Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatytas terminas ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto atsakovui A. S., trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, aiškinimo ir taikymo.

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reglamentavimu, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta ar ieškovui žinomi kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai. CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Tai leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, nedirba. Pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei nurodė, kad neturi kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą. Kartu ieškovas pateikė prašymą CPK 130 straipsnio pagrindu procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 1-3; 22). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą vertino, kad ieškovo procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose nustatytų ieškiniui keliamų reikalavimų, nes asmens deklaracija Vilniaus miesto savivaldybėje negali būti laikoma gyvenamąja vieta, todėl nesant duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, teismas neturi kur atsakovui išsiųsti procesinių dokumentų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nustatyti ieškinio trūkumus šiuo atveju yra pernelyg formalus ir neproporcingas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodė, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

11. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nagrinėjamu atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, kad ėmėsi aktyvių veiksmų procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adresui nustatyti. Šiuo atveju buvo išnaudotos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir tikslesnių duomenų ieškovas neturi. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovas į teismą su ieškiniais dėl žalos atlyginimo atsakovui A. S. kreipiasi periodiškai, prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui mokant našlės pensiją dėl atsakovo kaltės mirusio asmens sutuoktinei (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. balandžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5882/2018).

14. Vertintina, jog ieškovas ėmėsi priemonių atsakovo gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti. Ieškinio pateikimo teismui metu, atsakovo gyvenamoji vieta apskaityta Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl teismas turi galimybę spręsti dėl bylos teismingumo. Procesiniai dokumentai atsakovui gali būti įteikti ne vien tik atsakovo gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais CPK nustatytais būdais, iš kurių vienas – viešo paskelbimo būdas (CPK 130 straipsnis). Teismas, remdamasis savo diskrecijos teise nustato, kokiu konkrečiu būdu kiekvienoje situacijoje tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Priešingas aiškinimas suponuoja situaciją, kuomet ieškovas negalės realizuoti savo teisės į teisminę gynybą dėl to, kad negali nurodyti konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nors aiškiai nurodo vietą, kurioje atsakovas įtrauktas į apskaitą. Tokia situacija tiesiogiai pažeidžia asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo (Konstitucijos 30 straipsnis).

15. Išdėstytų motyvų pagrindu bei atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą ir draudimą atsisakyti priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovo VSDFV Kainos skyriaus ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį, kuria ieškovui VSDFV Kauno skyriui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.