Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
1-106-806/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-42920-15
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-106-806/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-42920-15Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,kaltinamajam R. K.,gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nukentėjusiajam E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau-BK) 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015-08-02 apie 01.17 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, nukentėjusiajam E. V. įsėdus į minėtą automobilį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus E. V. vieną smūgį per galvą ir vieną smūgį per kairę ausį, po ko jam vairuojant minėtą automobilį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vėl sudavė kelis smūgius į galvą ir nugarą taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui liepus nusirengti, o nukentėjusiajam E. V. atsisakius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka suplėšė E. V. marškinėlius, 8 eurų vertės, po ko E. V. nusirengus, jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo liepė nukentėjusiajam nuogam išlipti, todėl E. V. palikęs automobilyje pilkos spalvos sportines kelnes, 25 eurų vertės, tamsios spalvos trumpikes, 6 eurų vertės, automobilio VW Passat su juodos spalvos signalizacijos pultu, bendrai 50 eurų vertės, raktų ryšulį nuo buto, bendrai 27 eurų vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš nukentėjusiojo E. V. rankų išplėšus mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson Xperia IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 150 eurų vertės su Tele2 sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 3 eurų vertės, ir nukentėjusiajam E. V. išlipus iš automobilio prie Gedimino pr. 9, Vilniuje, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasišalino, tokiu būdu panaudojus fizinį smurtą ir atėmus galimybę nukentėjusiajam E. V. priešintis pagrobė E. V. priklausantį 269 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. parodė, kad buvo tą vakarą picerijoje, išgėrinėjo. Buvo daug žmonių, kitoje kompanijoje sutiko matytą žmogų. Susiėjo. Mergina dėl kažko verkė, jie kažką aiškinosi, bet jam, R. K. buvo neįdomu. 11 valandą ta kavinė užsidarė, ir jie nutarė pratęsti vakarėlį. Vienas vaikinas iš kompanijos negėrė, tačiau jis neturėjo mašinos ir juos nuvežė į kitą barą. Nuvežė į ilgiau dirbančią piceriją Pilies gatvėje. Važiuojant tam vaikinui paskambino dar vienas vaikinas iš kompanijos, kuris norėjo prie jų prisijungti. Sutiko, kad jisai paimtų kitą asmenį iš tos kompanijos ir atveštų pas juos. Susitarė, kad po atvežimo jis arba jam, R. K. atvežtų automobilį arba jį paliktų stovėjimo aikštelėje. Paliko mašiną apačioje, jis, R. K. su taksi važiavo namo, automobilį paliko vietoje. Apie kaltinimo aplinkybes nieko nežino.Jį greičiausiai kaltina todėl, kad mašina jo ten buvo. Neįsivaizduoja tiesą sakant.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. V. parodė, kad tą naktį atvažiavo į kavinę, jam jo draugė J. parašė, kada jis atvažiuotų. Ji turėjo baigti darbą kavinėje, Rygos g. ir išeiti. Kai jis, E. V. atvažiavo, J. pasakė, kad neišeis. J. buvo jam, E. V. skolinga. Buvo draugai, ji pasiskolino iš jo, E. V. kompiuterį. Jis, E. V. užėjo į kavinę ir pradėjo klausinėti ko ji norėjo. J. pradėjo verkti. Ten buvo tie žmonės, tai kaltinamasis R. K. vienas iš jų. Jis, E. V. išvažiavo namo. Kai grįžo, paskambino vyriškis ir pasiūlė susitikti, susitiko prie ,,Akropolio" su juo. Jis, E. V. išlipo iš mašinos, pamatė pirmą kartą tuos vyrus. Kaltinamasis buvo už vairo. O kitas asmuo sėdėjo šalia. Jis, E. V. nesuprato, kad jam pavojus gali grėsti. Jie paprašė, kad jis, E. V. sėstų į automobilį. Atsisėdo. Atvažiavo kitas dar automobilis. Išėjo vaikinas ir atsivedė D. Ji pradėjo kalbėti, kad atvažinėja pas ją šiaip sau. Po to jie išvažiavo. Jis, E. V. sėdėjo automobilyje su kaltinamuoju. Kai sėdėjo, tas žmogus, kuris sėdėjo priekyje atsisuko ir jis, E. V. gavo smūgį iš rankos į ausį. Jį, E. V. pradėjo mušti į galvą, tas pats asmuo. Smūgių buvo daug. Kai važiavo beveik visą laiką mušė, jis, E. V. pasakė, kad jam bloga, reikia suvalgyti ką saldaus, nes buvo žemas cukrus. Užvažiavo į degalinę ir tas asmuo nupirko jam, E. V. saldainių ir davė suvalgyti, po to jis jam smūgiavo vėl važiuojant. Jie tada sustojo prie šviesoforo centre, pasakė, kad jis, E. V. nusirengtų ir tas vyras keleivis išlipo ir nuplėšė jam, E. V. marškinėlius, jis, E. V. nusirengė, jam pasakė, kad išliptų ir išeitų. Daiktus iš jo, E. V. paėmė ir pasakė, kad atiduotų viską, ką turėjo kišenėje, jie paėmė jėga telefoną. Kai išlipo iš automobilio dar paprašė tokių vaikinukų, kurie ten sėdėjo, kad atneštų marškinėlius, po to policija jį paėmė. Jis, E. V. suprato, kad D. pasakė, jog jis neduoda jai ramybės. Su D. buvo draugai, apie 1 m. draugavo. Buvo pinigų jai paskolinęs, taip pat kompiuterį. D. pasakė, kad atvažiuotų pas ją dėl pinigų. Tą konfliktą matė kaltinamasis, keleivis, dar porą žmonių ir jos draugė, kuri dirba kartu. Jis, E. V. išėjo, nes ji verkė. Kai grįžo namo jam, E. V. paskambino žmogus, kuris prisistatė R. Nepažino iš balso to asmens. Pagalvojo gal senas pažįstamas. Pasiūlė susitikti. Kai jis, E. V. atvažiavo į ,,Akropolio" aikštelę, jam paskambino ir paklausė kur jis yra. Pasakė. Jie pasakė, kad bus su juodu džipu. Jiems privažiavus jis, E. V. pamatė, kad nepažįsta asmenų. Su juo, E. V. kalbėjo vairuotojas, t.y. kaltinamasis. Jis, E. V. nepagalvojo, kad pavojus gali kilti. Kai įsėdo į automobilį, atvažiavo iš karto D. su vaikinu. Jie kalbėjo, kad atseit jis, E. V. važinėja ir neduoda jai ramybės. Ji vėl apsiverkė ir jie išvažiavo. Kai jie išvažiavo, jis, E. V. sėdėjo mašinoje, buvo šokiruotas. Jie sakė, kad taip negalima, kodėl jis, E. V. atvažiavo pas ją į darbą. Kol atvažiavo D., kalbėjo su jais apie paprastus dalykus. Kai D. išvažiavo, jie sakė, kad pamokys jį, E. V.. Raktus iš jo, E. V. atėmė keleivis. Iš pradžių buvo smūgis į ausį ir jie paėmė raktus nuo jo, E. V. buto. Vėliau kai važiavo, jie atėmė iš jo, E. V. raktus nuo automobilio. Jis, E. V. tuo metu negalvojo, kad kur važiuos, galvojo, kad pagąsdins ir paleis. Kaltinamasis daugiausia kalbėjo. Jis sakė, kad jis, E. V. nevažiuotų pas D. į darbą daugiau. Jis, E. V. nesitikėjo, kad jį veš kur. Iki pradedant važiuoti gavo smūgį į ausį ir kairę pusę, visą laiką į galvą smūgiai buvo. Kai važiavo, turėjo telefoną dar, jam buvo šokas, bijojo skambint 112. Jis, E. V. laikė telefoną paslėpęs, kad nematytų. Jis, E. V. serga diabetu cukriniu. Jautė, kad jam silpna buvo. Nevartoja alkoholio visai. Automobilyje asmenys buvo apsvaigę pagal kvapą ir kalbą jis, E. V. suprato. Jam, E. V. degalinėje nupirko saldainių, nebėgo, nes buvo be raktų buto. Buvo gal jau be drabužių. Tik pamena, kad marškinėlius paskutinę akimirką nuplėšė. Važiuojant keleivis jam, E. V. visą laiką sudavinėjo smūgius. Kaltinamasis kalbėjo važiuojant, dainą buvo paleidęs, jis nesmūgiavo. Jie pasakė, kad išmes prie Žaliojo tilto. Po to pasakė, kad Centre paleis. Kai atvažiavo pareigūnai jie priėjo prie jo, E. V.. Jiems gal kas parodė, kad kažkas vyksta. Po saldainio suvalgymo nepilnai jam, E. V. atsistatė savijauta. Kai nuvažiavo prie automobilio su pareigūnais, jis, E. V. pasakė, kad ten gal jo daiktai bus. Bet nieko nerado. Gal greitai atvažiavo su pareigūnais, gal jie nespėjo padėti daiktus. Draugas po įvykio jam, E. V. po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad žmogus nori susitikti ir pasikalbėti. Pasakė, kad kaltinamasis nori susitikt. Kaip suprato, kad kaltinamasis dirba su tuo keleiviu kartu. Jis, E. V. sutiko susitikti. Kai atvažiavo, pamatė draugą ir tą kitą asmenį. Jie pradėjo jo, E. V. klausinėti kas buvo. Jis, E. V. papasakojo. Ir po kiek laiko vėl susitiko su žmogumi. Jis pasakė, kad kaltinamasis ir keleivis atsiprašinėja, kad D. jiems melavo. Jis, E. V. pasakė, kad pareiškimo neatsiims. Jie siūlė 1000 eurų. Jis, E. V. pasakė, kad atiduotų D. pinigus jam. Ir žiemą jis, E. V. tą kompiuterį atgavo, vėl tas pats žmogus jam jį grąžino. Pinigų D. negrąžino. Pasak E. V., per pirmą apklausą jam buvo gėda ir šokas, toks pirmas kartas jam. Be to gaila D. buvo. Pasakė, gal ne visą tiesą. Nenorėjo, kad kas sužinotų, buvo gėda. Antrą kartą buvo apklausiamas, kai nebuvo dar grąžintas kompiuteris. Kai atvažiavo prie ,,Akropolio", jis, E. V. išlipo ir priėjo prie džipo iš vairuotojo pusės. Prie lango. Pasisveikino. Matė vairuotoją. Tai buvo kaltinamasis, yra tuo tikras. Matė sėdintį automobilyje, iš veido suprato, kad tai kaltinamasis. Kai pasisveikino, pasakė, kad sėsk pasikalbėsime. Nejautė grėsmės. Atsisėdo. Vairuotojas pakvietė atsisėsti. Kai atsisėdo už keleivio pusės. Pro kurias dureles įlipo nepamena. Iš karto buvo paprastas pokalbis. Po to kai D. atvažiavo, tada tik smūgis jam, E. V. buvo, kai išlipo D. Jis, E. V. sėdėjo ir nesijaudino, nejautė grėsmės. Tą keleivį tai supykdė, pasakė, žiūrėk jis nesijaudina, ramiai sėdi. Jis, E. V. buvo pasilenkęs, kai buvo daug smūgių. Nematė iš kur smūgis eina. Kai buvo tame parkelyje paprašė vaikinukų ten buvusių, kad atneštų ,,maikę", ji buvo ant kelio numesta. Tada pareigūnai atvažiavo. Kai sustojo, pasak E. V., nelipo iš automobilio, mano, kad neturėjo galimybės išlipti, jie buvo užrakinę dureles. R. vardą sužinojo, kai buvo teisme. Iki tol nežinojo. Suprato, kad D. apgavo tuos žmones, ji gal specialiai jį, E. V. atvedė į kavinę, E. V. suvokimu, tikslai asmenų buvo jį pagąsdinti. Jie matė, kad nieko jis, E. V. neturi, nemano, kad norėjo jį apiplėšti. Jis, E. V. parodė, kad pareigūnams aiškino aplinkybes. Pasakė, kad galėtų atpažinti mašiną. O apie žmones pasakė, kad jų nepažįsta. O komisariate pasakė, kad galėtų žmones atpažinti. Nesikreipė dėl patirto smurto. Buvo mėlynės. Norėjo, kad kuo greičiau viskas baigtusi. Neturi pretenzijų.

