Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nubausta už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.30 val. vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį sutuoktiniui A. R., kieme adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Š., ir apgadino abu automobilius.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutarimą ir prašo nutarimą pakeisti - K. R. skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl keistinas. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą nesilaikė ATPK 248 str. nuostatų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog K. R. veikoje nėra jai inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto teisės pažeidimo sudėties. KET 231 - 234 punktuose įtvirtintos eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui. Šio teisės norminio akto 231.1 p. nurodyta, kad vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, privalo nedelsdamas sustoti ir nustatyta tvarka pažymėti eismo įvykio vietą. 231.2 p. numato, jog vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 234 p. nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė lala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Palikti eismo įvykio vietą (jei nėra sužalotų ar žuvusių žmonių) galima tik 232 p. numatytu atveju, kai eismo įvykio dalyviai pildo eismo įvykio deklaraciją. Nurodo, kad minėtų KET reikalavimų K. R. neįvykdė. Matydama, jog eismo įvykio metu padaryta turtinė žala, o nukentėjusiosios eismo įvykio vietoje nėra, objektyviai turėdama galimybę nedelsdama apie eisme įvykį informuoti policiją, dėl neaiškių (subjektyvių) priežasčių to nepadarė, eismo įvykio vietoje nepasiliko ir atvykstančios policijos nesulaukė, mobiliuoju telefonu skambino ne policijai, o sutuoktiniui. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad K. R. teisime iškeltą versiją, jog išlipusi iš vairuoto automobilio, palikusi transporto priemonę stovėti netoli susidūrimo vietos, nuėjo maitinti mažametį vaiką, o grįžusi į įvykio vietą ir neradusi nukentėjusio automobilio, skambino savo sutuoktiniui, vėliau savo iniciatyva vyko į policiją, paneigė liudytoja K. P. ir policijos pareigūnas Ž. M.. K. P. nurodė, jog eismo įvykį įvykdžiusi K. R. nesustojusi pavažiavo apie 30 metrų. Tada išlipo iš transporto priemonės pažiūrėti, kas įvyko, po to, išvažiavo. Pareigūnas Ž. M. nurodė, jog jam nuvykus į eismo įvykio vietą, „(duomenys neskelbtini)“ šalia eismo įvykio vietos nebuvo. Mano, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. R., siekdama išvengti administracinės atsakomybės, iš įvykio vietos išvažiavo tyčia, o supratusi, jog įvykdytas teisės pažeidimas išaiškintas - policijos pareigūnas Ž. M. telefonu informavo K. R. sutuoktinį, jog žinomi pasišalinusios transporto priemonės valstybinio numerio ženklai, todėl A. R. patarė sutuoktinei kuo greičiau vykti į policiją, pažeidėja atvažiavo į policijos įstaigą ir prisipažino įvykdžiusi eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos, įrodymų pakanka asmens kaltei pagrįsti.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepaneigia K. R. paaiškinimų, jog ji iš eismo įvykio nepasišalino, ji važiuodama atbuline eiga ir atsitrenkusi į kitą automobilį, automobilių susidūrimą pajuto, tačiau pavažiavo tik apie 20 metrų į priekį, kadangi kitas automobilis stovėjo sankryžoje, savo automobilį ji pastatė kieme ir kadangi buvo su mažu vaiku, kurį reikėjo maitinti, parėjo namo, o jai grįžus apgadinto automobilio nebebuvo, todėl nuvyko į policijos komisariatą.

Liudytoja K. P. parodė, kad išgirdusi atsitrenkimo garsą pamatė, kad raudonos spalvos automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, automobilio vairuotoja nebuvo išlipusi, pavažiavo apie 30 metrų į kiemą ir išlipusi apžiūrėjo savo automobilį. Ar jos automobilyje buvo vaikas, liudytoja nurodyti negalėjo. K. R. paaiškino, kad važiuodama atbuline eiga kliudė kitą automobilį, kadangi buvo su dukra, kuriai 9 mėnesiai, prie mašinos palaukė keletą minučių, savininko nesulaukusi, pastačiusi automobilį kitoje vietoje nuėjo į namus maitinti dukros. Nors iš byloje esančio 2011-08-09 Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio vietoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau nenurodyta, ar automobilio nebuvo namo kieme, nėra aišku, ar ši aplinkybė buvo nustatinėjama. Liudytoja K. P. parodė, kad atvažiavusi policija jos neapklausė, paprašė atvažiuoti į kelių policiją, ji ten davė parodymus.

Taip pat negalima kategoriškai tvirtinti, jog K. R. į policijos komisariatą atvyko dėl to, kad pareigūnas Ž. M. telefonu informavo K. R. sutuoktinį, jog yra žinomi pasišalinusios transporto priemonės valstybinio numerio ženklai, o šis apie tai informavo K. R.. Byloje nėra duomenų, kada K. R. bendravo telefonu su vyru. Ji nurodė, kad skambino vyrui, klausė ką daryti, o vyras nurodė jai kreiptis į policiją, o bevažiuojant į policiją, jai paskambino vyras, pasakė kur nuvažiuoti. A. R. paaiškino, kad jam paskambinusi žmona, pasakė, kad ji važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, jis jai liepė važiuoti į policiją, o vėliau, po 15-20 min., jam paskambino iš policijos ir liepė atvažiuoti, todėl perskambino žmonai, pasakė kur važiuoti. Be to, K. R. paaiškino, kad buvo nuvykusi ir VPK budinčią dalį, jai pasakė, vykti į Bežų gatvėje esantį kelių policijos biurą, kur jai pasakė, kad jau žino apie įvykį.

Kadangi bylos duomenų visuma neišsklaido abejonių, jog K. R. po jos automobilio kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pavažiuodama kiek toliau ir pastatydama savo automobilį toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir kiek vėliau, nuspręsdama nuvykti į policijos komisariatą, turėjo tikslą sukėlusi autoįvykį pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jos veikos nėra pagrindo vertinti kaip tyčinės. Darytina išvada, kad nenustačius visų būtinųjų ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos požymių administracinė byla dėl šios veikos skundžiamu nutarimu buvo nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.