- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-149-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti jos ir atsakovo R. T. bendrąją jungtinę santuokinę nuosavybę – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), 100 000,00 Lt vertės, šiuo būdu: ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti visą butą; nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovės naudai vertine išraiška didesnę dalintino turto dalį, o atsakovui R. T. priteisti kompensaciją už butą 31 000,00 Lt. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 923,85 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu R. T. santuoką sudarė 1978-08-12. Gyvendami santuokoje 1996-12-04 nupirko butą adresu (duomenys neskelbtini). 2003-12-12 santuoką su atsakovu nutraukė Visagino miesto apylinkės teismo 2001-03-05 sprendimu pagal tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso normas. Tačiau liko nepadalinta jos ir atsakovo bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė – ginčo butas. Geranoriškai sudaryti su atsakovu sutartį dėl buto pasidalijimo nepavyko. Buto vertė šiuo metu yra 100 000 Lt, jo padalinti natūra galimybių nėra. Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 5 d. sprendime, kuriuo nutraukta santuoka tarp jos ir atsakovo, konstatuota, kad sutuoktiniai B. T. ir R. T. nuo 1997 m. gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko. Ji 2005 m. savo lėšomis atliko buto remontą, tuo žymiai padidindama jo vertę. Šis jos atliktas buto remontas turi būti vertintinas kaip neatidėliotina priemonė bendram turtui apsaugoti, kai kito bendraturčio sutikimas nereikalingas. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę dalį – iš dalintino turto masės vertinės išraiškos atimti 38000 litų, o likusią dalį vertės 62 000 Lt padalinti, tokiu būdu priteisiant atsakovui 31 000 Lt kompensaciją pinigais už jam tenkančią buto dalį. Dalindamas turtą teismas gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Tiek ji tik atsakovas, kaip nekilnojamojo turto - buto bendraturčiai turi vienodas teises ir pareigas dėl šio buto išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas susijusias su šio buto išlaikymu. Ieškovė nuo 1998-08-01 iki 2007-04-30 už komunalines paslaugas sumokėjo 5169,77 Lt, per tą patį laikotarpį nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio už šildymą ir karšto vandens cirkuliaciją sumokėjo 4677,93 Lt. Viso – 9847,70 Lt.
Atsakovas R. T. su ieškovės B. T. ieškiniu sutiko dalinai. Nurodė, kad sutinka su buto padalijimo būdu, t.y. kad butas taptų ieškovės nuosavybe, o jam būtų priteista kompensacija ½ buto vertės, t.y. 53 500 Lt. Nesutiko, kad ieškovė viena pagerino butą, remontas buvo atliktas kosmetinis, jis pinigais iki 2001 m. prisidėjo prie buto išlaikymo bei jo remonto, todėl manė, kad ieškovės teiginys, kad ji viena pagerino butą 38 000 Lt yra nepagrįstas. Buto vertė padidėjo dėl nekilnojamojo turto rinkoje brangstančių butų. Jis sutiko, kad iš jo būtų priteistos ieškovės naudai, jos turėtos išlaidos buto išlaikymui - 3508,37 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Padalino ieškovės B. T. ir atsakovo R. T. turtą, kuris yra bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. 3098-5001-3013:0048, 107 000 Lt vertės, šiuo būdu: Priteisė šį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei B. T. . Priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), 53 500 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovei 3 508,37 Lt išlaidoms, turėtoms bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kompensuoti.
Teismas nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio realia verte laikė 107 000 Lt, natūra ieškovei ir atsakovui padalinti natūra nėra galimybės, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo priteisti dalijamą turtą jai natūra ir sutinka sumokėti kompensaciją atsakovui, o atsakovas su tokiu turto padalijimo būdu bei turto verte sutinka, turtą natūra priteisė ieškovei. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį dėl to, kad ji atliko buto remontą ir buto vertė padidėjo 38 000 Lt, kadangi ieškovės nurodomos aplinkybės nepatenka į CK 3.123 straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašą, kurioms esant įmanomas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos išlaidoms, kurias turėjo pagerindama dalijamą butą, nes kelerius metus gyveno šiame bute po santuokos nutraukimo su atsakovu ir turėjo pajamų, kurios nėra jos ir atsakovo bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė, tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad turėjo buto pagerinimo išlaidų turėjo, nenurodė jų dydžio.
Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas ir priteisė jai iš atsakovo buto išlaikymo išlaidas, nesusijusias su jo naudojimu – už šilumą, karšto vandens cirkuliaciją nuo 2001 m. kovo mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio 3 508,37 Lt, t.y. sumą, kuri yra didesnė nei turėtų būti priteista teismo sprendimu, tačiau kurią pripažįsta pats atsakovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki santuokos nutraukimo atsakovas duodavo ieškovei pinigų buto išlaidoms padengti, o 2001-03-05 teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuota, jog tarp sutuoktinių turtinių ginčų nėra.
