki tol, kol mirusiojo S. P. turto paveldėtojai neperregistruos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nepakeis Nekilnojamojo turto registro duomenų, neteismine tvarka ieškovei negali būti išduotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant ieškovei priklausančią sklypo dalį. Pažymėjo, kad 2007-07-05 nutartyje nurodyti pastebėjimai buvo teisminio nagrinėjimo dalykas, o šalys, teikdamos atsiliepimus į ieškovės ieškinį, gali pateikti visą reikiamą informaciją teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš ieškovės įrodymus apie mirusiojo S. P. sutuoktinę (gimimo liudijimas, santuokos/ištuokos liudijimas, mirties liudijimas) bei šeimos sudėtį, t.y. kiek jis turėjo vaikų, jų gimimo, santuokos, mirties liudijimų, ir ieškovė nepateikė tokių įrodymų, nesudaro teisinio pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Tokius įrodymus po civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas turės galimybę pareikalauti iš ieškinyje įvardinto atsakovo S. P. teisių perėmėjo J. P. , kuris, būdamas pilnametis, turi atitinkamus dokumentus. Kolegija pažymi, kad ieškovė pateikė duomenis, kad 1998-09-11 mirusiojo S. P. paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 12), kad S. P. sūnus yra J. P. (b.l. 14).
Teismo reikalavimas, kad ieškovė pateiktų įrodymus, kas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą mirusiojo S. P. vardu (2006-12-01 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.5-41-23834 priimtas po pastarojo mirties), yra formalaus pobūdžio. Pateiktame ieškinyje yra trečiuoju asmeniu įvardinta Vilniaus apskrities viršininko administracija, galinti pateikti duomenis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą mirusiojo S. P. vardu.
Teismo reikalavimas, išdėstytas 2007-07-05 nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikti iš VĮ Registrų centras duomenis apie žemės sklypo savininkus, esančius 2007-07-05 dienai, yra nepagrįstas, nes ieškovė pateikė 2007-04-20 pažymėjimą apie žemės sklypo savininkus (b.l. 6-7).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui su ieškiniu pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-06-18 rašte (b.l. 13) nurodyta, jog iki tol, kol mirusiojo S. P. turto paveldėtojai neperregistruos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nepakeis Nekilnojamojo turto registro duomenų, neteismine tvarka ieškovei negali būti išduotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant ieškovei priklausančią sklypo dalį.
Tokiu būdu ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad šiuo metu neturi teisinės galimybės pateikti žemės sklypo planą, atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo įgyvendinimo Taisyklėse nustatyta tvarka.
Kolegija pažymi, kad šiuo metu ieškovė neturi teisinės galimybės tikslinti ieškinį, kol nėra pateikti S. P. teisių perėmėjo J. P. atsiliepimai į ieškinį, nurodant, ar jis atliks teisinius veiksmus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pratęsimo, tėvo turto paveldėjimo ir registruos nuosavybės teises į žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006-12-01 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.5-41-23834 dėl nuosavybės teisių atkūrimo nuosavybės teisės į žemės sklypą S. P. vardu buvo įregistruotos 2007-01-16 (b.l. 6-7) jau po S. P. mirties, kai J. P. buvo laisvės atėmimo vietose (b.l. 16, 17), o jam nepriėmus palikimo, paveldėtoju gali būti ir valstybė. Pažymėtina, kad taisydama ieškinio trūkumus, ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-23 raštą (b.l. 23), kad valstybė nėra priėmusi palikimo po S. P. mirties.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju ieškovė iš esmės yra suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas po bylos iškėlimo turi galimybę vertinti ieškinio pagrįstumą pagal suformuluotus reikalavimus ir ieškinio ribas (CPK 111 str.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę nutartimi nustatyti terminą ieškovei visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, pasiūlanti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo principą (LR CPK 115 str. 4 d., 141 str. 3 d., 225 str., 230 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Negalima riboti ieškovės procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovė siekia išspręsti ginčą teisme ir jos interesų gynybai yra reikšmingas civilinės bylos iškėlimas (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 113 str., 115 str., 137 str., 138 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 03 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.