Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-829-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
1S-829-719/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00306-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-829-719/2014

Teismo proceso Nr. 1-45-1-00306-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 6 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi V. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 26 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydama pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės V. G. taikymą. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė V. G. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą.

Iš V. G. skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paleisti jį iš ligoninės arba nustatyti jam švelnesnį stebėjimo rėžimą. Jis dėsto apie įstatymu uždraustos veikos padarymo aplinkybes bei priežastis ir mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje neteisingai teigiama, kad jis serga psichine liga. Nurodo, kad veikos padarymo metu jis visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir neigia sergantis psichine liga. Teigia, kad nors jis yra neįgalus, neįgalumą jis gavo ne dėl savo sveikatos būklės, o tam, kad galėtų gauti lėšų pragyvenimui, nes tuo metu niekur nedirbo ir neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Kartu nurodo, kad jam nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė – jis tik apie 5 minutes mandagiai pabendravo su ekspertizę atlikusia gydytojų komisija ir tokio laiko tarpo, jo manymu, yra per mažai tam, kad sužinoti realią asmens psichinės sveikatos būklę. Jo sveikatos negalavimai iš tiesų susiję su dideliu jo jautrumu ir dvasingumu. Atsižvelgęs į tai V. G. mano, jog apylinkės teismui nebuvo pagrindo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BK 98 str. 4 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. BK 98 str. 6 d. įtvirtinta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Iš esmės tokie patys reikalavimai nurodyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d. ir 2 d.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2014 m. rugpjūčio 14 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. psichinė būsena išlieka nestabili – stebėjimo laikotarpyje psichinė būklė buvo gerėjanti, agresijos ir vidaus tvarkos pažeidimų nekonstatuota, tačiau stebimas aukštas jo nerimo lygis ir įtampa, jis visiškai nekritiškas padarytai įstatymo uždraustai veikai, save laiko sveiku. V. G. mąstymas paralogiškas, rezonuojantis, emocijos nėra adekvačios, nuotaika permaininga, tarpais disforiška. Todėl komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas žemesniajame teisme sutiko su komisijos išvada ir ją palaikė. Atstovas taip pat patvirtino, jog stebėjimo laikotarpiu V. G. agresijos ar konfliktinio elgesio nestebėta, tačiau stebėtas aukštas nerimo lygis, įtampa. Kontaktą V. G. palaiko, emocijos nėra adekvačios, nekritiškas savo ligai. Žemesniajame teisme atstovas taip pat nurodė, kad perkelti V. G. į bendrą skyrių dar yra per anksti jo paties labui.

Šios aplinkybės rodo, kad V. G. savo elgesio vertinimas nesikeičia, jis visai nekritiškas nei savo elgesiui, nei savo ligai. Visi duomenys apie dabartinę V. G. psichikos būseną leidžia pagrįstai manyti, kad nuo jo gydymo stacionare pradžios, t. y. nuo 2014 m. vasario 12 d., praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog V. G. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad sumažėjo jo pavojingumas ir dėl padarytos veikos pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo V. G. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, ar galima gydyti jį stacionare švelnesnio rėžimo sąlygomis. V. G. skundo argumentai (apie įstatymu uždraustos veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, jo sveikatos būklę, neįgalumą, jautrumą ir dvasingumą, jam atliktos psichiatrinės ekspertizės išsamumą bei kt.) neįtikino aukštesniojo teismo, kad jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis bus efektyvus ir nekels pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams.

Įvertinęs visas šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog V. G. psichikos būsena nepagerėjo ir tenkindamas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą pratęsė priverstinį V. G. gydymą stacionare. Žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, V. G. skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. G. skundą atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas