- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-69-337-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00107-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Eligija Norkienė-Paplauskė
Teisėjas Donatas Jatužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00107-2011-0
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. ir nubausta 10 MGL 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) Lt bauda. Nustatytas baudos sumokėjimo terminas - 5 (penki) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš R. K. priteista 431,36 Lt (keturi šimtai trisdešimt vienas) 36 cnt. proceso išlaidų valstybei.
Skundžiamu nuosprendžiu D. R. iš kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 16 straipsnio 4 punkto reikalavimą „apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinami apskaitos registrai, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugomų“ ir 4 punkto reikalavimą „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, privalėdama nustatytą laiką saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, juos saugojo aplaidžiai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), dėl ko 2011 m. sausio 3 d. – gegužės mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, susiję su bendrovės ilgalaikiu, trumpalaikiu turtu, įsipareigojimais, pajamomis ir sąnaudomis, kurie buvo tvarkomi programoje „Excel“, įstatymų nustatytą laiką nebuvo išsaugoti, dėl šių pažeidimų nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
R. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendį ir prašo teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl jai paskirtos bausmės - 10 MGL (1300 Lt) baudos – nustatyti ilgesnį - 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, taip pat dalyje dėl D. R. išteisinimo - pripažinti D. R. kalta pagal BK 223 str. 1 d., proceso išlaidas valstybei priteisti iš jos ir D. R. solidariai.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad kalta padarius nusikalstamą veiklą prisipažino ir parodė, kad išėjusi iš darbo R. R. stengėsi kuo ilgiau neperduoti dokumentų. Ji, apeliantė, buhalterinę apskaitą stengėsi tvarkyti teisingai, tačiau dėl žinių stokos galėjo padaryti klaidų. 2011 metais pablogėjus sveikatai prašė būti atleidžiama iš darbo, tačiau R. R. jos atleisti nenorėjo. Nuo 2011 m. balandžio vidurio į darbą nebėjo, nes susirado kitą darbą. R. R. tvarkė dokumentus balandžio - gegužės mėnesiais, pas ją buvo ir pinigai, todėl ji galėjo sunaikinti kompiuterio duomenis, kuriuos D. R. tikrai suvesdavo. Visi dokumentai buvo jos, apeliantės, kabinete, lentynoje, o buhalteriniai dokumentai būdavo pas buhalterę. Mano, kad dokumentai buvo saugomi tinkamai. Be to, duomenys buvo kaupiami atskirame serveryje, kad nedingtų reikalinga informacija. Visa informacija buvo kompiuteryje, o mėnesio pabaigoje buvo atspausdinamas popierinis variantas. Išeinant iš darbo dokumentų perdavimo akto nesurašė, tačiau jokio priėmimo - perdavimo akto išeinant iš darbo nebuvo pateikusi ir buvusi direktorė R. R.. Kadangi ji, apeliantė, nuo 2011 m. balandžio mėnesio į darbą nebegrįžo, todėl nežino kaip įmonėje vyko darbas. Prašė atleisti ją iš darbo, tačiau akcininkai tai vilkino, todėl ji net negalėjo perduoti antspaudo, raktų. Atleista iš darbo buvo tik 2011 m. birželio mėnesį, atidavė R. R. antspaudą ir raktus.
Apeliantė nurodo, kad teismo posėdžio metu duodama parodymus liudytoja R. R. painiojosi, pati prisipažino, kad serveris, kuriame yra senų metų buhalterinė apskaita, yra sunaikintas, tai, anot apeliantės, reiškia, kad liudytoja galėjo sunaikinti ir dokumentus. Papildomai apklausta, liudytoja aiškino, kad kompiuterius išsivežė iš įmonės dėl šaltų patalpų, vėliau ji parodė, kad serveryje buvo jos asmeninė informacija (nuotraukos) bei archyvai, kodėl kompiuterio nepateikė tyrėjams, paaiškinti negalėjo. Apeliantė mano, kad teismas įvertinęs liudytojos R. R. parodymus, turėjo spręsti klausimą dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jau nuo 2009 metų buvo nemaži įsiskolinimai, o tai patvirtino ir R. R.. Apeliantė pažymi, kad ji pati neturi jokio buhalterinio išsilavinimo, todėl ne viską žinojo ir bei mokėjo dėl dokumentų tvarkymo. Nurodo, kad D. R. teigė lankiusi kursus, be to, ji yra baigusi valdymo apskaitos studijas, turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau ir ji nesilaikė bei nežinojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Mano, kad D. R. aplaidžiai tvarkė apskaitą - orderiuose ir žiniaraščiuose nebuvo gavėjų parašų, neaiškus pinigų panaudojimas. Mano, kad buhalterė D. R. buvo išteisinta nepagrįstai ir neteisingai, ir jai turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Apeliantė nurodo, jog supranta, kad įmonės direktorius yra atsakingas už dokumentų tvarkymą, kontrolę, pareiginių nuostatų parengimą. Pripažįsta, kad per mažai kontroliavo buhalterės darbą. Kiek sugebėjo, tvarkė ir teikė įmonės