Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-658-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
II-658-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00756-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-658-1181/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00756-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Anželikai Kudriašovaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023 administracinio nusižengimo byloje A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 50 Eur dydžio bauda.

2. Minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d. 9.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo, kliudant maršrutinio transporto eismui, taip pažeisdamas KET 150.9 punkto reikalavimus.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. A. P. skundu prašo panaikinti Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimą nesant administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas su pažeidimu nesutinka, nes nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie jam inkriminuojamą pažeidimą: nebuvo atliktas matavimas, kokiu atstumu stovėjo jo automobilis iki stotelės, nesurinkta jokių duomenų apie kliudymą maršrutinio transporto eismui. Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės esanti stotelės įvaža pažymėta KET numatytu horizontaliuoju ženklinimu Nr. 1.27 (geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kurioje per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti), aiškiai nurodo ribas, kuriose uždrausta stovėti. Jo naudojamas automobilis tose ribose nestovėjo, maršrutiniam transportui sustoti ir išvažiuoti iš stotelės buvo daugiau nei pakankamai vietos. Minėtoje stotelėje sustoja tik vienas (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas autobusas. Nutarime nurodyta, kad tarp dviejų kelio ženklų, iš kurių vienas žymi maršrutinio transporto stotelę, o kitas – vietine rinkliava apmokestintas stovėjimo vietas, yra 15 metrų, tačiau pareiškėjas pažymi, kad negavo jokių tai patvirtinančių duomenų, dokumentų. Administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, neargumentuotas, kadangi jame nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų įrodytas trukdymas maršrutinio transporto eismui, ir atstumas iki stotelės. Nesurinkus pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų atsakomybė šiuo atveju negalima. Teismai suformavę praktiką, kad visos nepašalintos abejonės traktuojamos nusižengusio asmens naudai (b. l. 2–4).

Atsiliepimas

4. Institucijos atstovė V. B. atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nusižengimo esmė ir sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti Institucijos priimtą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes, įvertinus KET 150.9 punktą, pagrindinė sąlyga atsakomybei už šiame punkte nurodytų taisyklių nesilaikymą yra ne atstumas nuo aikštelės ženklo, o sustojusios transporto priemonės kliudymas maršrutinio transporto priemonių eismui. Nutarime nenurodyta, ar stovintis automobilis kliudė maršrutinio transporto eismui; nėra gyventojų ar maršrutinio transporto vairuotojų skundų, pranešimų apklausų ir t. t. Nepateikti dokumentai, įrodantys, kad tarp dviejų kelio ženklų yra 15 metrų. Institucijos atstovė pažymi, kad vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paliktas stovėti automobilis netrukdė maršrutinio transporto eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti, subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-401-992/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo atlikti matavimai ar neįrodytas trukdymo faktas. Byloje esančiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie pat kelio ženklo, žyminčio vietine rinkliava apmokestintas stovėjimo vietas, kelio ženklo „Maršrutinio transporto sustojimo vieta“ galiojimo zonoje. A. P. veiksmų kaip neteisėtų traktavimui neturi įtakos, ar stovintis automobilis netrukdė viešojo transporto eismui. Pažeidimui konstatuoti užtenka fakto, kad automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas paliko transporto priemonę maršrutinio transporto stotelėje, t. y. arčiau kaip 15 metrų nuo stotelės ženklo. Nusižengimą užfiksavo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įgaliotas fiksuoti tokio pobūdžio nusižengimus. Institucijos teigimu, SĮ „(duomenys neskelbtini)“ žino situaciją visose miesto vietose, kuriose tikrina automobilių statymo pažeidimus, todėl teigtina, kad kiekvieną kartą fiksuojant nusižengimą konkrečioje vietoje, kurioje žinomos aplinkybės ir yra aiškus atstumas tarp esančių dviejų kelio ženklų, pakartotinų matavimų kiekvieną kartą atlikti nebūtina. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad maršrutinio transporto priemonės vairuotojas, įpareigotas laikytis maršrutinio transporto važiavimo grafiko, neturėtų laiko fiksuoti trukdančią transporto priemonę, kviesti pareigūnus ir laukti, kol bus užfiksuotas KET pažeidimas, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo gauta maršrutinio transporto priemonių vairuotojų skundų, pranešimų, nelaikytinas reikšmingu argumentu, įrodančiu jo teisumą (b. l. 36–40).

