Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ dėl draudimo taisyklių pakeitimo bei teisės į draudimo išmoką pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė ieškovo VšĮ Marijampolės ligoninės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl draudimo taisyklių nuostatos pakeitimo. Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo VšĮ Marijampolės ligoninės reikalavimo pripažinti ieškovui VšĮ Marijampolės ligoninė teisę į draudimo išmoką, kilus civilinei atsakomybei dėl M. P. 2004-11-12 ir 13 d. teiktų medicininių paslaugų pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2007-05-10 teismo nutarties dalies.

Teismas ieškovo patikslinto ieškinio pareikštą reikalavimą, kuriuo ieškovas siekia, kad jam teismas pripažintų teisę gauti draudimo išmoką pagal su atsakovu sudarytą civilinės atsakomybės sutartį, jei ieškovas būtų pripažintas atsakingu dėl padarytos žalos pagal jam pareikštą ieškinį, nagrinėjamą Kauno apygardos teisme, pagal šio reikalavimo pobūdį ir formuluotę vertino sąlyginiu ir padarė išvadą, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo laikyti, kad šis reikalavimas susijęs su konkrečiu įvykusiu ieškovo teisių pažeidimu. Teismas laikė, kad pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo – pakeisti ieškovo nurodytą draudimo taisyklių nuostatą – patenkinimas atsakovui tiesiogiai jokių konkrečių turtinių pareigų nesukurtų, tačiau šis teisinių santykių tarp šalių pakeitimas taptų privalomas sprendžiant konkretų tarp šalių kilusį ginčą dėl pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį šalims kylančių teisių ir pareigų. Todėl antrojo ieškovo reikalavimo – dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo – negalima pripažinti kaip išvestinio iš pirmojo. Ieškovo nurodytos draudimo taisyklių nuostatos pakeitimo negalima vertinti kaip vienareikšmiškai nulemiančios ieškovo teisę į draudimo išmoką, nes tokios teisės nustatymui reikalinga įvertinti konkrečių aplinkybių, nulėmusių ieškovo civilinę atsakomybę, visumą, kitas draudimo sutarties sąlygas, nustatančias šalių teises ir pareigas, šių sąlygų įvykdymą, kas yra galima tik kilus ginčui tarp šalių dėl draudimo išmokos mokėjimo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį priėmė, laikant, kad patikslinto ieškinio reikalavimu pakeisti UAB „If draudimas“ Taisyklių 7 punkto 1 dalį Draudimo įstatymo 91 straipsnyje pateiktu draudiminio įvykio apibrėžimu yra pakeistas teismo priimto pirminio ieškinio dalykas, tačiau faktinis ieškinio pagrindas yra iš esmės tas pats.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad šis ieškovo pareikštas reikalavimas yra sąlyginis, todėl ir teismo sprendimas būtų sąlyginis, kadangi patenkinus tokį reikalavimą, būtų konstatuota, jog pakeitus draudimo taisyklių sąlygą, apibrėžiančią draudiminį įvykį, ieškovas taip pat turėtų teisę į draudimo išmoką, jei būtų nustatyta ieškovo civilinė atsakomybė kitoje byloje. Tokiu sprendimu tiesiog būtų konstatuotas tam tikros teisės turėjimas esant atitinkamoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, laiko, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą bei trūkumų šalinimo institutą, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir ji yra keistina.

Atskiruoju skundu yra skundžiama teismo nutarties dalis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo VšĮ Marijampolės ligoninės reikalavimo pripažinti ieškovui VšĮ Marijampolės ligoninė teisę į draudimo išmoką, kilus civilinei atsakomybei dėl M. P. 2004-11-12 ir 13 d. teiktų medicininių paslaugų pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“, kaip nenagrinėtiną teisme bei atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2007-05-10 teismo nutarties dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Nustačius, jog pateikto procesinio dokumento (šiuo atveju – patikslinto ieškinio) forma ir turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą minėtoje dalyje, be to, nenurodė, į kokią instituciją kreiptis ieškovui siekiant apginti, jo manymu, pažeistas teises, neatsižvelgė, jog ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas teisme. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, taip pat patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo formuluotės – ieškovas prašo pripažinti jam teisę į draudimo išmoką, toks reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių, o tiksliau – draudimo teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar patikslinto ieškinio antrasis reikalavimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, teisingai nurodė, jog pareikštas reikalavimas yra nekonkretus, be to, sąlyginis, nes ieškovas tokiu reikalavimu siekia apginti ne konkrečią pažeistą savo teisę, bet prevenciškai siekia užsitikrinti savo teisių apsaugą ateityje. Toks reikalavimas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, jis turėjo būti tikslinamas, kad pagal pareikštą reikalavimą teismas galėtų tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčą ir priimti atitinkamą sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2008-02-21 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo patikslinto ieškinio bei atskirojo skundo priėmimo svarstymo, pasiruošimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijos. Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnės instancijos teismo buvo nustatyta, jog patikslinto ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas ir ši teismo konstatuota aplinkybė yra privaloma žemesnės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nenagrinėtinu teisme ieškovo pareikštą reikalavimą dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė remdamasis Civilinio proceso kodekso 292 straipsnio 1 punktu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo priėmimo svarstymas taip ir nebuvo užbaigtas, ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti per 2007-05-10 teismo nutartyje nustatytą terminą, t.y. iki 2007-06-11, todėl remiantis trūkumų šalinimo institutu, buvo pagrindas tokį ieškinio reikalavimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio antrasis reikalavimas yra laikytinas nepaduotu, nėra pagrindo naikinti teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2007-05-10 teismo nutarties, kuria buvo nutarta, jog antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nes nebeliko apskundimo objekto.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kai ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, įstatymas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu įstatymo keliamus jam reikalavimus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo klausimą, taip pat teisės kreiptis į teismą, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti.

Laikyti nepaduotu ieškovo VšĮ Marijampolės ligoninės reikalavimą pripažinti ieškovui VšĮ Marijampolės ligoninė teisę į draudimo išmoką, kilus civilinei atsakomybei dėl M. P. 2004-11-12 ir 13 d. teiktų medicininių paslaugų pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“.

Likusią teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.