dokumentus Valstybinei Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, bankui. Įmonėje 2011 m. sausio mėnesį buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, ji buvo nubausta už kasos aparato laikymo pažeidimą pinigine 100 Lt bauda, kitų pažeidimų ar trūkumų nustatyta nebuvo. Apeliantė pažymi, kad teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apeliantė nurodo, kad jos pajamos yra labai mažos - 100 Lt į mėnesį, ji dirba uždarosios akcinės bendrovės direktore, tačiau tik 1 valandą per dieną, todėl dar yra registruota darbo biržoje. Gyvena viena, turi sūnų, kuris yra studentas. Nurodo, kad skyrybų metu turtas buvo padalintas, todėl šiuo metu finansinė padėtis yra pablogėjusi ir ji neturi lėšų pragyvenimui. Gynėjas byloje jai buvo paskirtas pagal Panevėžio VGTPT sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kas, apeliantės, teigimu, įrodo jos blogą turtinę padėtį. Teigia, kad šie paminėti duomenys teismui buvo žinomi, tačiau teismas jų neįvertino ir nustatė penkių mėnesių baudos sumokėjimo terminą, per kurį ji neturi jokios galimybės sumokėti baudą ir proceso išlaidas. Teigia, kad skolos išieškojimas bus perduotas antstoliui, todėl prašo į visas jos išdėstytas aplinkybes atsižvelgti, nes ji nori pati, geranoriškai sumokėti jai skirtą baudą.
Teismo posėdyje apeliantės gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. pagal BK 223 str. 1 d. nuteista pagrįstai.
Tai, kad R. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, juos saugojo aplaidžiai, dėl ko 2011 m. sausio 3 d. – gegužės mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, nebuvo išsaugoti ir kilo BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai, byloje nustatyta pačios R. K. paaiškinimais, liudytojų R. R., V. R., kitos kaltinamosios byloje D. R. parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais teismo posėdžio metu, rašytiniais bylos įrodymais.
Apeliantės skunde atkartojami jos parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, teismo buvo įvertinti su kitais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d. nepažeidė. Apeliantės argumentai apie tai, kad liudytoja R. R. galėjo sunaikinti buhalterinės apskaitos dokumentus, R. R., kuri dirbo bendrovės direktore iki apeliantės, taip pat nebuvo surašiusi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo – perdavimo akto, ji, apeliantė, pilnai neišmanė apie tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, R. K. kaltės padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia ir abejonių dėl jos kaltės nesukelia. R. K. pirmosios instancijos teisme kalta prisipažino, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji žinojo, jog kaip įmonės direktorė yra atsakinga už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, tačiau įsakymo dėl dokumentų saugojimo nebuvo priėmusi. Išeidama iš darbo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo nesurašė, aktu perdavė tik antspaudą. Paaiškino, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuteryje, tačiau galėjo būti, kad ne visi duomenys buvo atspausdinami, buhalterinės apskaitos tvarkymo pakankamai nekontroliavo. Akivaizdu, kad šios bei kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. K. būdama bendrovės direktore ir nesaugodama buhalterinės apskaitos dokumentų įstatymų nustatytą tvarka – atspausdintų, bei nenustatydama buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai ir jos kaltė padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką konstatuota teisingai ir pagrįstai.
Apeliacinio skundo prašymas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apeliantei skirtos 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos sumokėjimo ilgesnio termino nustatymo, t. y. nustatyti 12 mėnesių terminą skirtai baudai sumokėti, netenkintinas. R. K. šį prašymą motyvuoja savo turtine padėtimi, tačiau apylinkės teismas, nustatydamas R. K. penkių mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, į R. K. sunkią materialinę padėtį atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti ilgesnį terminą skirtai baudai, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai šios rūšies bausmei už padarytą nusikalstamą veiką, nėra.
Nuteistosios skundo prašymas ir argumentai byloje išteisintąją D. R. pripažinti kalta pagal BK 223 str. 1 d. yra nenagrinėtinas. BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Įstatymas nenumato galimybės nuteistojo apeliacinio skundo pagrindu bloginti toje pačioje byloje išteisinto asmens padėtį, kas reiškia, kad ir nagrinėti tokį skundą nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad R. K. ir D. R. buvo kaltinamos padariusios skirtingas bei nesusijusias nusikalstamas veikas. Kartu konstatuotina, kad nepagrįstas bei negali būti tenkinamas ir apeliantės prašymas solidariai priteisti iš jos bei D. R. proceso išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios R. K. apeliacinį skundą atmesti.