Šalies argumentai
Ieškovė B. T. apeliaciniu skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2007-10-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovės naudai didesnę dalintino turto dalį, priteisiant atsakovo naudai 31 000 Lt kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl sunkios turtinės padėties išdėstyti minėtos kompensacijos atsakovui sumokėjimą lygiomis dalimis trejiems metams; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 035,09 Lt ginčo buto išlaikymo išlaidų.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagrįstas aplinkybėmis, kurios nėra numatytos CK 3.123 straipsnyje, numatančiame galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Tai, kad ieškovė suremontavo ginčo butą, tuo pagerindama jo būklę bei padidindama vertę, tokiu savo poelgiu ėmėsi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti, kai kito bendraturčio sutikimas nereikalingas, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią svarbią aplinkybę ir nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.
Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo iš dalies. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos J. A. parodymais, nes jie turėtų būti vertinami kritiškai.
Teismo motyvas, jog santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai nurodė, kad turtinių ginčų tarp jų nėra, nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovės prašomų visų buto išlaikymo išlaidų. Šalių pareigos išlaikyti butą yra vienodos.
Atsiliepimas
Atsakovas R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2007-10-12 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Visagino miesto apylinkes teismo 2001-03-05 sprendimu R. T. ir B. T. santuoka, sudaryta 1978-08-12, yra nutraukta. Nurodytu teismo sprendimu konstatuota, kad nuo 1997 m. sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko (T 1, b.l. 8). Šalys gyvendamos santuokoje 1996-11-28 nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T1, b.l. 10). Šiame bute gyvena ieškovė B. T. su savo dukra (T 1, b.l. 12, 14). Ieškovė pilnai išlaiko butą ir nuo 1998-08-01 metų moka visus buto eksploatavimo ir komunalinius mokesčius, už laikotarpį nuo 1989-08-01 iki 2007-06-01 yra sumokėjusi 9 847,70 Lt ( T 2, b.l. 4, 77, 79, 82-83, 85, 86). Ieškovės reikalavimu teismas padalino santuokoje įgytą butą, taip pat priteisė dalį ieškovės turėtų buto išlaikymo išlaidų iš atsakovo, tačiau su turto padalijimo būdu ir su priteista išlaidų dalimi nesutinka apeliantė ir prašo sprendimą pakeisti.
Kolegija pasisako dėl sprendimo motyvų skundžiamoje dalyje, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).
Pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą teisingai taikė Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir pagrįstai šalims nustatė po ½ dalį nuosavybės bendrame turte. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji po santuokos nutraukimo suremontavo butą, ir dėl šio remonto buto vertė padidėjo ir atsakovui atiteko žymiai vertesnis turtas negu iki buto remonto, nesudaro pagrindo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalinimo lygių dalių principo, nes turto vertės padidėjimo klausimas dalinant jungtinės nuosavybės turtą yra sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1 ir 2 d. nuostata. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad ieškovė būtent šiuo teisiniu pagrindu turi teisę gauti iš atsakovo kompensaciją už buto vertės pagerinimą, tačiau sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokias dėl pagerinimo turėjo išlaidas, nenurodė jų dydžio. Su tokia teismo išvadą dėl įrodymų nepateikimo kolegija nesutinka. Ieškovė paaiškino, kad bute buvo atliktas remontas, prie šio remonto atsakovas neprisidėjo, nes bute negyveno ir jam visai butas nerūpėjo. Šiai savo nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė rašytinį įrodymą UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 07-1-050, atliktą 2007-06-18. Turto vertintojas nurodė, jog bute atliktas remontas ir dėl šio remonto buto vertė padidėjo 38 000 Lt (vertinimo ataskaita pridėta prie bylos). Ieškovės paaiškinimai, kurie patvirtinti rašytiniais įrodymais, yra leistini įrodymai ir jie nepaneigti kitais įrodymais, o atsakovas net neginčijo tos aplinkybės, jog bute buvo atliktas remontas. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad teismas nustatydamas buto vertę vadovavosi būtent šia UAB „Krivita“ atlikta turto vertinimo ataskaita, todėl jam nebuvo pagrindo viena jos dalimi vadovautis, o kitą dalį vertinti kaip neleistiną įrodymą byloje ir nurodyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl buto pagerinimo išlaidų ir jų dydžio. Tokiu būdu teismas minėtus įrodymus įvertino neteisingai ir be pagrindo netaikė Civilinio kodekso 3.98 1 ir 2 d. nuostatų ir nepriteisė ieškovei kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančio turto pagerinimą. Dėl nurodyto kolegija sprendimą dalyje keičia (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis). Kaip jau minėta, po šalių santuokos nutraukimo buto vertė padidėjo 38 000 Lt dėl jame atlikto remonto, tokiu būdu dalinant turtą tiek ieškovei, tiek atsakovui tenka turtas didesne verte, negu būtų ieškovei jo nepagerinus. Kadangi teismas sprendė, jog šalims priklauso po ½ dalį buto, tokiu būdu atsakovui tenkančios buto dalies vertės padidėjimas sudaro (38 000 Lt : 2) = 19 000 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1 d.). Dėl išdėstyto sprendimas dalyje keistinas ir išskaičius 19 000 Lt sumą iš atsakovui tenkančios buto dalies vertės, atsakovui priteistina iš ieškovės kompensacija už jam tenkančią buto dalį sudaro (53 500 Lt – 19 000 Lt) = 34 500 Lt. Kolegija nurodo, kad neišeina už apeliacinio skundo ribų, nes pagal faktines skunde nurodytas aplinkybes ir reikalavimą mažinti priteistiną iš ieškovės kompensaciją už atsakovo buto dalį, kolegijos sprendimas sutampa. Kolegija tik skundo dalykui (reikalavimui) pritaiko tinkamą materialinę teisės normą, vietoje apeliantės prašomos taikyti Civilinio kodekso 3.123 straipsnio, taiko Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1, 2 d., o tai negali būti laikoma išėjimu už skundo ir ieškinio ribų.
Pakeitus sprendimą priteistinos kompensacijos dalyje atitinkamai keičiamas sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Patenkinus didesnę dalį ieškovės reikalavimų, atitinkamai atsakovui tenka didesnė ir bylinėjimosi išlaidų našta (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 d.). Iš atsakovo priteista valstybės naudai žyminio mokesčio suma didintina (19 000 Lt x 3%) = 570 Lt ir sudaro (2377 Lt + 570 Lt) = 2947 Lt (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 d.).
Naikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteistas žyminis mokestis 575,27 Lt valstybės naudai, kadangi ieškovė teismo 2007-09-24 nutartimi (b.l. 67) yra atleista nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už ieškinį dalies. Teismas priteisdamas iš šalies žyminį mokestį, nuo kurio ji buvo teismo atleista netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatas.
Dėl išdėstyto sprendimas dalyje keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).
Kolegija sprendžia, kad teismas teisingai išsprendė dėl išlaidų buto išlaikymui priteisimo ir teisingai suskaičiavo atsakovui tenkančias išlaidas jo buto daliai išlaikyti. Apeliantės skundo motyvai šioje dalyje atmestini. Teismas teisingai nurodė, kad šalims esant santuokoje jų turtas, o taip pat ir išlaidos skirtos buto išlaikymui yra bendros. Asmeninėmis ieškovės lėšomis, kurios buvo skirtos butui išlaikyti gali būti laikomos tik nuo santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 p.), nes ieškovė neįrodinėjo, jog ji butui išlaikyti būdama santuokoje naudojo asmenines savo lėšas, kurios atitinka Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje nurodytą asmeninės sutuoktinių nuosavybę. Ta aplinkybė, jog atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, gyvenant šalims santuokoje, nepaneigus bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, nereiškia, kad sutuoktinių lėšos skirtos buto išlaikymui buvo asmeninės, o ne bendros. Tokiu būdu teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl išlaidų buto išlaikymui priteisimo už laikotarpį iki šalys gyveno santuokoje, neturėdamas pagrindo už minėtą laikotarpį ieškovės sumokėtas lėšas laikyti jos asmeninėmis lėšomis.
Apeliacinės instancijos teisme šalys bylinėjimosi išlaidų: ieškovė 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsakovas 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinamas ieškovės skundas dalinai (86 %), ieškovas turėtų atsakovei atlyginti (19 000 Lt x 3%) = 570 Lt, tačiau ieškovė yra sumokėjusi tik 300 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo, o likusi dalis priteistina valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 d.) Ieškovė turėtų atsakovui atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (800 Lt x 14%) = 112 Lt. Įskaičius šalių vienas kitam mokėtinas sumas, atsakovas turi sumokėti ieškovei 188 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš ieškovės B. T. atsakovui R. T. kompensaciją sumažinti iki 34 500 Lt;
iš atsakovo R. T. priteistą valstybės naudai žyminio mokesčio sumą padidinti iki 2 947 Lt;
sprendimo dalį, kuria iš ieškovės B. T. priteista valstybės naudai 572,27 Lt panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. T. 270 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo R. T. 188 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės B. T. naudai.