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

5. Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad pagal KET 150.9 punktą, sustojimas ir stovėjimas maršrutinio transporto stotelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu draudžiamas, jei tai trukdo maršrutinio transporto eismui, šiuo atveju bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad autobuso vairuotojai ar praeiviai skųstųsi, jog jo automobilis trukdė. Savivaldybė mini, kad vien faktas, jog jis pastatė automobilį ir jiems daugiau jokių faktų nereikia rinkti dėl trukdymo, interpretuoja, kad maršrutinio transporto vairuotojas neturi laiko laukti pareigūnų ir panašiai, tačiau iš jo praktikos (pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini)), tokiais atvejais nufotografuojama arba paskambinama, pranešant apie galimą pažeidimą. Kaltės dėl nusižengimo padarymo jis nepripažįsta ir negali atsakyti, ar pastatė automobilį mažesniu, ar didesniu atstumu nuo stotelės, kiekvieną kartą jis neišsitrauks metro, kad pamatuotų, ar automobilį pastatė mažesniu, ar didesniu nei 15 metrų atstumu. Jis, statydamas automobilį, vietos palieka su rezervu, kad jo transporto priemonė tikrai netrukdytų kitai transporto priemonei. Jis nesutinka su Institucijos atstovės teiginiu, kad automobilį pastatė mažesniu nei 15 metrų atstumu, nes tokių duomenų jis negavo, jam buvo parodytos tik byloje esančios 3–4 nuotraukos. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jis turi sutikti su pažeidimu, jei jis nemato pažeidimo įrodymo. Jis stovėjo tarpe iki rinkliavos zonos, nes grįžęs vakare rado vienintelę laisvą vietą. Minėtoje vietoje pasistatė nepiktavališkai, mokesčio išvengti jis nenorėjo, nes yra išsipirkęs stovėjimo vietą. Jo turimos nuotraukos pagrindžia, kad atstumas buvo pakankamas, trukdymo fakto nėra, o orientyras rinkliavos zonos yra kaip pagrindas statyti automobilį leistinoje vietoje. Kaip minėjo, yra pėsčiųjų perėjos ženklas ir už jo iškart kabo rinkliavos zona, tai, interpretuojant savivaldybės žodžius, tai reiškia, kad jis gali statyti automobilį iškart už to ženklo ir nežiūrėti į atstumą, šiuo atveju 5 metrų, iki pėsčiųjų perėjos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad geltonas zigzagas nagrinėjamu atveju aiškiai nurodė ribas, kuriose uždrausta stovėti. Atstumo tarpas šiuo atveju buvo tikrai pakankamas ir niekam nekliudė išvažiuoti (pareiškėjas parodo telefone esančias fotonuotraukas). Vadovaudamasis protingumo principu, įžvelgdamas visą situaciją vairuotojas ir įvertina, ar bus kažkoks kliudymas transporto eismui. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į visas jo pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes ir skundžiamą nutarimą panaikinti nesant administracinio nusižengimo požymių.

6. Iš 2023 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-31437-2023 (ROIK: 23201917442) matyti, kad jis surašytas A. P. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d. 9.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo), kliudant maršrutinio transporto eismui, taip pažeisdamas KET 150.9 punkto reikalavimus. Nusižengimo faktą liudija V. K. (V. K.). Protokolo „Administraciniame nurodyme“ pareiškėjui yra siūloma sumokėti 15 Eur baudą iki 2023 m. balandžio 27 d. (b. l. 16–19).

7. 2023 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023 skiltyje „Kitos aplinkybės“ be kita ko paaiškinama, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. P. nurodė, jog su nusižengimu nesutinka, nes nebuvo atlikti matavimai, ar tikrai yra 15 metrų nuo stotelės ženklo, ir neįrodyta, kad pastatyta transporto priemonė trukdė maršrutinio transporto eismui. Dėl atsakomybėn traukiamo asmens teiginio, kad neatlikti matavimai, buvo kreiptasi į SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gautas atsakymas, kad tarp dviejų kelio ženklų, iš kurių vienas žymi maršrutinio transporto stotelę, o kitas – vietine rinkliava apmokestintas stovėjimo vietas, yra 15 metrų. Teigtina, kad atstumas tarp kelio ženklų nėra kintantis, todėl kiekvieną kartą atlikti matavimą nėra prasminga. KET 150 punktas nurodo, kur sustoti ir stovėti yra draudžiama, ir 150.9 dalis aiškiai apibrėžia, kad sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Statybos techninio reglamento (STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) 209 punkte nurodyta, kad stotelės įvažos aikštelės ilgis pagal sustojančių viešojo transporto priemonių kiekį galui būti nuo 20 iki 60 metrų, todėl 15 metrų atstumo nesikalymas šiuo atveju tikrai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Už 15 metrų nuo stotelės ženklo esantis kelio ženklas nurodo, kur yra mokamos stovėjimo vietos, o maršrutinio transporto stotelė nėra nemokama automobilių stovėjimo vieta. Nusižengimas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga (b. l. 8–9).