Papildomai teisme apklaustas E. V. parodė, kad nuo ,,Akropolio” kai pradėjo važiuoti automobiliu tas keleivis pradėjo skambinti kitam žmogui, norėjo jį, E. V. pagąsdinti, kad veža pas tą žmogų, jie pradėjo tarpusavyje kalbėti kur jį, E. V. vežti. Po to prisiminė, kad taip jau buvo kažkam padarę ir kad atimti drabužius ir išleisti centre. Tada centre atėmė jo, E. V. drabužius. Jis, E. V. gavo smūgį pirmą nuo šalia vairuotojo sėdėjusio asmens, kai dar nevažiavo. Asmuo atsisuko ir į kairę pusę galvos davė. Ausis buvo mėlyna. Kai sudavė sakė, kad pas jį taip pat yra sūnus ir piktas buvo. Važiuojant dar porą smūgių sudavė šalia vairuotojo sedėjęs asmuo. Jam, E. V. pataikydavo kažkur 50 proc. smūgių. Užvažiavo į degalinę kai jis, E. V. pasakė, kad bloga ir jam nupirko kažko saldaus. Kai važiavo toliau dar pora smūgių davė. Su juo nekalbėjo važiuojant. Jie tarpusavyje kalbėjo. Jie kai važiavo atėmė telefoną prie pat ,,Akropolio”. Smūgis pirmas buvo iki telefono paėmimo. Jie pamatė, kad jis, E. V. laiko telefoną ir pasakė ,,atiduok telefoną". Buvo matyti per šortus, kad telefoną turi. Atidavė viską kas buvo ir raktus, ir telefoną. Vėlesni smūgiai buvo, kai neturėjo daiktų. Mašinos raktai buvo toje pačioje kišenėje. Po to kai atėmė daiktus dar buvo smūgių. Kai pasakė, kad bloga tada buvo mažiau smūgių. Jie žinojo iš kokio miesto jis, E. V.. Jų pažįstamas taip pat gyveno tame pačiame mieste. Negali įvardinti to pažįstamo, nežino jo vardo, nieko. Jis susisiekė su juo, E. V. per jo draugą. Draugas paskambino ir paklausė kas ten įvyko. Jų pažįstamas susiekė su jo, E. V. draugu. Paaiškino draugui. Jis pasakė, kad tas žmogus nori susitikti. Jis, E. V. pasakė, kad nesusitiks. Pasakė, kad jie nori atiduoti pinigus ir daiktus. Jis, E. V. pasakė, kad susitiks, bet kad draugas būtų kartu. Kai susitiko pasakė, kad nori susitarti ir atiduoti daiktus ir pinigus, bet turi atsiimti pareiškimą. Sutiko. Komisariate pasakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. Raktų mašinos ir buto bei telefono neatidavė. Tik kompiuterį atidavė. Jis, E. V. pats neskambino tam jų pažįstamui. Nepamena ar buvo užrakinta mašina, kai jį vežė. Kai atsisėdo į mašiną nejautė grėsmės, tai nebandė bėgti. Pamena susisiekė su juo, E. V. mėnesio bėgyje po to įvykio. Greitai viskas buvo. Pamena, kad davė šiek tiek pinigų, kad su taxi grįžtų namo.

