Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Ričardui Gailevičiui, Audriui Meilučiui, gynėjams advokatams Artūrui Baužai, Nikolajui Kuznecovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), G., Kauno rajone,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliu, ir Ž. B., dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, 2014 metų vasario mėn. 12 d., vykdydami tarnybines pareigas, apie 10.57 val. Kaune, V. prospekte sustabdė R. C. vairuojamą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavusį sankryžą per raudoną šviesoforo signalą, ir nustatę, kad R. C. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, tai yra padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str., tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui, susitarė su R. C. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už R. C. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimą, priimti iš jo savo naudai ne mažesnį nei 500 litų dydžio kyšį ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. C. išsigryninus „Nordea bank Finland Plc“ bankomate 500 litų, tą pačią dieną, apie 11.07 val., iš anksto sutartoje vietoje - Kauno mieste, T. gatvėje, tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai savo naudai už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus priėmė 500 litų dydžio kyšį ir pažeidimo nefiksavo.

D. K. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad 19 metų dirbo patrulių rinktinėje, dirbo kartu su Ž. B.. Tą dieną jis vairavo tarnybinį automobilį VW CADDY, patruliuojant Centro teritorijoje, apie 11 val. važiuojant M. g., pastebėjo V. pr. per raudoną šviesoforą pravažiuojantį automobilį. Jį, vydamiesi su švyturėliais, sustabdė V. pr., Ž. B. priėjo prie vairuotojo, paskui jį atsivedė į tarnybinį automobilį. Neatsimena, ar kolega atsinešė pažeidėjo dokumentus. Paklausus, kodėl taip važiuoja, sakė susijaudinęs, važiuoja paimti iš ligoninės sergančią motiną. Nepamena, jis ar kolega klausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą, sakė neturi, neišsilaikęs ar nepasiėmęs. Pažeidėjas prašė neforminti pažeidimų, siūlė pinigus – 600 Lt ar 500 Lt, sakė prie savęs pinigų neturi, turi bankomate. Kad sutinka priimti pinigus, nieko konkrečiai nepasakė. Su pažeidėju pavažiavo iš V. pr. link L. al., nes ten, kur buvo sustabdę, yra vaizdo kameros, kad nebūtų užfiksuota, jog paleidžia pažeidėją. Jis nuėjo į bankomatą, po kiek laiko atnešė T. g. 500 Lt, pinigus padėjo į automobilio priekines keleivio pusės dureles. Kol pažeidėjas vaikščiojo pinigų, jie stovėjo toje pačioje vietoje apie 10-15 min. Pinigus paėmė, pasidalino su Ž. B. po 250 Lt. Apie sustabdytą automobilį VPK neinformavo, pažeidimo neužfiksavo, protokolo nesurašė. Tą dieną turėjo užtikrinti viešąją tvarką ir patruliavimą. Ekipažo vyresnysis buvo kolega Ž. B.. Taip pasielgti privertė materialinė padėtis. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Ž. B. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad tuo metu dirbo su D. K.. Pažeidėją pastebėjo važiuodami M. g., automobilis VW Passat važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą. Sustabdė automobilį ties mokykla, kadangi trukdė eismui, jis paprašė pavažiuoti į priekį, parkuoti už K. g. Pažeidėjas sustojo prie „Šiaulių“ banko. Jis vėl išlipo, priėjo prie automobilio, pareikalavo pateikti dokumentus, sakė, kad neturi. Paprašė jį ateiti į tarnybinį automobilį. Pagal instrukciją, pravažiavus per raudoną signalą, reikia prieiti prie automobilio, prisistatyti, iš karto pranešti radijo ryšiu, to nepadarė. Tarnybiniame automobilyje paklausė, kodėl padarė pažeidimą, sakė neturi vairuotojo teisių, neišsilaikęs. Klausė, kodėl draugas nevairuoja, sakė, kad brolis, jis irgi neturi. Klausė, kodėl žmona nevairavo, sakė, kad žmona su vaiku liko namuose, jis priverstas važiuoti mamą iš ligoninės po operacijos pasiimti. Visas tas pokalbis vyko tarnybiniame automobilyje. Sakė, kad reikia forminti pažeidėją, kolega numojo ranka, kad nieko čia tokio. Pažeidėjas jokių dokumentų nepateikė, tik banko kortelę, vienintelį dokumentą, kuriame buvo vardas, pavardė. Klausė kolegos, ką darys, sakė, žmogui reikia mamą pasiimti. Nebuvo pasakymo, ar paleidžia, ar nepaleidžia. Buvo daromas spaudimas, kad paleisti, pradėjo šnekėti 5-6, nebuvo sakoma, kad pinigai. Kai pažeidėjas pasiūlė kyšį, dėl baudžiamosios atsakomybės jo neperspėjo. Lipdukas „aš neimu kyšio“ ant tarnybinio automobilio durelių buvo. Kolega norėjo neįforminti įvykio. Sakė paskambinti broliui, pasakyti, kad jo nesuima. Pavažiavo į L. al., prie „L. r.“ redakcijos pažeidėją išleido. Po minutės pervažiavo į T. g., ten sustojo. Pajudėjo link T. g., kad nesimatytų vaizdo kamerose, jog paleidžia pažeidėją. Kai pažeidėją paleido iki bankomato, pas save nieko jam priklausančio nepasiliko. Tikėjosi, kad sugrįš, galvojo, kad atneš atlygį. Praėjus 2-3 min., pastebėjo ateinantį pažeidėją R. C.. Kolegai pasakius, pravėrė duris, pažeidėjas įdėjo į dureles pinigus. Kai R. C. priėjo, pasakė, kad iki savo automobilio gali eiti per kiemus, per bromą išeis prie savo automobilio. Tada nežiūrėjo, kiek pinigų įdėjo. Pavažiavus pamatė, kad buvo 500 Lt, pinigus vėliau pasidalino po lygiai. Ekipažo vyresnis būna tas, kas vairuoja automobilį, šiuo atveju, vairavo D. K., gaunasi, kad jis buvo vyresnysis. Paleido pažeidėją, kad vaikas rūpintųsi motina. Gailisi dėl įvykio.

Liudytojas R. C. parodė, kad kaltinamųjų anksčiau nepažinojo. Tą dieną automobiliu VW Passat su broliu važiavo pasiimti motinos iš Raudono kryžiaus ligoninės Kaune, automobilis žmonos vardu, vairavo jis. V. pr. pervažiavo sankryžą per raudoną šviesoforą. Pamatė per veidrodėlį, kad švyturėlį įsijungė, pradėjo stoti. Sustabdė policija, priėjo Ž. B., liepė pavažiuoti į šoną, kad ne ant kelio stovėtų. Pavarė automobilį į priekį, vėl priėjo, prašė dokumentų, jų neturėjo, nei teisių, nieko, pasakė ateiti į jų automobilį. Atėjo, atsisėdo pas pareigūnus į automobilį, jie buvo dviese. Pradėjo sakyti, kad per raudoną pervažiavo, pasakė, kokia bauda gresia, minėjo 1000 Lt, kalbėjo tas pats pareigūnas, kuris buvo priėjęs prie automobilio. Būnant jų automobilyje pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pradėjo tartis dėl pinigų davimo, kad nereikėtų baudos mokėti, paverkė, kad motiną reikia paimti. Ar sakė kuris nors rašyti protokolą dėl pažeidimo, neatsimena. Bendravimo metu su pareigūnais nebuvo prieštaravimų, kad neims kyšio. Gal labiau su vienu pareigūnu šnekėjo, kuris sėdėjo dešinėje pusėje, kuris nuvedė į automobilį. Susitarė, suprato, kad sutinka. Sakė 500 ar 600, jie sakė - nesvarbu 500 ar 600, kuris taip sakė, nežino, abu automobilyje sėdėjo. Minėjo, kad vietoje pinigų neturi, kad nuo kortelės nusiims. Būdamas jų automobilyje skambino broliui, kad nesupanikuotų, kad nuvažiavo į šoną. Pavažiavo į šoną, už kampo jį paleido, bankomate nusiėmė pinigus – 500 Lt. Pareigūnus rado šiek tiek toliau pavažiavus. Grįžus prie tarnybinio automobilio, pareigūnas atidarė dureles, pinigus įdėjo į dešinės pusės durelių šoną. ATP protokolas nebuvo surašytas. Kai atnešė atlygį, pareigūnai parodė, pro kur arčiau iki savo mašinos nueiti. Toliau jis vairavo automobilį iki Raudonojo kryžiaus, sustabdytas nebuvo. Nebuvo kyšio reikalavimo iš pareigūnų pusės. Buvo susitarimas, nesiūlė per prievartą. Atlygio sumą jis pasiūlė, visi žino apytikres pinigų sumas. Pasiūlė 500-600 Lt, būtų nesutikę, gal dar būtų siūlęs, jam buvo nesvarbu kiek, buvo svarbu išvažiuoti. Nebuvo išaiškinimų, kokios teisinės pasekmės laukia už kyšio davimą. Broliui grįžęs sakė, kas įvyko, sumą minėjo. Policijai nepranešė, nes policija pagavo, policijai pranešti neatrodė protinga. Pareigūnai vienas kito neragino, kad jo nepaleisti, šito negirdėjo. Kad kuris nors būtų išsitraukęs protokolo blanką, nematė.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 168-173, t. 1) nustatyta, kad liudytojas R. C. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino atliekant parodymų patikrinimą vietoje bei nurodė vietas, kur buvo sustabdytas, kur išsigrynino 500 litų ir kur pinigus perdavė policijos pareigūnams.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 162-164, t. 1) nustatyta, kad liudytojas R. C. tarp jam parodytų 6 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį D. K. kaip policijos pareigūną, kuris 2014-02-12 vairavo policijos automobilį VW Caddy, kai jis buvo sustabdytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pasiūlė kyšį už tai, kad jo padaryti pažeidimai nebūtų užfiksuoti, bei kuris kartu su kitu pareigūnu sutiko priimti kyšį, matė, kaip jis padavė pinigus kolegai, sėdėjusiam keleivio vietoje.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 165-167, t. 1) nustatyta, kad liudytojas R. C. tarp jam parodytų 6 asmenų nuotraukų neatpažino nuotraukoje Nr. 4 esančio Ž. B..

Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Datos nepamena, pavasarį važiavo su broliu R. C. į ligoninę pasiimti motinos Kaune, prie stoties turgaus pravažiavo raudoną signalą, sustabdė policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų priėjo, pasakė pavažiuoti, pastatyti mašiną, po to paprašė dokumentų, brolis neturėjo. Pakvietė nueiti į jų automobilį. Jis sėdėjo automobilyje, nieko nematė. Po kiek laiko brolis paskambino ir pasakė „niekur neik, palauk“. Matė, kad policijos automobilis nuvažiavo. Paskui brolis nuėjo iki bankomato, tai matė, nes bankomatas šone mašinos buvo. Brolis grįžo gal po 10 min., paklausė, kaip, sakė „gerai, paleido“. Kaip buvo perduotas atlygis, nematė. Brolis sakė 500 Lt padavęs pareigūnams, jis neatsinešė jokio protokolo.

Nutarimu (b. l. 1, t. 1) nustatyta, kad, gavus duomenų apie galimą D. K. ir Ž. B. nusikalstamą veiką, 2014-02-27 nutarimu jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00672-13.

Apžiūros protokolu (b. l. 31-32, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėjus ir išklausius kompaktinį diską su radijo ryšio kanalo ,,KA10EISMAS“ laikotarpiu nuo 2014-02-12 10.30 val. iki 2014-02-12 11.30 val. užfiksuotais garso įrašais, nerasta reikšmingų pokalbių tarp Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies ir ekipažo, kurio šaukinys ,,(duomenys neskelbtini) 413“, taip pat nustatyta, kad apie sustabdytą liudytojo R. C. vairuojamą automobilį D. K. ir Ž. B. budėtojų daliai nepranešė, kaip to reikalauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punktas.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 34, t. 1) nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti Kauno miesto vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, įrengti M. K. Č. g. prieš geležinkelio stotį, V. pr. 11, 2014-02-12 laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 11.00 val.; V. pr. tarp M. g. ir G. g., prieš R. parką, 2014-02-12 laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 11.15 val.; L. al. prie V. parko laiptų 2014-02-14 laikotarpiu nuo 10.55 val. iki 11.20 val.; D. g. ir K. M. pr. sankryžoje po pėsčiųjų tiltu 2014-02-12 laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.20 val.; V. pr. ir K. g. sankryžoje 2014-02-12 laikotarpiu nuo 10.55 val. iki 11.00 val.

Apžiūros protokolu (b. l. 35-42, t. 1) nustatyta, kad peržiūrėjus ikiteisminiam tyrimui pateiktus Kauno miesto gatvėse įrengtų vaizdo kamerų įrašus, užfiksuota, jog 2014-02-12 10.55.16 val. V. pr. nuo autobusų stoties pusės, degant raudonam šviesoforo signalui, važiavo raudonos spalvos VW Passat automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10.55.19 val. užfiksuotas tas pats automobilis, važiuojantis V. pr., ir paskui jį iš M. g. išsukantis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10.55.54 val. V. pr. užfiksuotas nuo autobusų stoties pusės važiuojantis raudonos spalvos VW Passat automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskui jį važiuojantis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10.56.00 val. V. pr. užfiksuotas stovintis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 11.03 val. iki 11.05 val. policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis L. al. prie V. parko laiptų, 11.16 val. policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas važiuojantis K. M. prospektu kryptimi nuo Č. g.

Apžiūros protokolu (b. l. 45-50, t. 1) nustatyta, kad, peržiūrėjus ikiteisminiam tyrimui pateiktą kompaktinį diską su AB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo, esančio Kaune, V. pr. 56, įrengtų vaizdo kamerų, fiksuojančių V. prospektą, 2014-02-12 laikotarpio nuo 10.30 val. iki 11.15 val. vaizdo įrašą, jame užfiksuota, jog vaizdo kameros fiksuojamas laikas nesutampa su realiuoju laiku, t. y. paklaida 21 min. į priekį, vaizdo įraše matyti, kaip 2014-02-12 11.19 val. pro banko pastatą V. prospektu nuo autobusų stoties pusės pravažiuoja raudonos spalvos VW Passat automobilis, kurio valstybinių numerių dėl prastos vaizdo kokybės įžiūrėti negalima, bei paskui jį pravažiuoja policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis VW Caddy, kita kamera užfiksuoti tie patys automobiliai, stovintys V. prospekte ties V. pr. ir K. g. sankryža, laikotarpiu nuo 11.27.16 val. iki 11.28.14 val. užfiksuotas nuo L. al. pusės ateinantis raudonos spalvos striuke apsivilkęs vyriškis, kuris prieina prie bankomato, pritvirtinto AB ,,Šiaulių bankas“ pastato sienoje, prie jo užtrunka apie 1 min. ir 11.28.14 val. nuo bankomato nueina link L. alėjos pusės.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 52, t. 1) nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas Kauno miesto vaizdo kameros, įrengtos L. alėjos ir V. prospektų sankryžoje, užfiksuoti vaizdo įrašai 2014-02-12 laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 11.20 val. viename kompaktiniame diske.

Apžiūros protokolu (b. l. 53-54, t. 1) nustatyta, kad, peržiūrėjus ikiteisminiam tyrimui pateiktą kompaktinį diską su Kauno miesto vaizdo kameros, įrengtos L. alėjos ir V. prospektų sankryžoje, vaizdo įrašu, jame tyrimui reikšmingos informacijos nerasta.

Apžiūros protokolu (b. l. 56-60, t. 1) nustatyta, kad peržiūrėjus kompaktinį diską su automobilyje VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu ,, (duomenys neskelbtini)“, sumontuotos telemetrinės įrangos Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotų judėjimo duomenų 2014-02-12 laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 11.20 val. įrašais, rasta, jog 2014-02-12 10.53 val. Kauno AVPK priklausantis automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja iš garažų, esančių M. g., Kaune, išvažiuoja į M. gatvę, 10.55 val. iš M. g. suka į V. pr., 11.02 val. suka į l. alėją, 11.04 val. trumpam sustoja prie L. al. pastato Nr. 3, 11.05 val. sustoja T. g. šalia pastato Nr. 1, 11.09 val. pajuda iš šios vietos ir toliau važiuoja T., B., G., M. K. Č., P. gatvėmis, iš kur įsuka į K. M. prospektą, iš jo suka į V. gatvę ir 11.19 val. sustoja.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 61, t. 1) nustatyta, kad liudytojas R. C. pateikė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. C. vardu, ir šio automobilio registracijos liudijimą, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolu (b. l. 62-68, t. 1) ir pakvitavimu (b. l. 69, t. 1) grąžinti L. C..

AB „Nordea bank Finland Plc“ pateikta informacija (b. l. 82-84, t. 1) nustatyta, kad banko pateiktame išraše ir bankomato nuotraukoje matyti, jog liudytojas R. C. šio banko bankomate, esančiame Kaune, V. pr. 56, 2014-02-12, apie 11.06 val. išsigrynino 500 litų.

Kauno AVPK patrulių rinktinės pranešimu (b. l. 139-142, t. 1) nustatyta, kad 2014-02-12 Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio l. e. vyriausiojo patrulio pareigas Ž. B. ir patrulis D. K. su tarnybiniu policijos automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 6 iki 18 val. patruliavo Kauno m. Centro policijos nuovados teritorijoje (Centras-Senamiestis), tarnybos metu pareigūnams užduotys buvo suformuluotos tik su viešosios tvarkos užtikrinimu, tačiau šie pareigūnai galėjo stabdyti transporto priemones, įgaliojimai, susiję su eismo priežiūros funkcijų vykdymu, pareigūnams yra suteikti.

Kauno teritorinės ligonių kasos raštu (b. l. 144, t. 1), išrašu iš medicininių dokumentų (b. l. 147, t. 1) nustatyta, kad R. K. laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2014-02-12 gydėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje Ortopedijos ir traumatologijos I sk. stacionare.

VĮ „Regitra“ raštu (b. l. 149, t. 1) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra duomenų apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą R. C. vardu.

Nutarimu (b. l. 6-9, t. 2), Kauno apylinkės teismo 2014-04-23 nutartimi (b. l. 10-11, t. 2) nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas R. C. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį pagal laidavimą L. C. atsakomybei vieneriems metams be užstato, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti duomenys, kuriuos teismas vertina kaip tinkamus įrodymus, leidžia padaryti išvadą apie nusikalstamos veikos padarymą teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad D. K. ir Ž. B., būdami statutiniai valstybės tarnautojai - dirbdami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliais, veikdami bendrininkų grupėje, tarnybos metu vykdydami įgaliojimus, sustabdę automobilį VW Passat, vairuojamą R. C., kuris pervažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeisdami policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 p., ryšio priemone nepranešė Kauno apskrities VPK budėtojui tikrinimo vietos, transporto priemonės markės, valstybinio numerio, stabdymo ir tikrinimo priežasties, nustatę administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str., t. y. kad R. C. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė jokių priemonių užfiksuoti šį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, už šio pažeidimo nefiksavimą susitarė su R. C. paimti kyšį ir už šį neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tiesiogiai savo naudai iš R. C. priėmė 500 litų, kurį pasidalino po lygiai.

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – kyšio priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti ir provokavimas jį duoti įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Teismų praktikoje kyšis laikomas priimtu, kai kaltininkas pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, 2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai ir kiti teisės aktai, 3) iš kyšio davėjo gaunama turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, 4) tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens interesais. Taigi, kaltininkas suvokia iš esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyšininkavimo sudėties požymius. Tai suprasdamas, kaltininkas siekia atlikti ar neatlikti teisėtus ar neteisėtus veiksmus ir gauti už tai neteisėtą atlygį.

Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Kada kyšis priimtas, t. y. iki ar po kokių nors kyšio davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus kyšį, buvo patenkinti kyšio davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. K. ir Ž. B. buvo valstybės tarnautojai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliai, vykdydami policijos pareigūnų pareigas, jų tinkamai neatliko - nustačius administracinį teisės pažeidimą ir tai padariusį asmenį, šio įvykio nefiksavo, t. y. veikė neteisėtai. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad D. K. ir Ž. B. tiesiogiai savo naudai paėmė neteisėtą atlygi – 500 Lt už tai, kad R. C. nesurašė administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 128 str. ir jam leido toliau vairuoti automobilį, neturint teisės jo vairuoti, todėl jų nusikalstama veika atitinka BK 225 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad D. K. ir Ž. B., priimdami kyšį, veikė kaip bendrininkai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi, teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad abu policijos pareigūnai dalyvavo R. C. vairuoto automobilio sustabdyme, abu bendravo su pažeidėju, girdėjo siūlymą atsilyginti už pažeidimo nefiksavimą ir siūlomą atlygio sumą, abu kaltinamieji laukė, kol R. C. išsigrynins pinigus bankomate, po kyšio paėmimo, pasidalino pinigus po lygiai, šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad D. K. ir Ž. B. veikė kaip bendrininkai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamieji suvokė, jog nusikalstamos veikos padaryme veikia kartu ir norėjo taip veikti.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K. ir Ž. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

D. K. ir Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamieji D. K. ir Ž. B. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jie nusikalto pirmą kartą (b. l. 41, 88, t. 2), D. K. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 42, t. 2), Ž. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 89, t. 2), charakterizuojami teigiamai (b. l. 53, 99, 181, t. 2), turi šeimas, dirba (b. l. 39-40, 178-180, t. 2, b. l 2, t. 3). Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamųjų veikimas, o tik vienkartinis ir atsitiktinio pobūdžio veiksmas. Materialinė žala neteisėtais kaltininkų veiksmais nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamais veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, atsižvelgiant ir į valstybinio kaltintojo poziciją – prašymą neskirti kaltinamiesiems su laisvės atėmimu susijusios bausmės, teismas mano, kad šiuo atveju BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį - baudą. Kiekvienam iš kaltinamųjų nustatant konkretų bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 str. 2 d. nuostatomis, įpareigojančiomis skirti asmeniui bausmę, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad D. K. išlaiko du, o Ž. B. - tris mažamečius vaikus, parinktinas arčiau minimalaus esantis baudos dydis.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, padarytos nusikalstamos veikos korupcinį pobūdį, darytina išvada, kad D. K. ir Ž. B. negalima palikti teisės dirbti valstybės tarnyboje, todėl jiems skirtina BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas.

Be to, iš D. K. ir Ž. B., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuotina priimto kyšio vertę atitinkanti pinigų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: kompaktinis diskas su slapto sekimo vaizdo ir garso įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžintinas Kauno AVPK Imuniteto skyriui, 6 kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę - 100 (vieno šimto) MGL dydžio 13 000 (trylikos tūkstančių) litų (3765 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, D. K. išbūtą laikinai sulaikius 2014-03-26 (1 dieną), vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę D. K. skirti 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL dydžio 12 740 (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties) litų (3689 eurų) baudą.

Taikyti D. K. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnio 1 dalyje, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.

Kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę panaikinti.

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę - 100 (vieno šimto) MGL dydžio 13 000 (trylikos tūkstančių) litų (3765 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, Ž. B. išbūtą laikinai sulaikius 2014-03-26 (1 dieną), vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę Ž. B. skirti 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL dydžio 12 740 (dvylikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties) litų (3689 eurų) baudą.

Taikyti Ž. B. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnio 1 dalyje, ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.

Kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę ir procesinę prievartos priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš D. K. ir Ž. B. konfiskuoti po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Įpareigoti D. K. ir Ž. B. per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, ir banko kvitą ar kitus baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su slapto sekimo vaizdo ir garso įrašu grąžinti Kauno AVPK Imuniteto skyriui, šešis kompaktinius diskus, saugomus prie bylos medžiagos, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė