- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- TS-32-817/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. Š., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.
M. Š. bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. buvo (duomenys neskelbtini).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir teikti šias rekomendacijas: dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminologinių veiksnių valdymą (smurtinio elgesio pasireiškimo riziką); atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3). Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data – 2021 m. rugsėjo mėnesis. Komisija motyvuodama nutarimą atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika (78 balai) vidutinė rizika (naudojant OAsys metodiką), nors nuteistajam 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo skatinimo“, už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, skirta padėka, tačiau Komisija svarstant nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą akivaizdžios, nuteistojo padarytos pažangos nenustatė, 2020 m. kovo 16 d. nuteistajam atlikto smurto rizikos įvertinimo, taikant HCR-20 metodiką, metu nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, bausmės atlikimo metu nedirba, nemoka turimų įsiskolinimų, nors Komisijos rekomendacijas vykdė, tačiau rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu, tik 2021 m. vasario 12 d. atliko nemokamus darbus – įstaigos bibliotekoje klijavo knygas, kitokio pobūdžio nemokamų darbų nuteistasis vengia atlikti, tai rodo, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio ir nuostatų teigiama linkme, į resocializacijos procesą įsitraukia tik formaliai, nuostatos į priežiūrą neigiamos, 24 nuobaudos, nuteistajam vis dar sudėtinga laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo M. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis M. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, jog Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 3 kartus, tačiau bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Akcentavo, kad jam iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 1 metai laisvės atėmimo, Komisijai buvo pristatytas 5 kartą, šiuo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę toliau tęsti pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad jis niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, šiuo metu mokosi siuvėjo specialybės. Visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Darbas jam buvo siūlytas tik 2013 metais ir jis jam neturėjo kvalifikacijos. Taip pat pažymi, kad Komisija nepaneigė fakto, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, pažymėjo, kad jis yra sumokėjęs virš 5 000 eurų skolos, o būnant laisvėje yra didesnės galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Skunde nuteistasis taip pat analizuoja Europos tarybos Ministro komiteto Rekomendacijos Rec 2003-09-24 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo nuostatas, Probacijos įstatymo nuostatas, taip pat teismų praktiką, susijusią su lygtiniu paleidimu.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu atsiliepimų į nuteistojo M. Š. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas atmestinas
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 78 balai), todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. Š. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog M. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistasis neteisingai teigia, jog Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau 3 kartus teistas bei neatsižvelgė į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, akcentuoja jo elgesį praeityje. Teismas, susipažinęs su Komisijos nutarimu konstatuoja, jog priimant sprendimą Komisija nuteistojo teistumus paminėjo tik kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, matyti, kad Komisija iš esmės vertino nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo pastangas bei požiūrį į nusikalstamą elgesį, į jo daromą pažangą.
Nuteistasis taip pat teigia, jog Komisija savo nutarime jį charakterizavo teigiamai, tačiau priėmė neigiamą sprendimą, nutarimas yra nemotyvuotas, pagrįstas Komisijos „manymu“ ir samprotavimu, nėra jokių argumentų, dėl kokios priežasties buvo priimtas neigiamas sprendimas. Teismo nuomone, priešingai nei teigia M. Š., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad M. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 4 kartus skatintas, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, kompiuterio operatoriaus, statybininko-apdailininko specialybes, 2021 m. vasario 12 d. atliko nemokamus darbus, įstaigos bibliotekoje klijavo knygas, baigė dalyvavimą motyvacinėje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nuo 2021 m. sausio dalyvauja alkoholio vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose. Komisija taip pat vertino ir tai, kad nuteistasis pateikė UAB „I.“ direktoriaus A. M. 2021 m. vasario 22 d. raštišką pranešimą, kuriame nurodoma, kad minėta įmonė priims į darbą M. Š. administratoriaus pareigoms. Tačiau be visų šių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 78 balai (statinių veiksnių balų 20, dinaminių – 58), per bausmės atlikimo laikotarpį 24 kartus baustas (be to, nuteistasis buvo baustas pataisos įstaigoje už alkoholio vartojimą, t. y. 2018 m. kovo 3 d., apie 15.30 val., patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas apsvaigimas – 3,8 promilės), 2020 m. kovo 16 d. atlikus nuteistojo smurto rizikos įvertinimą, taikant HBC-20 metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nevengia įsivelti į dviprasmiškas situacijas su administracijos atstovais, kurių metu stokoja savikontrolės bei pasižymi impulsyviomis reakcijomis, t. y. bendrauti įžūliai, vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, be to pastebima, kad prisitaikydamas prie dabartinės socialinės aplinkos bei pataisos įstaigų bendruomenės, perima joje vyraujančius elgesio modelius bei labiau orientuojasi ne į savo resocializacijos procesą, bet savęs realizavimą nuteistųjų bendruomenėje, dėl ko, Komisijos vertinimu, pasireiškia nepakankamas gebėjimas priimti nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu nedirba, atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto darbo, baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Remiantis 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 24 935,76 eurus. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra areštuoti 1 365,84 eurai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija motyvuotai konstatavo, jog Komisija akivaizdžios, nuteistojo padarytos pažangos nenustatė, nuteistasis nelinkęs keisti savo elgesio ir nuostatų teigiama linkme, į resocializacijos procesą įsitraukia tik formaliai, nuostatos į priežiūrą neigiamos, nuteistajam vis dar sudėtinga laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Be to, Komisija taip pat nurodė kokias priemones būtų tikslinga taikyti M. Š. – dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminologinių veiksnių valdymą (smurtinio elgesio pasireiškimo riziką), atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3).
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog įstatymo nustatytą bausmės dalį, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra seniai atlikęs, iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 1 metai laisvės atėmimo, bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, jis padarė kategoriškas išvadas ir ateityje daugiau niekada nenusikals, o asmens elgesio laisvėje prognozavimas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje yra tolygus būrimui kavos tirščiais, kur viskas gali būti „įmanoma“ arba „neįmanoma“; jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra 4 kartus skatintas už gerą elgesį. Teismas pažymi, kad pastaraisiais metais labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą yra vertintinas teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. kovo 4 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo konstatuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika – 78 taškai, iš jų 20 statiniai balai, 58 dinaminiai balai, kurie gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Prieš metus, t. y., 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika - 79 taškai (20 statinių, 59 dinaminių). Taigi, nors didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuo 2020 m. kovo 16 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nepasikeitė, kas leidžia teismui spręsti apie nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to 2021 m. kovo 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymima, kad remiantis 2020 m. kovo 16 d. atlikto nuteistojo smurto rizikos įvertinimo, taikant HBC-20 metodiką, rezultatais, jam nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, gali turėti didėjimo tendencijas. Šis nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimas yra ypač aktualus, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Be to, nuteistojo elgesys net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, drausminėmis nuobaudomis jis baustas net 24 kartus, didžioji dalis padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su nepaklusimu teisėtiems pareigūnų reikalavimams bei nepagarbiu bendravimu su pareigūnais, taip pat disponavimu objektais, kuriais nuteistasis neturėjo teisės disponuoti. Toks didelis nuobaudų skaičius, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo akcentuojami paskatinimai nepaneigia šios teismo padarytos išvados, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tą jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. Š..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.