Apklaustas teisme liudytojas R. O. parodė: patruliavo. Pamatė marškinėlius ant gatvės ir po to dar vaikinuką. Padavė marškinėlius jam, nieko vaikinas paaiškinti negalėjo. Buvo supykęs, paaiškino, kad kažkas atvežė jį ir išleido, ir pasakė, kad drabužiai prie jo mašinos, prie Akropolio. Vaikinas negalėjo pasakyti nei adreso, nei gimimo metų, nei numerio mašinos. Pasak liudytojo, labai keistas buvo, gal sutrikimų kokių turėjo ar apsivartojęs buvo. Po to nuvažiavus į komisariatą adresą lyg tai pasakė. Liudytojas parodė, kad vaikinas sakė, jog viskas gerai, tvarkoje, nieko neaiškino. Labai sunku buvo bendrauti. Nieko nežinojo, nei savo telefono, nei mašinos numerio, pasimetęs. Teisėjai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo R. O. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 46), kai jis parodė, kad 2015-08-02 patruliuojant kartu su A. Č., apie 02:35 val., už spaudos kiosko adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, pamatė nuogą jaunuolį. Privažiavus prie jaunuolio ir paklausus kas nutiko, jis pasakė, kad prie parduotuvės „Akropolis“ jam stovint prie jo automobilio VW Passat valst. nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo juodos spalvos automobilis-džipas tamsintais stiklais, jį įsodino į džipą. Jaunuolis prisistatė E. V.. Jį atvežė į Gedimino prospektą, liepė nusirengti visus rūbus, paėmė telefoną ir raktus nuo automobilio. Jis pasakė, kad vyrai pažadėjo daiktus palikti prie jo automobilio šalia „Akropolio“, bei sakė, kad džipe buvo du vyrai, kurių veidų nematė, tik spėja, kad iš balso jiems apie 40 m. E. V. su savimi turėjo 5 eurus, kuriuos davė vyrai. Šalia kiosko ant važiuojamosios dalies gulėjo juodos spalvos marškinėliai. Jis užsidengė marškinėliais. E. V. negalėjo paaiškinti kur gyvena, telefono numerio pasakyti negalėjo, automobilio valstybinių numerių nežinojo. Pareigūnai iškart apie įvykį praneša į VPK, apie automobilį-džipą juodos spalvos. Šalia įvykio vietos stebėjimo kamerų neaptiko. Jis pasakyti iš kurios pusės atvažiavo, parodyti negalėjo. Su E. V. pareigūnai nuvažiavo į „Akropolį“, kur prie pirmo įėjimo aikštelėje stovėjo automobilis VW Passat, žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje nebuvo užrakinta bagažinė. Iš bagažinės jis paėmė rankšluostį. Jie patikrino vizualiai automobilį, tačiau nei drabužių, nei telefono su raktais nerado. Kur jis gyvena parodyti negalėjo. Apie 03.15 val., E. V. nuvežė į Vilniaus m. 6 PK. Apie tai, kad jį mušė jis nesakė. Ant jo kūno sumušimo žymių nesimatė. Požymių, kad jis prieš tai vartojo alkoholį ar psichotropinės medžiagas R. O. nepastebėjo, tačiau matėsi, kad jis streso būsenoje. Nei Gedimino pr., nei prie „Akropolio“ patruliai pašalinių asmenų nepastebėjo-liudytojas R. O. patvirtino, jog jo parodymai teisingai užraštyti, taip ir buvo. Liudytojas papildomai paaiškino, kad vaikinas tuo metu kai į komisariatą atvažiavo pradėjo kažką pasakoti. Prie Gedimino pr. 9 buvo rastas jaunuolis. Prie Kudirkos aikštės marškinėliai gulėjo. Vaikinas buvo tik su kojinėmis. Jį patį pastebėjo prie kiosko stovėjo Kudirkos aikštėje. Vaikinas pasakė, kad jo mašina yra ir viskas prie ,,Akropolio''. Rado mašiną, bagažinė buvo atrakinta, salonas užrakintas. Iki 15 min. komisariate su juo bendravo. Vaikinas sakė niekam neturi pretenzijų. Tokia būsena buvo, kad nesuprasi. Alkoholio kvapo nesklido nuo jo. Buvo keista, nes jis jokių savo duomenų negalėjo pasakyti. Jis visai negalėjo paaiškinti kas jis toks. Ar jaunuolis buvo streso būsenoje, nežino, bet buvo susijaudinęs. Kai pravažiavo vaikinas juos pamatęs vengė jų ir pasislėpė už kiosko. Atvažiavę prie ,,Akropolio" rado tris mašinas ir viena iš jų buvo to vaikino. Tas aplinkybes kas jį atvežė, vaikinas sakė, kad buvo juodas džipas ir jam buvo palenkta galva, ir jis nieko nematė. Jis nematė nei kas vežė. Tiksliai kiek žmonių jį vežė negalėjo pasakyti. Jis sakė, kad jo daiktai mašinoje prie Akropolio. Vaikiną matė nuogą ir smurto žymių nesimatė, vizualiai nieko nesimatė. Matytusi ant nuogo kūno mėlynės.

Apklaustas teisme liudytojas M. D. parodė, kad sėdėjo kavinėje, Taikos gatvėje, dabar nepamena, kokia buvo picerija, vakare, gėrė ar tai sidrą, tiksliai nepamena. Privažiavo R. Jis, M. D. sėdėjo su kolega, po to sėdėjo vienas, nepamena kas buvo toliau. Toliau atvažiavo R. K., jis pažįstamas. Šalia sėdėjo didelė kompanija vaikinų, susibendravo su vaikinais iš didelės kompanijos, susipažino su kavinėje dirbančia padavėje, kurios vardas D., ir dar viena mergina, kurios vardo dabar nepamena. D., kuri toje vaikinų kompanijoje taip pat buvo pažįstama, pradėjo verkti. Paklausė kodėl jinai tokia susikrimtusi, sakė, kad su vaikinu problemos. Apytiksliai vienuoliktą valandą R. išvažiavo, o jis, M.D. D. pasiūlė apsiraminti, kartu su juo nuvykti į kavinę. D. sutikus jis, M. D. laukė mašinoje, kol jinai baigs darbą. Vienas vaikinas iš kompanijos priėjo ir paklausė ar jis, M. D. gali D. nuvežti prie ,,Akropolio”, jis sutiko. D. atėjus, atsisėdus į mašiną ir pradėjus važiuoti, ji sakė, kad lauks mašina prie ,,Akropolio”. Jis, M.D. D. neklausė dėl ko lauks mašina. Privažiavo prie ,,Akropolio” antro parkingo, pamatė džipą su įjungtom šviesom. Pamanė, kad tai R. džipas. Privažiavo prie to džipo. D. pasakė, kad ji tuoj ateis ir jie važiuos. Jis, M. D. jos laukė mašinoje, ji nuėjo prie to džipo ir atsisėdo į jį. Nematė, kas tam džipe sėdi, nes buvo naktis, tamsu. Buvo apšvietimas, kadangi langai buvo „tonuoti“, todėl nematė kas sėdėjo džipe. Ji atsisėdo į mašiną, gal 10 – 15 min. buvo toje mašinoje. Važiuojant klausė ko tokia liūdna D., jinai paaiškino, kad dėl vaikino, jis ją terorizuoja. Jis, M. D. stengėsi nelysti į jos problemas, nes liks kalčiausias. Po to važiavo į kavinę, kuri yra „centre“. Grįžusi iš mašinos D. buvo be nuotaikos, sakė dėl vaikino nuliūdusi. Sakė, kad išsiaiškino. Kavinėje jie nekalbėjo apie šiuos įvykius. Buvo žmonės toje kavinėje, bet jis jų nepažįsta. Pasakė kažkur nuvežti, tiksliai nepamenu, bet greičiausiai, kad namo vėliau nuvežė D. R. matė, kai išėjo iš kavinės kur buvo jis, M. D. ir dirbo D. R. ankščiau jų išėjo ir nuo to laiko jo nematė. Džipas buvo panašus į R., pamanė, kad čia tas džipas, nes stovėjo su įjungtomis šviesomis. Jo, M. D. mobilaus telelefono paskutiniai 3 skaičiai 775, darbinis telelefonas, tačiau kadangi dabar nedirba, todėl jo nebėra. Nukentėjusiam jis, M. D. neskambino. Iš kompanijos jo prašė telefono. Kadangi kartu sėdėjo, išgėrė, susibendravo, iš tos kompanijos prašė telefono, kad paskambinti, leido, nemokamai. Davė vieną kartą paskambinti ir iš kavinės skambino. Iš kavinės skambino apie 12 valandą. Jis, M. D. tikrai neskambino, gal numerį norėjo pabandyti, nes nepažįstamas buvo, gal netyčia pasiskambino ir taip išėjo, kai kišenėje buvo. Iš saviškio kalbėjo telefono, tačiau su nukentėjusiu tikrai nekalbėjo. Gal kišenėje pasispaudė, gal pažiūrėjo. Dabar tikrai negali pasakyti ar įvykius geriau dabar prisimena ar ikiteisminio tyrimo metu. R. jis, M. D. prie ,,Akropolio'' nematė, gal ir buvo išėjęs iš mašinos, dabar nepamena. Protokolo neperskaitė, pasirašė ir išėjo, gal tyrėjas perskaitė, nepamena. Gal jis ne taip surašė, ne taip suprato. Iš tos „chebros“ jam pasakė, kad privažiuot. Jis nežino iš kur jie žino kur stovės, sakė, kad D. nuvežti. Jis, M. D. gal ir buvo išlipęs parūkyti, dabar nepamena. Privažiavo su automobiliu, sustojo, D. nuėjo į mašiną, greičiausiai buvo išlipęs parūkyti, gal ir buvo priėjęs prie mašinos, nepamena prie kurios mašinos vietos buvo priėjęs. Tiksliai nematė kas ten viduj. Gale kažkas sėdėjo ir greičiausiai priekyje sėdėjo. Ne D. paprašė nuvežti, bet vaikinas paprašė. Gal tiksliai to neatsimena. Negali pasakyti kodėl tyrimo metu sakė, kad D. paprašė. Jis, M. D. turėjo prielaidą, kad tai R. automobilis. Tiksliai jis nieko nematė automobilyje, sakė, kad siluetus matė. Niekas jam negrasino ir poveikio nedaro. Gal jis, M. D. per daug prisigalvojo. Daugiau iš tyrėjo jautė spaudimą sakyti.Tiesiog spaudimas, kad jis, M. D. ten buvo, neįsivaizduoja kaip čia. Kad R., tai jis taip galvojo, kad R. džipas. Sakė, kad gali būti, nes mašina buvo uždaryta.

