Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo K. J. J. prašymu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo ieškovo pateikto apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-658/2007, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. spalio 11 d. gautas ieškovo K. J. J. prašymas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismą nuo ieškovo pateikto apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-658/2007, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui (išskyrus Vilniaus apygardos teismą). Taip pat prašo iš Kauno miesto apylinkės teismo išsireikalauti civilinę bylą Nr. 2-1794-658/2007, prijungti prie jos ieškovo kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, kuriuos atsisakė priimti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ir įpareigoti apygardos teismą, kuriam būtų perduotas nagrinėti ieškovo apeliacinis skundas, išspręsti ieškovo pateikto apeliacinio skundo priėmimo bei jo pagrįstumo klausimą. Nurodo, kad ši civilinė byla nagrinėjama nuo 1995 metų. Pažymi, jog tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č. J. 1998 m. sausio 16 d. nutartimi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorės A. S. ieškinius dėl kliudymo įvykdyti prievolę pašalinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir žalos atlyginimo nepagrįstai perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, kurio teisėjai A. R. , R. P., V. M., A. B., A. R., A. Č., V. G., kaip ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. V., O. G., taip pat teisėja T. K. (tuometinė Vyriausybės kanceliarijos sekretoriaus pavaduotoja) negynė tyčia bankrutavusios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Mano, kad dėl nepagrįstų nurodytų teisėjų tarpusavyje suderintų procesinių sprendimų IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkai negalėjo įstoti į šios įmonės bankroto bylą kaip įmonės kreditoriai ir išsiieškoti skolą. Ieškovas abejoja, ar Kauno bei Vilniaus apygardos teismo teisėjai gali objektyviai ir nešališkai išnagrinėti jo pateiktą apeliacinį skundą, kadangi šie teisėjai turės vertinti aukščiau nurodytų tame pačiame teisme dirbančių teisėjų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Prašymas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir ieškovo pateikto apeliacinio skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti šį prašymą, kadangi ieškovas reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams ir šiuo pagrindu prašo jo pateiktą apeliacinį skundą iš vieno apygardos teismo perduoti nagrinėti kitam (CPK 35 str. 2 d.).

Teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikos vardu yra išimtinė įstatymų nustatyta tvarka paskirtų ir bylas nagrinėjančių teisėjų teisė bei pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 109 str.). Teisingumas vykdomas ne pagal asmenų pasiūlymus, pageidavimus, o vadovaujantis teisinėje valstybėje vyraujančiais teisės principais ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad bet kokį klausimą byloje teisėjas sprendžia išimtinai vadovaudamasis teise ir įstatymais, o nukrypimas nuo jų nesiderina su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo, šalių lygiateisiškumo bei kitais teisės principais.

CPK XVI skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas, o tokio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 310 str., 315 str. 1 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad ieškovo nurodytą civilinę bylą Nr. 2-1794-658/2007 pirmąja instancija išnagrinėjęs teisėjas priėmė ieškovo apeliacinį skundą ir jį kartu su byla perdavė apeliacine tvarka nagrinėti Kauno apygardos teismui. Todėl ieškovo prašymas įpareigoti apygardos teismą išspręsti jo paduoto apeliacinio skundo priėmimo klausimą neteko teisinės prasmės. Nurodyta byla 2007 m. spalio 25 d. gauta Kauno apygardos teisme, o 2007 m. spalio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskyrė teisėjų kolegiją, kuri nagrinės ieškovo apeliacinį skundą (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas teisėjas A. Ž., apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-1365-259/2007).

Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl kai kurių Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumu ieškovo atžvilgiu (CPK 3 str. 1 d., 35 str. 2 d., 65 str., 66 str., 69 str., 71 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturi teisinio pagrindo vertinti ieškovo nurodytų Kauno apygardos teismo, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kadaise priimtų procesinių sprendimų civilinėse bylose teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šie sprendimai apeliacine, kasacine ar proceso atnaujinimo tvarka galėjo būti vertinami tuo metu galiojusių proceso įstatymų nustatyta tvarka, jeigu dėl jų buvo pateikti apeliaciniai, kasaciniai skundai ar prašymai atnaujinti procesą. Priešinga išvada reikštų, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pripažintų, kad Kauno apygardos teismas negali apeliacine tvarka nagrinėti civilinės bylos ir tuo atveju, kai nėra faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme ar Civilinių bylų skyriuje dirbančių teisėjų šališkumo, o egzistuoja tik dalyvaujančio byloje asmens prielaidos dėl dalies teisėjų galimo suinteresuotumo, kuris, galbūt, galėjo atsirasti dėl to, jog prieš keletą metų šie teisėjai nagrinėjo kitas civilines bylas, kuriose dalyvavo ne tie patys asmenys. Tokia pozicija ne tik galėtų pažeisti kitų dalyvaujančių byloje asmenų teises, bet ir sudarytų prielaidas aukštesnės instancijos teismų vadovams, remiantis šia nutartimi kaip precedentu, ateityje teismingumo klausimus spręsti ne pagal teisę ir įstatymus, o remiantis prielaidomis, spėliojimais, simpatijomis ar antipatijomis. Tokiu būdu iš esmės būtų užkirstos galimybės prognozuoti teismų priimamus procesinius sprendimus, o tai reikštų, jog teisingumo vykdymas tapo neprognozuojamas, nenuspėjamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas fakto bei teisės klaidas. Todėl jeigu ieškovo netenkins apeliacinės instancijos teismo sprendimas, esant bent vienam CPK 346 straipsnio antrojoje dalyje numatytam kasacijos pagrindui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jis galės pateikti kasacinį skundą, kuriame galės išdėstyti galimai teismų padarytus materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus (CPK 340, 341, 346, 347 str.).

Sprendžiant ieškovo prašymą dėl naujai pateiktų įrodymų, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, priėmimo, pažymėtina, kad tokie įrodymai pateikiami kartu su apeliaciniu skundu ir nurodomi motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 str. 3 d.). Tokį prašymą turi teisę spręsti tik bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepasisako dėl šio prašymo pagrįstumo.

Nesant aplinkybių ir ieškovui nepateikus objektyvių duomenų, kurie leistų atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo ieškovo atžvilgiu, tenkinti ieškovo pareiškimo dėl teismo nušalinimo ir pagal prašymą perduoti bylą apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui, nėra pagrindo.

Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, jog egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsnyje nurodytas apeliacine tvarka paskirto (paskirtų) nagrinėti bylą Kauno apygardos teismo teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, jis CPK 68 straipsnio nustatyta tvarka turi teisę pareikšti motyvuotą pareiškimą dėl šio (šių) teisėjo (teisėjų) nušalinimo. Tuomet, kai nušalinimas pareiškiamas ne visiems bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariams, jo pagrįstumą išsprendžia teisėjų kolegijos nariai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas, o visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas, jeigu jiems nėra pareikštas nušalinimas (CPK 69 str. 1, 4 d.).

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo K. J. J. prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo ieškovo pateikto apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-658/2007, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-1365-259/2007 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.