8. Iš 2023 m. gegužės 1 d. prašymo suteikti administracinę paslaugą matyti, kad A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad nagrinėjimo metu pateiks paaiškinimą ir norės susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo A. P. skundas tenkinamas.

9. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

10. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. P. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d. 9.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo, kliudant maršrutinio transporto eismui, taip pažeisdamas KET 150.9 punkto reikalavimus.

11. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Teismas pažymi, jog sistemiškai aiškinant KET 150.9 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), jo nuostatos draudžia sustoti ir stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Iš išdėstytos KET 150.9 punkto konstrukcijos akivaizdu, kad konstatuoti minėto KET punkto pažeidimą būtina nustatyti abi sąlygas – ir pastatymą neleistinoje vietoje (arba neišlaikant nustatyto 15 metrų atstumo), ir kliudymą maršrutinio transporto eismui. Vienos iš sąlygų – pastatymas neišlaikant 15 metrų atstumo, skaičiuojamo nuo kelio ženklo „stotelė“ – buvimas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia kitos KET 150.9 punkte nustatytos sąlygos – kliudymo maršrutinio transporto eismui – buvimo. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju vien tik užfiksavus transporto priemonę, sustojusią ar stovinčią arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“, savaime negali būti laikoma KET 150.9 punkto pažeidimu, kadangi, minėta, turi būti surinkti įrodymai dėl tokios sustojusios ar stovinčios transporto priemonės kliudymo maršrutinio transporto eismui. Taigi, siekiant nustatyti kaltę dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodytą specialią normą, t. y. nurodytą konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista, nagrinėjamu atveju – KET 150.9 punktą. Nors ir sutiktina su Institucija, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas už KET 150.9 punkto pažeidimą, o minėta nuostata numato ne tik transporto priemonės sustojimą pažeidžiant nustatytą atstumą, bet ir tokios transporto priemonės sustojimo sukeliamus padarinius – kliudymą maršrutinio transporto eismui. Nenustačius KET 150.9 punkto pažeidimo, nėra pagrindo ir administracinei atsakomybei už šio KET punkto pažeidimą kilti.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo iš esmės grindžiama fotonuotraukomis (b. l. 22–27) ir administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 16–19). Minėtose fotonuotraukose užfiksuotas nutarime nurodytomis aplinkybėmis pastatytas ir paliktas ten stovėti automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, su el. paštu SĮ „(duomenys neskelbtini)“ siųsta informacija (b. l. 12) apie tai, kad nuo stotelės kelio ženklo iki mokamo stovėjimo yra 15 metrų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pastatė automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“. Pareiškėjas kategoriškai neneigia aplinkybės, jog transporto priemonė galėjo būti pastatyta mažesniu nei 15 metrų atstumu, tačiau nesutinka, kad jo transporto priemonė kliudė maršrutinio transporto eismui ar kitiems eismo dalyviams, pabrėždamas, jog bylos medžiagoje nėra jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių kliudymo maršrutinio transporto eismui faktą.

13. ANK 569 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

14. Teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nutarime aprašytas pareiškėjo automobilio pastatymas ir palikimas stovėti mažesniu nei 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“ kliudė maršrutinio transporto eismui. Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš Institucijos atstovės atsiliepimo turinio matyti, kad kliudymo maršrutinio transporto eismui aplinkybė yra iš esmės grindžiama Institucijos atstovės subjektyviu įsitikinimu, kad transporto priemonės pastatymas mažesniu nei 15 metrų atstumu visais atvejais yra kliudymas maršrutinio transporto eismui, tačiau teismas su Institucijos atstovės pozicija nesutinka. Institucijos atstovų subjektyvus įsitikinimas, kad pareiškėjo automobilis trukdė viešajam transportui nėra įrodymas, kuriuo remiantis galima konstatuoti trukdymo viešajam transportui faktą. Sutiktina su pareiškėju, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra viešojo transporto vairuotojų (ar kitų asmenų) pranešimų policijai, fotonuotraukų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių trukdymo viešajam transportui faktą. Nors Institucijos atstovė atsiliepime nurodė, kad viešojo transporto vairuotojai, turėdami pareigą laikytis nustatyto grafiko, neturi galimybės fiksuoti kliudančių automobilių, tačiau, teismo vertinimu, jei stovintis automobilis kliudytų, viešojo transporto vairuotojai neabejotinai apie tokią kliūtį praneštų atitinkamoms institucijoms ar (ir) pareigūnams jiems priimtinu būdu. Šiuo atveju tokių pranešimų Institucija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė. O jų nesant, nėra galimybės konstatuoti, kad stovintis automobilis, net ir pastatytas nesilaikant KET 150.9 punkte nurodyto atstumo, kliudė viešajam transportui.

15. Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – Institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, Institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą

16. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.

17. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. P. nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023, ir A. P. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zina Vilnienė