Liudytoja S. T. apklausta teisme parodė, kad J. pažįsta, buvo bendradarbės, su ja bendravo. Su E. teko susidurti, jis buvo užėjęs į kavinę kelti skandalo. Ji, S. T. jį išprašė. E. darbo metu sunervino J., ji apsiverkė. E. išėjo, bet su riksmais. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjai pagarsinus liudytojos S. T. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 43-44), kai ji parodė, kad 2015-08-01 ji dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kartu pamainoje dirbo D. J.. Su D. susipažino darbe. Žino, kad D. bendravo su vaikinu vardu E. Jam apie 21 metų amžiaus, jis važinėjo automobiliu tamsiai žalios spalvos. 2015-08-01 vakare tiksliai laiką pasakyti negali, kavinėje S. pamatė E. Jis priėjo prie D. ir pradėjo su D. kalbėti. Vėliau pamatė, kad D. verkė. D. S. paprašė paaiškinti E., kad jis išvažiuotų ir netrukdytų dirbti. Ji pakalbėjo su E., ir jis išėjo, bet po 5 minučių grižo, ir vėl priėjo prie D. S. E. pasakė, kad jeigu jis neišeis tai iškvies apsaugą. E. išėjo į lauką, įsėdo į savo automobilį, bet neišvažiavo. Kavinėje buvo vyrų apie 30-35 metų amžiaus, kurie pamatė verkiančią D., priėjo prie jos ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko. S. negali pasakyti apie ką jie kalbėjo, nes reikėjo dirbti vienai. Apie vidurnaktį uždarius kavinę ji kartu su D. sėdėjo lauke, terasoje, kur liko daug vyrų, nes šalia yra lošimo automatai. Rūkant vyrai pasiūlė važiuoti į centrą, į piceriją, į kavinę. Jie sutiko. D. išvažiavo su vyru apie 30-35 metų amžiaus vidutinio ūgio, jo vardas iš M raidės, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Su kokiu automobilių jie išvažiavo nematė. S. teigė, kad su D. nevažiavo. S. išvažiavo taksi automobiliu, kartu važiavo 2 ar 3 vyrai, kurių nepažįsta. Jie nuvažiavo į piceriją „Čili pica“, netoli Vilniaus gatvės. Prie Savivaldybės aikštės susitiko su D. ir vyru vardu iš M raidės. Jie visi nuėjo į piceriją. Prie Akropolio jie nebuvo. Kad D. buvo prie ,,Akropolio" ir kalbėjo su E. girdėjo iš D., bet ji buvo apsiverkusi, todėl nieko nesuprato. Apie tai, kad E. buvo nuvežtas į Gedimino prospektą , kad buvo sumuštas, ir iš jo buvo paimti daiktai bei drabužiai ji nežinojo. Kadangi ji neskyrė automobilius pagal markes, atsakyti į klausimą ar tą vakarą buvo lankytojų atvažiavusių su automobilių „Jeep“ juodos spalvos, negali. Vyrų duomenų bei jų kontaktų su kuriais buvo picerijoje neturi. Daugiau su jais nebendravo. Kaip S. su D. uždarė kavinę E. jau nebuvo - liudytoja paaiškino, kad ji nežino, tai senai buvo, negali prisiminti. Turbūt davė tokius parodymus. Viskas vyko skubos tvarka, jos pasakojimas buvo vos ne improvizacija. Mašinos spalvos nežinojo. Sakė, kad buvo tamsi. Kažkur kažką važiavo, nepamena tiksliai aplinkybių. Nežino nieko apie E. sumušimą ir kas ten vyko. Kiek prisiminė, tiek papasakojo. Salėje sėdintis vyras kaltinamasis jai, S. T. nematytas. Viskas atitinka jos duotuose parodymuose. Kavinėje sėdėję žmonės, kurie matė konfliktą, jų nepažįsta. Ji, S. T. išvažiavo su taxi, o D. su kita mašina, kur ji važiuoja nežinojo. Tą vakarą kaltinamąjį ar matė negali pasakyti.

