Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotam asmeniui R. M. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. R. M. per nustatytą dvidešimties dienų terminą, be pateisinamos priežasties, nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į minėtus butus, taip pat nėra registruotos. VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis matyti, kad namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto 1966 m., naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Name esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra įregistruota, savininkas fizinis asmuo. Name esančio buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė neįregistruota, duomenų, įrašų apie savininką nėra.

6. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų/naudotojų nerasta, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su R. M., namų ūkio knygose informacijos dėl šio Turto savininkų/naudotojų nerasta. R. M. informacijos, duomenų apie minėto nekilnojamojo turto objekto, buto (duomenys neskelbtini), nuomą/panaudą nepateikė. Anykščių rajono savivaldybės administracijos duomenimis administracijos archyve nėra duomenų ar dokumentų apie minėtuose raštuose nurodytų butų privatizavimą, nėra informacijos ir likviduotų žemės ūkio bendrovių dokumentuose. Burbiškio agroserviso kooperatyvo pateiktais duomenimis, kooperatyvas nekilnojamojo turto nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), neturi. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad esančiame dokumentų fonde 1963-1967 metų leidimų statybai vykdyti Anykščių rajone registracijos knygoje rasti įrašai apie 1963-06-07 išduotą leidimą trijų butų gyvenamojo namo statybai „Pergalės“ kolūkyje Burbiškio gyvenvietėje. Taip pat nurodė, kad patikrinus Anykščių rajono Anykščių apylinkės viršaičio dokumentų fonde esančias 1991-1995 (iki 03-25) metais apylinkėje patvirtintas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių ir testamentų bylas, sutarčių dėl butų (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ar perleidimo nerasta. UAB Anykščių komunalinis ūkis informavo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2021-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini), yra paskirti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi, name yra du butai be įrašų apie nuosavybę.

7. Dėl pareiškime nurodytų butų privatizavimo dokumentai iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Anykščių seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, VĮ Registrų centro negauti, vadinasi, šie objektai liko neprivatizuoti, Anykščių rajono savivaldybei neperduoti, į jos balansą neįtraukti.

8. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju, asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

9. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

10. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

11. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

12. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

13. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti gyvenamąsias patalpas, butus, valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.