Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, įgijęs automechaniko elektriko - šaltkalvio specialybę, nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2007 m. balandžio 8 d. nutartimi laisvės apribojimas pakeistas 90 parų areštu;

2) 2007 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2007 m. spalio 29 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme. 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, 2007 m. spalio 23 d. ir 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, nustatyta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2008 m. birželio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta 2009 m. liepos 23 d.;

5) 2010 m. spalio 5 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų atėmimo bausme;

6) 2010 m. gruodžio 22 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 5 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas;

7) 2012 m. balandžio 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2012 m. rugsėjo 5 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2013 m. kovo 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2014 m. gegužės 21 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta, paleistas iš pataisos namų 2019 m. spalio 24 d. (teistumas neišnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2020 m. liepos 16 d. 18 val. 12 min. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta 2,52 promilių girtumas (1 t., b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas - tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės objektyvioji pusė apima du momentus: 1) neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir 2) neatlygintiną turto pasisavinimą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas nagrinėjamu atveju atskiria vagystę nuo į ją panašių veiksmų.

Kaltinamasis J. S., suvokdamas, jog transporto priemonė nėra jo, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, negavęs pastarojo sutikimo, prieš tai neatsiklausęs nukentėjusiojo valios dėl naudojimosi svetimu turtu bei negavęs E. G. leidimo, pagrobė svetimą turtą – automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kad kaltinamasis veikė tyčia, be pirmiau paminėto, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis pagrobtu automobiliu parvykęs namo transporto priemonę paliko gretimoje automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne šalia savo namų, ką užfiksavo vaizdo kameros, kas atitinka nusikaltimo padarymo vietą ir laiką. Kaltinamasis turėjo realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu, jis gera valia savininkui neteisėtu būdu gauto turto negrąžino, pagrobtas automobilis buvo surastas policijos pareigūnų dėka, ką patvirtina ieškomos registruotos kelių transporto priemonės išrašas (1 t., b. l. 36). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir įrodymų tyrimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aiškiai nurodė visas aplinkybes, susijusias su šios nusikalstamos veikos padarymu, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, paaiškino tikslus, motyvus, dėl ko sekė tyčiniai veiksmai, tarp kurių yra priežastinis ryšys. J. S. kaltę be paties tiesioginio prisipažinimo, taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo E. G. bei liudytojų L. K., D. J., D. M., D. K. parodymai, užfiksuoti apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai: įvykio vietos ir papildomos įvykio apžiūros protokolai, tyrėjo D. M. tarnybinis pranešimas, VĮ „Regitra“ duomenys, daiktų apžiūros protokolas, o taip pat duomenys, patvirtinantys kaltinamojo savanorišką neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti, sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis, faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad laikotarpiu nuo 2020 liepos 14 d. 23.00 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 04.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo buvo pagrobtas svetimas turtas – E. G. priklausantis automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. fiziškai užvaldė svetimą daiktą pagal savo valią. Jis suprato, kad neturi teisės tapti automobilio valdytoju, tačiau transporto priemonę paėmė savo žinion, automobilį užsikūrė, juo naudodamasis nuvažiavo, gera valia savininkui negrąžino, taigi turėjo realią galimybę automobiliu pilnai disponuoti. Nusikaltimas įrodytas. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrobus svetimą turtą – automobilį.

Bausmės skyrimas

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, teismo vertinimu, nelaikytina sunkinančia aplinkybe, nes neblaivumo faktas fiksuotas jau po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas vienuolika kartų (2 t., b. l. 27-117, 140-141), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 119-125) ir to pasekoje paskirtų nesumokėtų baudų, ką patvirtina bylos duomenys apie asmens finansinę būseną (2 t., b. l. 22). Kaltinamasis paskutiniuoju 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę visiškai atlikęs, 2019 m. spalio 24 d. paleistas iš pataisos namų. J. S. gyvena faktinėje santuokoje, jis VSDFV duomenimis nedirba (2 t., b. l. 126), nuo 2019 m. spalio 24 d registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 128), psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 132). J. S. padarė tyčinę veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis gailisi ir pergyvena, kad nusikalto, kritiškai vertina savo veiksmus, jaučia nepatogumus prieš nukentėjusįjį, jam padarytą neturtinę žalą atlygino geruoju, turi siekį gyventi dorai, padarė išvadas, patikino, jog daugiau nenusikals. Pasak jo paties, saikingai vartoja alkoholį, priklausomybių neturi, padeda gyvenimo draugei išlaikyti jos nepilnamečius vaikus, pasirūpinti buityje. Su nukentėjusiuoju tarpusavio santykiai geri, pastarasis raštu teismui patvirtino, kad neturtinė žala 200 eurų sumoje jam yra atlyginta, J. S. atleidžia, gavo atsiprašymo laišką, pretenzijų neturi, pykčio nelaiko ir prašo teismo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 173-174). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kontekste vertintina ir paties nukentėjusiojo elgsena bei pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos, o taip pat požiūris į skirtiną bausmę, kas analizuotina kaltinamojo bausmės individualizavimo aspektu.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame BK straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtąją bausmę pilnai atlikęs, kitų išimtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją kaltinamojo atžvilgiu, pretenzijų neturi, atleidžia, prašo švelnesnės bausmės, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos J. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, o paskirtų draudimų/įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių visuma bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslais.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius teistumus, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą bei atliktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį, jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą, socialinius ryšius, nukentėjusiojo poziciją, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti bei perauklėti nusikaltusį asmenį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių nagrinėjamoje situacijoje jau nebepakaktų, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus / įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. S. atidėtinas įstatymo nustatytam terminui, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. S. skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos ir BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo J. S. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokurorė kaltinamajame akte prašė iš J. S. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl surastos transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo, kurias sudaro – 60,50 Eur (1 t., b. l. 49, 52-65). Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų (1 t., b. l.49-50) Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 52) matyti, jog transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos sudaro 60,50 Eur. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš į bylą pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (1 t., b. l. 57), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prašomos pripažinti ir priteisti išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikti patirtų išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai – mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros, pavedimai ir pan., todėl prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo atmestinas. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato išlaidos sudaro 114,72 Eur (2 t., b. l. 175). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį (registruotą ar kitą brangų turtą ir pan.), tačiau, vertinant tai, kad kaltinamasis, kaip pripažino pats teisiamajame posėdyje, turi siekį gyventi dorai, sumokėti anksčiau paskirtas baudas, yra jaunas sveikas ir darbingas, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, neįgalumą ar ribotą darbingumą, nepateikta, to neurodė ir pats, ketina įsidarbinti ir dirbti, mano, kad iš J. S. prašoma išieškoti 114,72 Eur suma nelaikytina didele ir kaltinamojo turtinės padėties nepaveiks, suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati suteiktai gynybos paslaugai. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-307/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant J. S. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką J. S. įskaityti kardomojo kalinimo laiką, t. y. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2020 m. liepos 16 d. ir suėmime nuo 2020 m. liepos 17 d . iki 2020 m. rugsėjo 17 d. įskaitytinai.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. S. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš J. S. 114,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

J. S. išaiškinama, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Luminor“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – „Danske Bank A/S, Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.