Liudytoja D. J. apklausta teisme parodė, kad susipažino telefonu su E. Atvyko gyventi į Vilnių ir buvo susitikę su juo. Jis pradėjo sekioti, laukti prie namų ir darbo, grasinti. Ji ir E. buvo kaip draugai. Ji, D. J. E. parašė, kad jai nerašytų, nes nenori su juo bendrauti. Jis pradėjo dar keisčiau elgtis ir grasino, kad kažką parašys jo, D. J. šeimai. E. atvažiavo pas ją į darbą, visaip išvadino ir ji, D. J. pradėjo verkti. E. išvažiavo, rašė jai grąsinančias žinutes, kad pagaus, ji kentės. Kavinės klientai ir paklausė kas nutiko. Ji, D. J. jiems papasakojo, jie paprašė numerio ir ji davė jiems numerį E. Tada ji, D. J. baigė darbą, užrakino patalpas. Ją, D. J. vienas iš vyrų nuvežė iki ,,Akropolio", pamatė ten sėdintį E. Suprato, kad važiavo išsiaiškinti su E. kas vyksta, kodėl jis grąsina. Kaip tas asmuo atrodė su kuriuo važiavo ji, D. J. neatsimena. Po darbo vienas iš vyrų, kurie buvo kavinėje, vežė ją iki ,,Akropolio", buvo juoda mašina. Ji. D. J. atsisėdo į mašiną ir pradėjo kalbėtis, E. pradėjo ją įžeidinėti ir pradėjo keiktis, visaip vadinti. Tada ji, D. J. išlipo iš mašinos ir važiavo kitur, kad susitiktų su bendradarbe. To žmogaus, kuris ją, D. J. vežė, nepažįsta. Kai susiskambino su bendradarbe, ji sakė, kad lauks centre, ji nakvojo pas ją, D. J. namuose, nes ji bijojo. Vokiečių g. atrodo susitiko su bendradarbe. Vyras, kuris ją, D. J. vežiojo, girdėjo kaip ji kalbėjo mašinoje su E. Kas tas vyras nežino. Tas kur, ji, D. J. aptarnavo staliuką, buvo 4 vyrai ir dar po to priėjo du vyrai ir jie paprašė numerio E. E. automobilyje sėdėjo gale ir dar kitas vyras sėdėjo priekyje, ir kitas vyras, kuris ją atvežė stovėjo prie mašinos. Po to E. jai rašė kelias grąsinančias žinutes ,,tu kentėsi, tave nuvešiu į mišką". Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinus D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad prieš du metus internetinėje erdvėje susipažino su E. V.. Bendravo internetu, vėliau apsikeitė telefono numeriais. Šiuo metu jo numerio nežino, kadangi pati yra pasikeitus telefono numerį, ir jai turėti jo numerį neaktualu, nenori. Nuo 2015-05-13 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dirbo slenkančiu grafiku nuo 11.00 val. iki 23.00 val. 2015-08-01 E. jai rašė sms žinutes, tačiau jo žinučių nematė, kadangi dirbo. Apie 22.00 val., pamatė, kad jis atvažiavo į jos darbą, atėjo prie baro ir pamatęs ją pradėjo rėkti kodėl jam neatrašė. Ji nieko jam neatsakė, apsiverkė ir paprašė bendradarbės vardu S., pavardės nepamena, kad išvestų E., kadangi buvo nepatogu prieš žmones. Jis išėjo, D. J. matė, kaip įsėdo į savo automobilį VW Passat tamsiai žalios spalvos. Kadangi buvo apsiverkusi, prie jos priėjo nepažįstami vyrai picerijos lankytojai, kurie sėdėjo lauke. Vyrams buvo apie 30-35 metai, jie D. J. paklausė kas atsitiko. Jų buvo keturiese - penkiese, nepamena dabar. Ji jiems pasakė, kad E. V. persekioja, įžeidinėja, kad nenori su juo bendrauti, draugauti. Pasakė, kad bendravo su juo anksčiau, kad dabar jis neatstoja nuo jos. D. J. jų paprašė, kad gal jie gali paskambinti ir gražiai pasakyti, kad atstotų nuo jos. Vienas iš vyrų sutiko paskambinti ir tuo metu jam D. J. davė E. telefoną, pamena, kad buvo Tele2 pildyk, numerio nepamena, jis ištrintas pas ją. Vyrui, kuriam davė E. numerį kaip jis atrodo nepamena. Vyrai išėjo į lauką, o ji nuėjo dirbti. D. J. su kolege S. susitvarkė darbo vietą. Užrakino darbo vietą apie 24.00 val. Po darbų su S. prisėdo lauko terasoje, ten sėdėjo minėti vyrai, kurie teiravosi D. kodėl verkė. Jų buvo 4-5. Jie visi sėdėjo ir rūkė apie valandą. Vienas iš vyrų pasakė, važiuoti D. kartu iki PC „Akropolis“. Jam buvo apie 30 metų, apie 168 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptas. Dėvėjo šviesius drabužius, nepamena tiksliai. Kalbėjo lietuviškai be akcento. Kiti likę vyrai su S. išvažiavo į miestą ir ten sutarė visi susitikti - „Cancan“ picerijoje Trakų gatvėje, Vilniuje. D. J. įsėdo į prabangų automobilį juodos spalvos, markės nežino ir jie nuvažiavo prie PC „Akropolis“ prie pagrindinio pirmo įėjimo. Sustojo automobilis, D. pamatė kitą automobilį – džipą, ir išlipusi persėdo į džipą į galą, kadangi pasakė, kad ten E. sėdi ir pasakė jai eiti išsiaiškinti. Vairuotojas liko sėdėti savo automobilyje, o ji įsėdus į kitą automobilį pamatė, kad gale sėdi E., o priekyje dar du vyrai. Ar vienas iš jų buvo tas kuriam ji davė E. numerį, pasakyti negali, nepamena. Abu vyrai buvo kavinėje „Pica Max“, jie iš tos kompanijos, kai buvo priėję prie D., kai buvo apsiverkusi, tačiau po darbo lauko terasoj jų nebuvo. Šiems dviem buvo apie 35 metus, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai, apibūdinti negali, buvo streso būsenoje, atpažinti tikrai negalės. Taip pat nei D. savo numerio nediktavo, nei jie jos neprašė ir jų sutikus nebuvo prieš tai. D. automobilyje pradėjo rėkti ant E., o E. ant jos rėkė. Ji sakė jam, kad atstotų, jis jai rėkė, kad ji irgi nuo jo atstotų. D. išlipo, įsėdo į automobilį su kuriuo atvažiavo iki PC „Akropolis“ ir kartu su vežančiu vyru nuvažiavo į centrą, į „Can can“ piceriją, Trakų gatvėje. Susitiko su S. ir tais vyrais, kurie buvo lauko terasoje. Jie visi pabendravo picerijoje ir po kurio laiko apie 4.00 val., kartu su S. išvažiavo taksi į namus. D. „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje dirbo iki 2015-08-30 ir tuo laiku nei vieno iš visų vyrų nematė. Praėjus dviem dienom, rugpjūčio pradžioje į D. tuometinį telefono numerį (jo nepamena, naudojausi tuo metu Samsung 3) E. parašė sms, kad jį sumušė ir apvogė kažkokie vyrai, paleido nuogą. D. jam nieko neatrašė. Dar po keletą dienų pamatė, kad E. priešais jos namą laukė. D. ėjo į parduotuvę, o jis sekė, ir tai buvo porą dienų. Jis sakė „sustok, palauk,“, įžeidinėjo ją sakydamas „kekšė, durnė, melagė, vagilė“ – visokiais necenzūriniais žodžiais. Po savaitės pasikeitė telefono numerį į (duomenys neskelbtini), naudojosi Samsung 3, o prieš savaitę šį numerį įsistatė į mobilų „Iphone 6S“. D. buvo gavusi žinutę į savo naująjį numerį iš E., rašė, kad jis neduos ramybės, kad suras ją. Iš kur jis sužinojo naująjį numerį nežino. Dar bandė jai rašyti į www.facebook.com, tačiau jam nieko neatrašė. Dar rašė, kad atiduotų jo dovanotą nešiojamą kompiuterį, kurį D. prieš pusę metų pats E. padovanojo. Prieš pusantro mėnesio per draugę www.facebook.com parašė E., kad nori gražinti nešiojamą kompiuterį, ir sutarė susitikti netoli D. namų prie parduotuvės „Kubas“. Vakare, kuri čia diena buvo nepamena, susitiko su E., padavė kompiuterį ir jie išsiskyrė savo keliais. Niekas niekam jokių priekaištų neturėjo. Nuo to laiko daugiau apie jį negirdėjo. (b.l. 40-41)-liudytoja D. J. paaiškino, kad nežino kaip ten buvo tiksliai, ar prašė. Kaip ji gali prisiminti kas vyko prieš 2 m., gal ir gerai nurodė parodymuose, sunku prisiminti, teisingai kalbėjo apklausoje. Matė vieną vyrą. Iš kur apklausoje tas antras vyras nurodytas nežino. Taip ir buvo toliau kaip nurodė. Piliečio nepažįsta esančio salėje. Ji, D. J. dirba. E. jai rašė, gal tau padėti, nes porą mėn. mokėsi. E. jai geranoriškai duodavo pinigų. Tai nebuvo skolinimasis. Gal daugiausiai 50 eurų jai yra davęs. Jis klausė ar ji, D. J. turi kompiuterį, atsakė neturi ir jis padovanojo naują kompiuterį. Po įvykio gražino kompiuterį, nes bijojo E. Ji eidavo į darbą ir bijojo. E. paskolino geranoriškai pinigų ir po to jis atvažiavo pinigų ir stumdė ją, D. J. prie namų. Susitiko ir grąžino kompiuterį. Per jo draugus susitiko su juo. Ji, D. J. neasmeniškai atidavė jam kompiuterį. Po to įvykio po poros ar po savaitės perdavė kompiuterį E. Gavo žinutę, kad E. nori gauti kompą ir pasakė, kad vakare atvažiuos paims kompiuterį ir perduos. Perdavė kompiuterį vyrui, kuris pasakė, kad tai E., nepamena kokia mašina atvažiavo vyras, juoda mašina buvo. Melavo parodymuose, kurie buvo surašyti ikiteisminio tyrimo metu. Ji, D. J. neprašė, kad nuramintų E. šitie vyrai. Ji sakė viską kaip buvo, neprisimena, kaip buvo prieš 2 m. Su tais vyrais nebendravo, kurie ją vežiojo. Ji bandė ignoruoti E., kuris buvo ją, D. J. įsimylėjęs, jis pyko dėl to. Paskutinį kartą neatrašė E. mėnesį ir jis grasino, kad sugriaus jai, D. J. gyvenimą. Vairuotojas, kuris ją atvežė buvo išlipęs po to vėl atsisėdo į mašiną. Aplinkybes geriau atsiminė ankščiau. Vairuotojas sėdėjo, po to išlipo, apsidairė ir įlipo. Jis buvo atėjęs prie džipo, su niekuo nebendravo. Iš salėje esančių asmenų nieko nematė.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisme parodė, kad tyrimo eigoje sužinojo, kad tai R. K.. M. D. buvo iškviestas į komisariatą. Įteiktas nutarimas apklausti spec. liudytoju, išaiškintos teisės. Susipažino su teisėmis. Jis viską papasakojo, užprotokoluota, susipažino perskaitė ir pasirašė, jokio spaudimo nebuvo. Jis laisvai ir su klausimais pasakojo. Jis pats viską pasakojo. J. ir T. taip pat apklaustos buvo supažindintos su teisėmis, buvo pasiūlyta pasakoti visas aplinkybes, kurias žino. Jokio sufleravimo nebuvo. T. dėl spalvos automobilio, tokią spalvą ji pati nurodė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo keistokas, suprato, kad buvo išgąsdintas ir bijojo. Jis atvyko į apklausą tik truputį vėliau, gal jo atžvilgiu buvo spaudimas darytas. Pirmą apklausą budintis pareigūnas atlikinėjo. Antros apklausos metu jau nusiramino, apklausos metu jis adekvatus buvo. Kiek atsimena su D. prieš tai nebuvo susidūręs. M. D. perskaitė kaip surašė jo parodymus. Jis neturėjo jokių papildymų. Kad kaltinamasis naudojasi tuo automobiliu, tyrimo metu buvo nustatyta. Galėjo iš Registro būti tokie duomenys. Ankstesnės V. apklausos, kad negali atpažinti antrą asmenį, apie vieną jis sakė gali atpažinti. Laikas trukdė gyvai parodyti K., nebuvo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Dėl to buvo padarytas atpažinimas iš nuotraukų.

