Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. I-5679-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
I-5679-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00327-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Kategorijos
  • 3.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5679-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-00327-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.10.3., 3.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,susipažinęs su K. B. skundo papildymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-02-25 buvo gautas K. B. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei prašė pripažinti, kad viešojo administravimo institucija ir jos kuruojančios institucijos neveikė taip, kaip numato įstatymas, vidaus tvarkos taisyklės, ar nuostatos, ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstove pareiškėjas skunde nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija).

Pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, todėl teismo 2016-02-01 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pateikiant skundą, kuris būtų parengtas atsižvelgiant į 2015-02-01 nutartyje išdėstytus argumentus. Minėtoje teismo nutartyje, vadovaujantis ABTĮ 10 str., pareiškėjui buvo išaiškinta, kad, kaip nustatyta ABTĮ 23 str. 2 d., skunde teismui turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; turėtų būti aiškiai nurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Atsakovu turėtų būti nurodyta būtent ta institucija dėl kurios konkretaus akto, veiksmų ar neveikimo buvo pažeistos pareiškėjos teisės, padaryta žala. Vertinant pareiškėjo pirminio skundo argumentus buvo nustatyta, jog nėra aišku, kokiais konkrečiai Ministerijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Nutartimi buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog Ministerija nesugeba kontroliuoti ir prižiūrėti jai pavaldaus padalinio Kalėjimų departamento; pareikšti abstraktūs argumentai dėl diskriminacijos nesvarstant klausimo dėl lygtinio paleidimo; pareikšti nekonkretūs prieštaravimai dėl pareiškėjo neperkėlimo į lengvą grupę, nurodant, kad taip administracija neveikė, kaip turėjo veikti; bendrais teiginiais nurodyta, kad Ministerijos neteisėti veiksmai pasireiškė neatsakymu į daugelį pareiškėjo keliamų klausimų ir pan.

Pareiškėjas vykdydamas teismo 2015-02-01 nutartį pateikė skundo papildymą. Vertinant skundo papildymo turinį matyti, jog iš skundo papildymo taip pat nėra aiškiai konkretizuoti Ministerijos neteisėti veiksmai. Iš skundo papildymo nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė Kalėjimų departamento ir pataisos namų veikimas ne pagal paskirtį, o apie tai (nenurodant konkrečiai kokie veiksmai vertintini, kaip atlikti ne pagal paskirtį) žinodama Ministerija nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti; pareiškėjas tik nurodo eilę BPK pažeidimų teisminio proceso metu, apie kuriuos, jo teigimu buvo informuota Ministerija, tačiau daugiau jokių aplinkybių šiuo aspektu pareiškėjas nekonkretizuoja; pareiškėjas nurodo, jog buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo pabloginta jo padėtis, tačiau koks nutarimas, kada priimtas, koks nutarimo turinys taip pat nekonkretizuota; pareiškėjas nurodo, kad jam nesuteikiama lengvoji grupė, tačiau, ar pareiškėjas kreipėsi dėl šio prašymo į Ministeriją ir kaip būtent pasireiškė neteisėti Ministerijos veiksmai šiuo aspektu konkrečiai nenurodyta (prie skundo pridėtas Ministerijos 2016-01-07 raštas, kuriame pareiškėjui tik išaiškinta Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta pataisos įstaigų sprendimų, veiksmų apskundimo tvarka); pareiškėjo argumentai dėl Ministerijos nesidomėjimu, ar įstatymai nėra korupcinio ar lobistinio pobūdžio, ABTĮ 23 str. 7 punkto prasme vertintini kaip abstraktaus, bendro pobūdžio; nors pareiškėjas nurodo, jog kelis kartus rašė, skundė ir prašė Ministerijos, kad padėtų išspręsti medicinos ekspertų išvados surašymo aplinkybes ir pareiškėjo sveikatos ekspertizės nebuvimą byloje, tačiau vien tik bendrai nurodydamas, kad rašė, skundė, konkrečiai nenurodė, kada ir su kokiu skundu (raštu) pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, ar jam buvo atsakyta/neatsakyta ir pan. Pareiškėjas skundo papildyme nurodo, kad Ministeriją kaltina dėl neveikimo pareiškėjo atžvilgiu 4 metus, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas konkrečių Ministerijos neteisėtų veiksmų skundo papildyme nenurodė. Apibendrindamas skundo papildymo argumentus pareiškėjas taip pat tik bendrai nurodė, kad savo teisių negali apginti dėl Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų neveikimo, savo tiesioginių pareigų nevykdymo, nepriežiūros, kontrolės stokos ir atsakomybės.

Pagal ABTĮ 5 str. 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Atitinkamai asmens skundas turi atitikti ABTĮ 23 str. nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas šiuo atveju žalą kildina iš Ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau skundo patikslinimu pareiškėjas neargumentavo, kokiais konkrečiai neteisėtais Ministerijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašoma priteisti. Kaip jau minėta pirminiame skunde, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti grindžiamas vien tik abstrakčiais argumentais, skunde turi būti aiškiai, laike ir vietoje nurodyti konkretūs atsakovo veiksmai, kuriuos pareiškėjas vertina kaip neteisėtus. Pažymėtina, kad skundo papildyme pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia Ministerijos tarnautojų veiksmų neteisėtumą, t. y. pareiškėjas skundo papildymo argumentais taip pat tik bendrai teigia, kad Ministerija nekontroliavo, nesiėmė veiksmų, neveikė taip, kaip turėjo veikti, tačiau kokiais konkrečiai Ministerijos neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala skundo patikslinime taip pat nekonkretizuota. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas 2016-02-01 nutartyje nurodytų pirminio skundo trūkumų nepašalino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ABTĮ 37 straipsnį, jeigu skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo papildymu pirminio skundo trūkumų nepašalino, skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d.,

nutarė:

Pareiškėjo K. B. skundą laikyti nepaduotu.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui K. B..

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška