Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo M. M. skundas (b. l. 1–3), kuriame prašoma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus tyčinio draudimo bendrauti su artimaisiais, orumo pažeminimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad neturtinė žala kilo dėl to, jog Lukiškių TI-K direktorius neatsakė į jo prašymą ir taip jam nebuvo suteiktas papildomas skambutis socialinių ryšių su žmona ir mažamečiu vaiku palaikymu, dėl tokių Lukiškių TI-K direktoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

5. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės išvardytos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių tvarką ir sąlygas reglamentuojantys atitinkami BVK skyriai. BVK 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sąlygas, t. y. kokios yra nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teisės. Teisė paskambinti telefonu yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, objektyviųjų teisių. Ja naudotis gali visi nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kuriai iš BVK 73-75 straipsniuose numatytų grupių jie yra priskirti, tačiau naudojimosi šia teise apimtys skiriasi, priklausomai nuo priskyrimo grupei. Nuteistųjų, priskirtų lengvajai grupei, turi teisę paskambinti vieną kartą per dieną (BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priskirtieji paprastajai grupei šia teise gali naudotis du kartus per savaitę (BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o priskirti drausmės grupei – du kartus per mėnesį (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu diferencijavimu, be kita ko, užtikrinamas BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo principas – atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011).

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K paprastosios grupės sąlygomis, jo atžvilgiu taikytinas BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

7. Pagal BVK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas. Teismas pažymi, jog tai yra direktoriaus teisė, bet ne pareiga, ir pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį, svarbias aplinkybes, gali arba leisti, arba neleisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu.

8. Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, kad šiuo metu jo sūnui 1 metai ir 4 mėnesiai, jam dygsta dantys ir dėl to pareiškėjo žmona patiria daugiau streso ir įtampos, ją kamuoja nemiga, dėl to yra būtinas pareiškėjo palaikymas, jam labai svarbu palaikyti socialinius ryšius su šeima, nepagrįsti.

9. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, Remiantis nusistovėjusia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012) pažymėtina, kad vienkartinis prašymo leisti papildomai paskambinti telefonu atvejis negali būti pripažintas ryšių su šeima apribojimu. Įstatymu numatyta pareiškėjo teisė paskambinti kartą per mėnesį nebuvo suvaržyta. Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryšys su šeima gali būti palaikomas ne tik telefonu, bet ir kitais BVK nustatytais būdais, pavyzdžiui, BVK 73 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai atitinkamai numato paprastajai grupei priskirto nuteistojo teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų. Šios pareiškėjo teisės nebuvo apribotos.

10. Iš į bylą pateikto 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus tarnybinio pranešimo dėl M. M. Nr. 14-1411 matyti, jog nustatyta, jog pareiškėjas raštu į įstaigos administraciją su prašymu dėl papildomo skambučio suteikimo nesikreipė (b. l. 18). Teismas pažymi, jog pareiškėjas nenurodė nei datos, kada tiksliai kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nei koks pareigūnas jo prašymą užregistravo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus išvada. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas tinkamai nesikreipė dėl teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimo.

11. Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą.

11.1. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246– 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2019 m. kovo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A-282-525/2019). Pareiškėjas nurodė, kad nepaskyrus papildomo skambučio žmonai, dėl tokio atsakovės atstovo elgesio jis patyrė gilius dvasinius sutrikimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą ir kitus nepatogumus. Dėl šių priežasčių yra sutrikęs pareiškėjo miegas, jis jaučia nuolatinę depresiją. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti neigiamų išgyvenimų ir pasinaudoti kitais BVK nustatytais būdais (pasimatymai, laiškai) ryšio su šeima palaikymui, kurie pareiškėjui nebuvo apriboti. Pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimą, pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nerimas (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

12. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.