Liudytoja A. Č. apklausta teisme parodė, kad nežino dėl ko iškviesta. Teisėjai LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaičius liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 48), kai ji parodė, kad 2015-08-02 patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. O., apie 02.35 val., už spaudos kiosko adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, pamatė nuogą jaunuolį. Privažiavus prie jaunuolio ir paklausus kas nutiko, jis pasakė, kad prie parduotuvės „Akropolis“ jam stovint prie jo automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo juodos spalvos automobilis-džipas tamsintais stiklais, jį įsodino į džipą. Jaunuolis prisistatė E. V.. Jį atvežė į Gedimino prospektą liepė nusirengti visus rūbus, paėmė telefoną ir raktus nuo automobilio. Jis pasakė, kad vyrai pažadėjo daiktus palikti prie jo automobilio šalia „Akropolio“, bei sakė, kad džipe buvo du vyrai kuriu veidų nematė, tik spėja, kad iš balso jiems apie 40m. E. V. su savimi turėjo 5 eurus kuriuos davė vyrai. Šalia kiosko ant važiojamosios dalies gulėjo juodos spalvos marškinėliai. Jis užsidengė marškinėliais. E. V. negalėjo paaiškinti kur gyvena, telefono numerio pasakyti negalėjo, automobilio valstybinių numerių nežinojo. Patruliai iškart apie įvykį pranešė į VPK apie automobilį-džipą juodos spalvos. Šalia įvykio vietos stebėjimo kamerų neaptiko. E. V. pasakyti iš kurios pusės atvažiavo, parodyti negalėjo. Su E. V. pareigūnai nuvažiavo į „Akropolį“ kur prie pirmo įėjimo aikštelėje stovėjo automobilis VW Passat t. žalios spalvos, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje nebuvo užrakinta bagažinė. Iš bagažinės jis paėmė rankšluosti. Jie patikrino vizualiai automobilį tačiau nei drabužių nei telefono su raktais nerado. Kur jis gyvena parodyti negalėjo. Apie 03.15 val., E. V. nuvežė į Vilniaus m. 6 PK. Apie tai, kad jį mušė jis nesakė. Ant jo kūno sumušimo žymių nesimatė. Požymių, kad jis prieš tai vartojo alkoholį ar psichotropinės medžiagas A. Č. nepastebėjo, tačiau matėsi , kad jis streso būsenoje. Nei Gedimino pr., nei prie „Akropolio“ pašalinių asmenų nepastebėjo. Pareigūnai paklausė E. V., kad gal jis su kažkuo susipyko, jis atsakė, kad ne. Kur buvo iki to kol atvažiavo į Akropolį pasakyti negalėjo. Sakė, kad prie Akropolio atvažiavo pasivaikščioti-liudytoja patvirtino, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Paaiškino, kad nukentėjusysis nesugebėjo daug ko pasakyti, buvo neramus, elgėsi panašiai kaip narkomanas. Sužalojimų ant jo nematė. Stresą patyrę asmenys atsisėdę į automobilį apsiraminą, šiuo atveju taip nebuvo. Suprato iš pasakojimo, kad jis konfliktavo su kažkuo. Sakė nieko nebuvo. Negalėjo apibūdinti tų asmenų, kurie jį išvežė.

R. K. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, bei duoti parodymus atsisakė. (b.l. 139, 141)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2015-08-02 apie 00:30 val. sėdėjo jam priklausiančiame automobilyje VW Passat, Valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir kalbėjo telefonu prie PC ,,Akropolis‘‘ adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Prie E. privažiavo tamsios spalvos džipas ( markės ir valstybinių numeriu nepamena), jame sėdėjo du vyrai, kurie priėjo prie jo jėga įsitraukė į savo automobilį, liepė nuleisti galvą, todėl jų išvaizdos neįsidėmėjo, neatpažintų. Jie jį nuvežė į centrą, liepė nusirengti, atiduoti telefoną Sony Ericsson, raktus nuo namų ir automobilio. Pasakė, kad daiktus nuveš ir padės prie jo automobilio ir davė 5 eurus. Vyrų nepažįsta, dėl ko taip pasielgė, nežino. Tikslins jam padarytą žalą, jei ras patikrins telefono dėžutę su IMEI. Nuvykus prie jo automobilio su patruliais daiktų nerado. (b.l. 12)

Papildomai liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad nuo 2014 kovo 21d. pažįsta D. J.. Santykiai iki 2015-08-02 buvo draugiški, dažnai susitikinėjo. D. skolinosi iš E. V. pinigus, 2015-06-01, išsimokėtinai paėmė D. J. kompiuterį ,,Asus“, nes ji neturėjo pinigų. Žadėjo iki rugpjūčio mėnesio gražinti pinigus. Liepos 31d. buvo pas D. svečiuose (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad rugpjūčio 1d. vakare susitiks. Telefonu prašė paimti daugiau maisto, nes važiuos pakalbėti pas ją namo. 2015-08-01 apie 23 val., atvažiavo į Rygos gatvę, ,,Rimi“ parduotuvėje esančią kavinę, kur dirba D.. Užėjus į darbą D. pasakė, kad niekur nevažiuos ir pradėjo verkti. E. V. išėjęs iš kavinės parašė SMS, kad jam nusibodo tas manipuliavimas ir važiuos pas jos tėvus ir papasakos, kad apgavo jį. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur nuomavosi butą. Iki vidurnakčio jam paskambino iš nežinomo numerio vyriškis, kuris prisistatė R. ir pasiūlė susitikti prie pagrindinio įėjimo į ,,Akropolį‘‘. Po 5 min., jis atvažiavo su automobiliu VW Pasat žalios spalvos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) prie pagrindinio įėjimo ,,1“ , pastatė automobilį ir išlipo. Už kelių minučių privažiavo juodos spalvos džipas (prieš tai skambino anksčiau minėtas vyriškis vardu R.). Automobilyje už vairo sėdėjo iki 40 metų amžiaus vyriškis stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, trumpai kirptas, didelė nosis, bet ne ilga, akys galimai žvairos, buvo apsirengęs vasariškai, bet drabužių neapibūdins. Vairuotojas pasiūlė sėsti į automobilio galą. Pagal balsą suprato, kad tai tas pats vyriškis , kuris prisistatė ,,R.”. Šalia vairuotojo ,,R.", sėdėjo vyriškis panašaus amžiaus, bet jaunesnis, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apvalaus veido, tamsių plaukų vidutinio ilgumo, buvo apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, trumpom rankovėm, laikrodis ant kairės rankos, kitų požymių neįsidėmėjo. Abu kalbėjo lietuviškai, bei rusiškai. Vardų jie nesakė. R. paklausė ar pažįsta jo draugą ir pasakė vardą, bet vardo neatsimena, klausinėjo apie darbą. Po kelių minučių prie džipo atvažiavo kitas automobilis, markės nežino. Iš automobilio išlipo D. ir vairuotojas vyriškis 30 metų, 175-180 cm. ūgio, apsirengęs juoda striuke, šviesių plaukų. Vyriškis atidarė galines durelės iš kairės pusės ir šalia atsisėdo D. R. pasakė pasikalbėti. D. pasakė, kad E. mažai pažįsta, kad visą laiką atvažiuoja pas ja, kad niekada to E. neprašė. Apie kompiuterį, bei pinigus nesakė, nors E. užsiminė, kad D. jam yra skolinga ir, kad E. su ja susitinka, kada paprašo pati D. Vėliau D. išlipo iš mašinos, tas vyras, kuris sėdėjo šalia R. dešine ranka sudavė E. V. per galvą bei per kairę ausį. Tuo metu D. su trečiu vyriškiu jau išvažiavo. R. pasakė, kad važiuos į centrą, bet kam nepasakė. Pakeliui jie abu pasakojo, kaip viena kartą nuvežė vieną vaikiną į centrą nurengė ir paleido. Nuo vyriškių sklido alkoholio kvapas. Jis bandė paaiškinti, kad D. pati jo prašė, kad atvažiuotų, bet jie nepatikėjo. Rodė jiems nuo D. sms. Vėliau jie pasakė, kad vis tiek važiuos į centrą. Pakeliui keleivis sudavė keletą smūgių per galvą ir nugarą, nes E. pasilenkė. E. pasidarė bloga. E. V. pasakė, kad serga cukriniu diabetu, bet keleivis smūgiavo jam per galvą ir nugarą. E. paprašė, ko nors saldaus, kitaip praras sąmonę. Jie sustojo prie kažkokios parduotuvės, keleivis atnešė saldainių ir jam davė suvalgyti. Vieta kur sustojo neparodys. Po to nuvažiavo į centrą, bet kur neparodys. Sustojo, keleivis pasakė nusirengti, E. atsisakė, tada jis ranka suplėšė juodos spalvos marškinėlius -8 eurų vertės. Tada jis nusirengė. Jie liepė išlipti. E. išlipo nuogas, mašinoje liko sportinės kelnės pilkos spalvos 25 eurų, trumpikės tamsios spalvos -6 eurų vertės. Keleivis iš rankų išplėšė telefoną. Sony Ericsson Xperia baltu dangteliu. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) -150 eurų, su Tele2 sim kortele (duomenys neskelbtini) -3eurų vertės. Taip pat jis jam padavė raktą nuo automobilio WV Passat su juodos spalvos pultu -50 eurų, raktų ryšulis nuo buto, (1- seifinio tipo, 1 –parastas pilkas, 1 apvalus nuo laiptinės durų) 27 eurų vertės. Jie iškart išvažiavo. Keleivis pasakė, kad visus daiktus ras prie mašinos. Ant kelio liko jo suplėšyti marškinėliai. Jis vėliau jais užsidengė. Po kelių akimirkų atvažiavo policijos darbuotojai, kurie pristatė į PK. Taip pat jie buvo prie automobilio šalia Akropolio tačiau daiktų nerado. Turtinė žala-269 eurų. Dėl fizinio skausmo sukėlimo nesikreipė pas medikus ir nesikreips. Vyriškius atpažins. Automobilio numerių neįsidėmėjo. Telefono numerio nepamena. (b.l. 17-18)

2015-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota kaip E. V. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino Nr. 2 pažymėtą asmenį - R. K., kaip asmenį, buvusį už automobilio vairo. Pastarasis jam telefonu prisistatė ,,Romka". (b.l. 27-29)

Ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis LR BPK 80 str.1p., 82 str. 3 d., liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas M. D. parodė, kad 2015-08-01 vakare apie 21:00 val., jis atvažiavo į kavinę „Pica Max“ PC „Rimi“, Rygos gatvėje, Vilniuje. Apie 22:00 val., į kavinę atvažiavo iš matymo pažįstamas vyriškis R. K. (pažįsta apie penkis metus, santykiai geri). Tuo metu kavinėje dirbo iš matymo pažįstamos barmenės: D. ir S. (joms apie dvidešimt metų amžiaus). Apie 23:00 val. (tikslaus laiko pasakyti negali) R. išvažiavo, tačiau kur, nesakė. R. buvo vienas. Kai M. D. buvo kavinėje, susitarė su D. ir S., po vidurnakčio (po darbo pabaigos) nuvažiuoti į centrą. Kai su R. buvo kavinėje, buvo priėjusi verkianti D. ir papasakojo, kad ją nuolat terorizuoja buvęs vaikinas, kuris nori kartu gyventi, tačiau D. nenori. Jie išklausė D., tačiau jai nieko šiuo klausimu nepasakė. Apie vidurnaktį, kavinės darbo pabaigoj, M. D. laukė, savo mašinoje „Chrysler“ v/n (duomenys neskelbtini) kol D. uždarys kavinę. Atėjo merginos ir D. paprašė ją pavežti ją prie PPC „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kur aikštelėje turi laukti aukščiau minėtas vaikinas. Jie trise nuvažiavo į PPC „Akropolis“ (tai buvo po 01:00 val., tikslaus laiko neprisimena), jie sustojo netoli pirmo įėjimo. Sustojo prie automobilio „Chrysler“ (juodos spalvos, v/n neprisimena, priklausančio R. K.). M. D. ir D. išlipo iš automobilio, D. nuėjo ir įsėdo į R. automobilį, ant galinės sėdynės, iš kurios pusės nepamena, o jis priėjo prie R., pamatė , kad šalia R. sėdi kažkoks, jam nepažįstamas vyriškis, apie 35 metų amžiaus, kadangi buvo tamsu, jis jo neįsidėmėjo. Kas tas vyras, jis R. neklausė. Gale automobilio sėdėjo vaikinas apie 22 metų amžiaus, kurio požymių taip pat neįsidėmėjo, kaip vėliau sužinojo, tai buvęs D. draugas. M. D. su jais nebendravo, nuėjo įsėdo į savo automobilį ir laukė kol ateis D., kuri atėjo maždaug po 10 minučių ir pasakę, kad pabendravus, su draugu viską išsiaiškino, dėl to, kad minėtas draugas daugiau jos neterorizuos. Po ko jie trise nuvažiavo į centrą, į „Čili pica“, Gedimino pr., prie „Vaikų pasaulio“. Į piceriją R. atvažiavęs nebuvo, jam neskambino. Po to įvykio jis R. nematė ir nekalbėjo. Apie tai, kad D. vaikinas buvo sumuštas ir apiplėštas, nežinojo, jam niekas nepasakojo. Po įvykio D. keletą kartų matė kavinėje, tačiau ji jam nieko apie draugą nepasakojo, jis jos taip pat neklausinėjo. Kadangi savo telefoną taisė, R. telefono numeris neišsaugotas. D. telefono numerio neturi. (b.l. 39)

2015-08-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolu UAB ,,Eurocash" apsaugos darbuotojas pateikė 2015-08-01 vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas protokolu kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei perduodamas teismui kartu su baudžiamąja byla. (b.l. 19-25)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad byloje įrodyta R. K. pareikštame kaltinime nurodyta objektyvioji nusikalstamos veikos plėšimo pusė.

Šioje byloje faktinių aplinkybių pradžią nulėmė nukentėjusiojo E. V. ir liudytojos D. J. konfliktas dėl tarpusavio santykių. Ko pasėkoje kavinėje, kurioje dirbo D. J., pastarajai po konflikto buvus susinervinusiai ir apsiverkusiai, ten buvusi vyrų kompanija nusprendė D. J. padėti išsiaiškinti santykius su E. V.. Paskambinus E. V. į jo telefono numerį, pastarasis buvo pakviestas atvažiuoti prie PC ,,Akropolio”. E. V. atvažiavus automobiliu prie PC ,,Akropolis” ir įsėdus į kitą automobilį, kuriame už vairo sėdėjo jam nepažįstami R. K., o šalia jo tyrimo metu nenustatytas asmuo, netrukus prie ,,Akropolio" su M. D. automobiliu atvažiavo ir D. J., kuri įsėdo į automobilį, kuriame jau buvo E. V.. Išsiaiškinus tarpusavio santykius, D. J. išlipo iš automobilio ir grįžo į kitą automobilį, o nukentėjusysis liko R. K. vairuojamame automobilyje. Netrukus po to E. V. iš minėto tyrimo metu nenustatyto asmens gavo vieną smūgį per galvą ir vieną smūgį per kairę ausį, po ko R. K. vairuojant automobilį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vėl sudavė kelis smūgius į galvą ir nugarą taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui liepus nusirengti, o nukentėjusiajam E. V. atsisakius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka suplėšė E. V. marškinėlius, po ko E. V. nusirengus, R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo liepė nukentėjusiajam nuogam išlipti, todėl E. V. palikęs automobilyje pilkos spalvos sportines kelnes, 25 eurų vertės, tamsios spalvos trumpikes, 6 eurų vertės, automobilio VW Passat su juodos spalvos signalizacijos pultu, bendrai 50 eurų vertės, raktų ryšulį nuo buto, bendrai 27 eurų vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš nukentėjusiojo E. V. rankų išplėšus mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson Xperia IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 150 eurų vertės su Tele2 sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 3 eurų vertės, ir nukentėjusiajam E. V. išlipus iš automobilio prie Gedimino pr. 9, Vilniuje, R. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasišalino.

Kaltinamasis R. K. dėl pareikšto kaltinimo viso proceso metu savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, o teisme paaiškino, kad aptariamo įvykio metu buvo kitoje vietoje ir nieko apie įvykį nežino, be to buvo trumpam paskolinęs savo automobilį pažįstamam. Tačiau teismas tokius kaltinamojo R. K. parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kadangi jo parodymus paneigia kita surinkta bylos medžiaga. Teismas šiuo atveju vertinant įrodymus neturi pagrindo nesivadovauti aukščiau aptartais nukentėjusiojo E. V. parodymais. Nukentėjusysis E. V. teisme paaiškino, kodėl jo parodymai pirminėje apklausoje buvo nevisai tikslūs, nurodė, kad jam buvo šokas bei nenorėjo į įvykį įpanioti ir D. J., todėl apie ją nutylėjo. Nukentėjusysis kituose savo parodymuose buvo pakankamai nuoseklus, nurodė konflikto priežastį ir iš to išsirituliojusias kaltinime nurodytas aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir kita surinkta bylos medžiaga. Nenustatyta, kad E. V. būtų iki įvykio pažinojęs kaltinamąjį R. K. ir su juo buvusį asmenį, turėtų tikslą būtent jiems pakenkti ir juos apkalbėti. Apkaustas ikiteisminio tyrimo metu E. V. tiksliai apibūdino R. K. požymius, nurodydamas, kad ,,už kelių minučių privažiavo juodos spalvos džipas (prieš tai skambino anksčiau minėtas vyriškis vardu R.). Automobilyje už vairo sėdėjo iki 40 metų amžiaus vyriškis stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, trumpai kirptas, didelė nosis, bet ne ilga, akys galimai žvairos, buvo apsirengęs vasariškai, bet drabužių neapibūdins.“ 2015-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota kaip E. V. iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų atpažino Nr. 2 pažymėtą asmenį - R. K., kaip asmenį, buvusį už automobilio vairo. Pastarasis jam telefonu prisistatė ,,R.“. (b.l. 27-29) Apklaustas teisme šią bylą tyręs tyrėjas V. Š. paaiškino, kad laikas trukdė gyvai parodyti K., nebuvo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Dėl to buvo padarytas atpažinimas iš nuotraukų. Teismas nenustatė, kad atliekant atpažinimą iš nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta procesinių pažeidimų (BPK 191, 192 str.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė tikslias aplinkybes kas jo paprašė nuvažiuoti prie PC ,,Akropolis“, ką jis matė sėdinčius ten jų laukusiame automobilyje, o būtent parodė, kad atėjo merginos ir D. paprašė ją pavežti prie PPC „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kur aikštelėje turi laukti aukščiau minėtas vaikinas. Jie trise nuvažiavo į PPC „Akropolis“ (tai buvo po 01:00 val., tikslaus laiko neprisimena), jie sustojo netoli pirmo įėjimo. Sustojo prie automobilio „Chrysler“ (juodos spalvos, v/n neprisimena, priklausančio R. K.). M. D. ir D. išlipo iš automobilio, D. nuėjo ir įsėdo į R. automobilį, ant galinės sėdynės, iš kurios pusės nepamena, o jis priėjo prie R., pamatė, kad šalia R. sėdi kažkoks, jam nepažįstamas vyriškis, apie 35 metų amžiaus, kadangi buvo tamsu, jis jo neįsidėmėjo. Kas tas vyras, jis R. neklausė. Gale automobilio sėdėjo vaikinas apie 22 metų amžiaus, kurio požymių taip pat neįsidėmėjo, kaip vėliau sužinojo, tai buvęs D. draugas. Tokie M. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nurodytose aplinkybėse atitinka E. V. parodymus, tačiau teisme M. D. iš dalies parodymus pakeitė kaltinamojo naudai, nurodydamas, kad jis tiksliai nematė, kas sėdėjo automobilyje, tik spėjo, kad ten buvo ir R. K.. Teismas šiuos liudytojo M. D. parodymus vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės savo pažįstamam R. K.. Liudytojas M. D. objektyviai teisme negalėjo paaiškinti kodėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jautė spaudimą iš tyrėjo, parodymų neperskaitė. Tačiau apklaustas tyrėjas V. Š. tokių aplinkybių dėl poveikio darymo, dėl parodymų neperskaitymo M. D. nepatvirtino. Apklausta liudytoja D. J. paaiškino, kad kaip ji gali prisiminti kas vyko prieš 2 m., gal ir gerai nurodė parodymuose, sunku prisiminti, teisingai kalbėjo apklausoje. Tačiau nurodydama, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybes teisme paaiškino, kad automobilyje be E. V. matė vieną vyrą. Iš kur apklausoje ikiteisminio tyrimo tas antras vyras nurodytas nežino. Piliečio nepažįsta esančio salėje. Tačiau teismui kelia abejones vien jau tai, jad D. J. nelabai prisimindama įvykio aplinkybių, gerai atsimena koks asmenų skaičius buvo automobilyje. Be to ji nesugebėjo paaiškinti kodėl kitokias aplinkybes nurodė tyrimo metu, nurodė tik, kad tyrimo metu melavo. Tuomet lieka visiškai logiškai nepaaiškinama kam D. J. nurodė, jog automobilyje buvo ne vienas, o du vyrai. Teismas vertina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu D. J. parodymus dėl nurodytų aplinkybių pakeitė dėl subjektyvaus faktoriaus, t.y. siekdama padėti išvengti atsakomybės pažįstamam R. K.. Kreiptinas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad per jo draugą šioje byloje iš kaltinamojo ir kito tyrimo nenustatyto asmens buvo prašoma atsiimti pareiškimą byloje, siūloma pinigų. 2015-08-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolu UAB ,,Eurocash” apsaugos darbuotojas pateikė 2015-08-01 vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo R. K. automobilis. Liudytojai policijos pareigūnai A. Č. ir R. O. apklausti teisme patvirtino kokiomis aplinkybėmis, kurioje vietoje ir kokios būsenos po įvykio buvo rastas nukentėjusysis E. V., ką pastarasis paaiškino.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-75/2010).

Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant. Tačiau, pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, 2K-7-67-511/2016 ir kt.).

Aptartos teismų praktikos kontekste vertinant analizuojamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių tuo, kad kaltinime nurodyto įvykio metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir R. K. susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį kilo smurto metu, ir pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, smurtas šiuo atveju buvo ir priemonė užvaldyti svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką iš esmės nėra svarbu, kuris iš bendrininkų ir kokį turtą paėmė, kadangi jie abu atsako už bendrai padarytą veiką. Aplinkybių, kurios rodytų vykdytojo ekscesą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškinantis kokio tikslo siekė kaltinamasis R. K. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo atimdami iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytus daiktus buvo tiriamos ir aplinkybės kaip po įvykio buvo pasielgta su atimtu nukentėjusiojo turtu. Juo labiau kai nukentėjusysis teisme parodė, kad asmenys buvę automobilyje jam pasakė, jog paimtus savo daiktus jis ras prie savo automobilio. Tačiau daiktai nuvykus prie automobilio su policijos pareigūnais rasti nebuvo. Be to nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio jis buvo susitikęs su kaltinamaisiais, tačiau pastarieji nurodė, kad daiktus atiduos, tik kai jis atsiims pareiškimą. Pagrobti daiktai jam iki šiol negrąžinti. Šios aplinkybės susitiprina poziciją, kad tikslas taip pat buvo minėtų daiktų pagrobimas. Panaudojus fizinį smurtą prieš E. V., iš automobilio nepasišalinus, po suduotų smūgių, palaužus nukentėjusiojo E. V. valią, buvo atimtas telefonas, raktai ir kiti daiktai. R. K. visus šiuos neteisėtus veiksmus matė, tam neprieštaravo, veiksmų nesustabdė, tarpusavyje su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendravo. Kaltinamasis R. K. suvokė, kad jo bei kito asmens daroma veika neteisėta, pavojinga, suvokė, kad tokiu būdu vykdomas asmens plėšimas ir savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmams, t. y. dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje. R. K. su kitu asmeniu veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams). Kaltinamasis suvokė, kad jie pagrobia turtą palaužę nukentėjusiojo valią ar atėmę galimybę pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog R. K. veikoje nustatytini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji plėšimo sudėties požymiai. Veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veika padaryta bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį R. K., teismas atsižvelgia, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tiriant R. K. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bylos duomenimis nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinus šias aplinkybes R. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, R. K. asmenybę, kad R. K. praeityje yra neteistas, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, vertina, kad R. K. suteiktinas šansas pasitaisyti, nustatant bausmės vykdymo atidėjimą minimaliam laikotarpiui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Bylos tomo paskutiniame lape esančiame voke CD laikmena su įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. K. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esančią CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė