Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 23S81492 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 23S81492 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. kovo 28 d. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Tvarka) 5 ir 38.2 punktais.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), SIS reglamento, Taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) ir Tvarkos (ginčui aktuali redakcija) nuostatos.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba „<...>“, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Tvarkos 1 punktas).

Pagal Tvarkos 2 punktą, tvarka taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – sprendimas uždrausti atvykti) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, taip pat priimant sprendimą sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti, nustatyto pagal vieną iš šių pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti minėto straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 3 dalį.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vadovaujamasi Įstatymo 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), šia Tvarka ir kitais teisės aktais.

Priimant Tvarkos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys (Tvarkos 4 punktas).

Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Tvarkos 37.1 punktas); 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Tvarkos 37.2 punktas).

Pagal Tvarkos 38 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Tvarkos 38.1 punktas); 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Tvarkos 38.2 punktas); 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Tvarkos 38.3 punktas).

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. kovo 28 d. priimtas įvertinus Policijos departamento pateiktą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Policijos departamentas 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 5-S-12403 „Dėl P. S. (P. S.) grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei“ (toliau – Raštas) kreipėsi į Migracijos departamentą su siūlymu uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. kovo 28 d. ir vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.

Policijos departamentas Rašte pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Kaip matyti iš Rašto, tokią išvadą Policijos departamentas pateikė remdamasis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, iš kurių nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 7 000 Eur (140 MGL) bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas anksčiau paskirtas 7 000 Eur užstatas.

Policijos departamentas Rašte nurodė, kad pareiškėjas nuteistas už tai, kad jis, vykdamas automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs po automobilio apdailos detalėmis, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 41 273 pakelius cigarečių, paženklintų (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių vertė – 159 752,74 Eur (viršija 250 MGL dydžio sumą). Rašte nurodyta, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 29 d.

Pareiškėjas Policijos departamento Rašte nurodytų faktinių aplinkybių neginčija ir jas pripažįsta.

LR BK 199 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Vadovaujantis LR BK 11 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 29 d. ir į pareiškėjui paskirtą bausmę įskaitytas anksčiau paskirtas 7 000 Eur užstatas. Taigi, vadovaujantis LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunkčio nuostatomis, pareiškėjas turinčiu teistumą laikomas iki 2028 m. kovo 18 d., t. y. penkerius metus.

Duomenų apie užsienietį tikrinimo, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei parengimo, konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarką bei informacijos vertinimo kriterijus nustato Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-479 redakcija; toliau – Aprašas).

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas yra teistas už sunkaus nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą. Pareiškėjo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Todėl Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra pagrįsta.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nustatydamas penkerių metų draudimo laikotarpį Tvarkos nuostatų nepažeidė.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taisyklių 1 punktas nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės nustato užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir SIS) tvarką. Apribojimus tam tikriems asmenims vykti į Lietuvos Respubliką arba keliauti per ją tranzitu nustatančiuose Europos Sąjungos sprendimuose arba kituose pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus privalomuose tarptautinių organizacijų sprendimuose, kurie nėra įgyvendinami Europos Sąjungos sprendimais, nurodytų asmenų duomenys įrašomi į sąrašą, keičiami ar išbraukiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 639 „Dėl politinių sankcijų, kuriomis draudžiama asmenims atvykti ar keliauti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, įgyvendinimo“.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad sąrašo duomenys kaupiami Užsieniečių registro duomenų bazėje; sąrašo paskirtis – kaupti, naudoti ir teikti sąrašo duomenis, atlikti kitus teisės aktų nustatytus tvarkymo veiksmus su sąrašo duomenimis, kurių pagrindu siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo SIS teikia Migracijos departamentas (Taisyklių 4 punktas).

Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktu, nustatančiu, kad perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje, kai trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tuo pagrindu, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė pareiškėjo duomenis pateikti Šengeno informacinei sistemai.

Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymo, Taisyklių ir Tvarkos nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų taip pat nėra.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidinio administravimo srityje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar įstatymo papildomasis teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismui nėra pavesta atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje.

Pagal Taisyklių 28 punkte įtvirtintą reglamentavimą duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu.

Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C.SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas.

Taigi pareiškėjas, norėdamas, kad duomenys apie jį būtų išbraukti iš sąrašo ir sutrumpintas draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikas, turi pateikti motyvuotą prašymą Migracijos departamentui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir jį tenkinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skunde kitos nurodytos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.