- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-609-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00781-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- B. J.
- Ieškovas
- H. J.
- Kategorijos
- 75.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-609-123/2015
2015 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. J. ieškinį atsakovui B. J. dėl santuokinio turto padalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo padalinti santuokoje įgytą turtą nurodytu būdu: priteisti atsakovui B. J. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o H. J. priteisti 6 000 Lt (1 737,72 Eur) piniginę kompensaciją. Atidalinti bendraturčių H. J. ir B. J. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės: natūra priteisti B. J., H. J. priklausančias 56/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrą 75,03 kv. m plotą, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš B. J. 62 160 Lt (18 002,78 Eur) piniginę kompensaciją H. J. Priteisti iš atsakovo B. J. 5 procentų metines palūkanas nuo 68 160 Lt (19 740,50 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 1999-03-15 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo. Nutraukiant santuoką, turtas, įgytas santuokos metu, nebuvo dalinamas. 2002-11-06 ieškovė su atsakovu sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 56/100 dalys, o atsakovui 44/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šalys sutartį įregistravo viešajame registre. Nutraukus santuoką, ieškovė liko gyventi kartu su atsakovu viename bute ir jie naudojosi atskirais kambariais, nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė gyvena kitame bute. Gyvenant kitame bute, ieškovei liko prievolė mokėti visus mokesčius už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė, negalėdama toliau kartu gyventi su atsakovu bendrame bute, siūlė atsakovui dalinės nuosavybės atidalinimo būdus, tačiau atsakovas nei su vienu pasiūlymu nesutiko. Šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės disponavimo, valdymo ir naudojimo, todėl prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už jos dalį. Mano, kad tokiu atidalinimo būdu nebus padaryta jokios žalos daikto paskirčiai, nes dėl atsakovo veiksmų, ieškovė negali naudotis ir gyventi tame bute, bute nebus galima padalinti virtuvės, koridoriaus ir sanitarinių mazgų. Ieškovė atliko buto vertinimą, pagal kurį nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė yra 111 000 Lt, todėl prašo jai priteisti 62 160 Lt piniginę kompensaciją, nes ieškovei priklauso 56/100 dalys buto. Prašo santuokos metu įgytą garažą priteisti atsakovui natūra, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Garažo rinkos vertės nenustatinėjo, nenorėdama didinti išlaidų, mano, kad garažo rinkos vertė yra 12 000 Lt, todėl prašo ieškovei priteisti 6 000 Lt piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-12-29 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Santuokoje įgytą turtą padalino, priteisiant atsakovui B. J. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o H. J. priteisė 6 000 Lt (1 737,72 Eur) piniginę kompensaciją. Atidalino bendraturčių H. J. ir B. J. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės: natūra priteisė B. J., H. J. priklausančias 56/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrą 75,03 kv. m plotą, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš B. J. 62 160 Lt (18 002,78 Eur) piniginę kompensaciją H. J. naudai. Priteisė iš atsakovo B. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 68 160 Lt (19 740,50 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo B. J. 3 737 Lt (1 081,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei H. J. Ieškovė bandė išspręsti ginčą dėl garažo, surasdama garažui pirkėją, tačiau atsakovas vengė sudaryti garažo pirkimo–pardavimo sutartį. Garažas yra nedalus, jo padalinti negalima, todėl natūroje garažą priteisė atsakovui, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 6 000 Lt piniginę kompensaciją. Teismas sprendžia, kad garažo vertė yra 12 000 Lt, nes šalys tai patvirtino savo procesiniuose dokumentuose. Atsakovo aiškinimą, jog priteisus jam turtą natūra, jo vertė yra kitokia, teismas vertino kaip siekimą išvengti prievolės mokėti ieškovei pinigus už jos garažo dalį. Atsakovas jokių veiksmų dėl garažo pardavimo nesiėmė, teigdamas, jog garažas jam nereikalingas, priešingai nei ieškovė, kuri stengėsi parduoti daiktą ir gautus pinigus pasidalinti. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė negalėjo naudotis bendrąja daline nuosavybe – buto dalimi – dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė siūlė atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, siūlė atsakovui parduoti butą ir pasidalinti gautus pinigus pagal turimas nuosavybės dalis, taip pat siūlė atsakovui didesnę piniginę kompensaciją nei jam priklausytų pagal buto rinkos vertę, tačiau atsakovas nė su vienu pasiūlytu atidalinimo būdu nesutiko. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, dirba, gauna darbo užmokestį, neseniai įsigijo automobilį, gali kreiptis į banko ar kredito įstaigą dėl kredito gavimo, todėl nusprendė ginčo butą priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Teismas sprendė, kad butu iki šiol naudojosi atsakovas, kuris nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti butą, parduoti savo dalį ieškovei, todėl turi didesnį poreikį į šį turtą. Teismas nustatė, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, neprieštarauja proporcingumo principui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas B. J. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių garažo vertę. Mano, kad ieškovė, reikalaudama 6 000 Lt sumos už garažo dalį, siekia pasipelnyti. Nurodo, kad ieškovė paduodama ieškinį teismui privalėjo įvertinti garažą pagal įstatymą ir nustatyti jo tikrąją vertę. Teismas nepagrįstai nevertino teismui pateiktos pažymos iš garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Variklis“, kurioje nurodoma, kad bendrijos nario B. J. turimo garažo vertė yra 6 000 Lt. Nurodo, kad ieškovė atsakovą apgavo, nes pasiūlė atsakovui nupirkti vieno kambario butą, jai paliekant trijų kambarių butą. Nurodo, kad jei ieškovė būtų pranešusi anksčiau, kad nori atsidalyti iš bendro turto, jis turėjo galimybę gauti paskolą, nes buvo jaunesnis. Paaiškino, kad santaupų neturi, bankai paskolos neduoda, gaunamas uždarbis 1 600 Lt, iš kurių reikia pragyventi ir mokėti komunalinius mokesčius, todėl neturi galimybės sumokėti bendraturčiui kompensacijos. Mano, kad dėl šios priežasties ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Nesutinka, kad ginčo turtas būtų priteistas ieškovei, o jam 48 840 Lt, nes už tokią sumą vieno kambario buto negali įsigyti. Mano, kad geriausias variantas būtų, jei ieškovė jai priklausantį vieno kambario butą pakeistų į jam priklausančio buto dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė H. J. prašo palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinėje teismo instancijoje. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes toks reikalavimas yra susijęs su bylos vilkinimu. Įrodyta, kad nuo santuokos nutraukimo momento garažu, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, naudojosi išimtinai atsakovas. Iš garažo nėra jokios galimybės suformuoti du atskirus turtinius vienetus, kaip atskirus objektus, o tai reiškia, kad buvo būtina šį turtą padalinti taip, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų. Atsakovas kelis kartus atsisakė įforminti garažo pirkimo sandorį už 12 000 Lt ieškovei suradus turto pirkėją. Mano, kad teismas tinkamai įvertino garažo vertę ir jį teisingai padalino. Nurodo, kad aplinkybės dėl atsakovo gyvenimo būdo, ieškovės negalėjimo naudotis savo turto dalimi yra pagrįstos ir įrodytos. Nurodo, kad niekada nesiūlė ir nežadėjo keisti savo asmeninės nuosavybės teise įgyto buto į atsakovo kambarį bute.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl santuokinio turto padalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 1999-03-15 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka (b. l. 8). Ieškovė ir atsakovas 2002-11-06 sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 56/100 dalys buto, o atsakovui 44/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovė pateikė UAB „Lituka ir Ko“ turto rinkos vertės ataskaitą, pagal kurią buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 111 000 Lt (b. l. 13–40). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Iš DNSB „Linas“ pažymų matyti, kad atsakovas buvo sukėlęs gaisrą savo bute, užpylė vandeniu apatinį butą (b. l. 10–11). 2005 metais atsako atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio namuose (b. l. 44).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti atsakovui B. J. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o H. J. priteisti 6 000 Lt kompensaciją, taip pat natūra priteisti B. J., H. J. priklausančias 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš B. J. 62 160 Lt kompensaciją ieškovei.
Dėl garažo padalijimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutiktų, jog garažas būtų padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį. Nustatyta, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo santuokos nutraukimo momento padalintas nebuvo, o tai reiškia, kad garažas iki šios bylos iškėlimo turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai sudaro pagrindo išvadai, kad nuo santuokos nutraukimo momento garažu, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, naudojosi atsakovas. Garažo nėra galimybės padalinti taip, kad kiekviena šalis galėtų netrukdomai naudotis atskiromis izoliuotomis dalimis, iš garažo nėra jokios galimybės suformuoti du atskirus turtinius vienetus, kaip atskirus objektus, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo būtina šį turtą padalinti taip, kad bendroji dalinė nuosavybės pasibaigtų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jeigu abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovas apeliaciniu skundu nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto argumento dėl garažo dalumo ir padalijimo, jo naudojimo, todėl keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad garažo vertė yra 6 000 Lt, o ne 12 000 Lt, kaip nurodė ieškovė, be to, ieškovė teismui nepateikė garažo vertę pagrindžiančių dokumentų, nors ji tai privalėjo padaryti. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad teikdama ieškinį teismui, ieškovė garažo vertę įvertino Kretingos mieste realiai egzistuojančiomis kainomis. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškovės nustatyta garažo 12 000 Lt verte sutinka, tačiau tik tuo atveju, jeigu jam bus priteista 6 000 Lt piniginė kompensacija, o ieškovei – garažas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo aiškinimą, jog priteisus jam garažą natūra, jo vertė yra kitokia, vertino kaip siekimą išvengti prievolės mokėti ieškovei pinigus už jos garažo dalį. Teismui sudarius galimybę šalims taikiai bylą išspręsti, kad šalys bendru sutarimu galėtų pabandyti realizuoti jiems priklausantį turtą, ieškovė vietos laikraštyje paskelbė skelbimus apie turto pardavimą (b. l. 81), o kai atsirado realių garažo pirkėjų, ieškovės atstovas tiesiogiai informavo atsakovo atstovą, jog yra garažo pirkėjas, kuris sutinka mokėti 12 000 Lt, tačiau atsakovas atsisakė kartu su ieškove vykti pas notarą ir sudaryti sandorį. Po teismo sprendimo priėmimo, atsakovui pateikus apeliacinį skundą, ieškovė vėl surado naują pirkėją garažui, kuris sutiko už jį mokėti 12 000 Lt, tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas nei žodžiu, nei rašytiniu pranešimu apie galimą taikų ginčo išsprendimą neinformavo. Konstatuotina, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio garažo vertė (12 000 Lt) buvo nustatyta tinkamai, nes realus ieškovės surastas pirkėjas sutiko mokėti tokią kainą už ginčo turtą, tačiau atsakovas nesutiko garažo parduoti. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Variklis“ pažyma apie garažo turto vertę, kurioje nurodyta turto vertė – 6 000 Lt, nepagrindžia turto vertės ir nėra pagrindu sumažinti kompensacijos dydį, esant pasiūlymui iš realių turto pirkėjų mokėti didesnę, nei pažymoje preliminariai nurodoma, kainą – 12 000 Lt.
Dėl buto atidalijimo
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 str. 2 d.). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė negalėjo naudotis bendrąja daline nuosavybe dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Iš DNSB „Linas“ pažymų matyti, kad atsakovas buvo sukėlęs gaisrą savo bute, užpylė vandeniu apatinį butą (b. l. 10–11). 2005 metais atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio namuose (b. l. 44). Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų fotonuotraukų, kurie laikytini naujais įrodymais, ir kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.), matyti, kad ginčo butas yra apleistas ir netvarkingas, matomi alkoholio buteliai, išdegusios nuo nuorūkų skylės lovoje ir kt. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio 2015-02-04 pažymos Nr. 1-17-33 (2.13-17) matyti, kad 2011-01-02 (duomenys neskelbtini), buvo kilęs gaisras, nes virtuvėje prisvilo maisto produktai, aprūko virtuvės lubos ir sienos. Šios aplinkybės ir ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturi galimybės naudotis savo turto dalimi, taip pat neturėjo galimybės parduoti savo turimos dalies kitiems asmenims dėl bute esančios netvarkos.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi nupirkti atsakovui kitą vieno kambario butą. Tačiau toks atsakovo nurodytas turto padalinimo variantas negali būti prievartinis ieškovės atžvilgiu, nes, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, ieškovė nesutinka pirkti ar keisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą į atsakovui priklausančią turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsakovo nurodymas, kad jis neturi lėšų įsigyti kito buto, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas jokių leistinų įrodinėjimo priemonių apie savo turtinę padėtį teismui neteikė (CPK 178 str.), t. y. išrašų iš savo atsiskaitomųjų sąskaitų apie santaupas, duomenų iš banko apie galimybę gauti kreditą, duomenų apie Kretingoje parduodamo turto vertes, todėl atsakovo teiginiai apie galėjimą sumokėti kompensaciją, jo turtinę padėtį yra atmestini. Be to, turto padalijimas iš atsakovo priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją šiuo atveju atitinka protingumo ir teisingumo principus, nes atsakovas nesutiko ginčo turtą parduoti ir pinigus pasidalinti proporcingai pagal turimas dalis.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei H. J. iš atsakovo B. J. priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei H. J. iš atsakovo B. J. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.