- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- e2-26857-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21063-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant pareiškėjai B. Š., jos atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, suinteresuotam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. Š. mirties 2013 m. lapkričio mėn. 8 d. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu, todėl notarei jai nurodžius, kad nieko nereikia daryti, neturėdama teisinių žinių manė, jog jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo atlikti nereikia, be to, po sutuoktinio mirties ilgai sirgo, gydėsi ligoninėje. Notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla į mirusios sutuoktinio turtą, niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė. Siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į A. Š. turtą, būtina nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja priėmė savo sutuoktinio A. Š. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti .
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. 2015-11-02 atsiliepimu nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad iki pat tėvo mirties jos tėvai gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, po jo mirties pareiškėjai pasiliko visi asmeniniai, buities daiktai, turtas Jonavos g. 94, Kaune, už kurį visą laiką mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. birželio 20 d. mirė A.Š., kuris buvo pareiškėjos B. Š. sutuoktinis ir suinteresuoto asmens V. M. tėvas. Po A. Š. mirties Kauno m. 24-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų A. Š. testamentų. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, A. Š. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjos vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą- pagal 1963-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8201 įgytus 29/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), 29/100 dalis kitų inžinerinių statinių -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Jonavos g. 94, Kauno m., bei pagal 1996-01-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį Nr. PI 9/96-0193 įgytas 216/669 dalių 0.0669 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0101-0022. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybė, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas Jonavos g. 94, Kaune įgytas santuokoje, t.y. B. Š. ir A. Š. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, liudytojų J. S. ir D. M., suinteresuoto asmens V. M. parodymų nustatė, kad B. Š. iki sutuoktinio A. Š. mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute Jonavos g. 94, Kauno m. Po sutuoktinio mirties B. Š. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad B. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai B. Š. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos išieškotina pašto išlaidų valstybei suma – 2,64 Eur yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. lapkričio 8 d., palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.