Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. spalio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams (bausmę atlikęs);

2) 2010 m. lapkričio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą areštu 30 parų, 2010 m. gruodžio 23 d. pakeistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

3) 2014 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį viešaisiais darbais 6 mėnesiams;

4) 2014 m. birželio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį (su pagal 2014 m. sausio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta viešųjų darbų bausme) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. V. 2016 m. spalio 29 d. apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą koja spyrė mažametei dukrai L. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį ir stipriai rankos delnų trenkė jai per ranką, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis L. V. 2016 m. spalio 30 d. apie 9.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą koja spyrė mažametei dukrai L. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), į sėdmenų sritį, ko pasekmėje ji suklupo, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

L. V., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, žaisdamas su dukra L. V., gimusia (duomenys neskelbtini), vieną kartą koja spyrė jai į sėdmenis. Dukrai spyrė nenorėdamas jos primušti, tačiau nepgalvojo dėl pasekmių. Kiek pamena, tą patį vakarą jis dukrai vieną kartą delnu trenkė per jos ranką norėdamas, kad ji neprisipiltų per daug cukraus į arbatą. Gali būti, kad dukrai skaudėjo. Kitą dieną po žodinio konflikto su žmona R. V. dukrai L. vėl vieną kartą koja spyrė į užpakalio sritį. Nepamena ar dukra nukrito, tačiau prisimena, kad ji pradėjo verkti. Dėl savo poelgio, t. y. fizinės jėgos naudojimo prieš mažametę dukrą, nuoširdžiai gailisi. Dukrą myli. Nežino, kas jam buvo pasidarę, kad panaudojo fizinę jėgą prieš ją. Gali būti, kad dėl konfliktų su žmona R. V. savo pyktį išliedavo ant dukros L. V.. Šiuo metu gyvena atskirai nuo šeimos. Dukros atsiprašė (79-80 b. l.).

Liudytojos R. V. parodymais, kad su vyru L. V. gyvena kartu apie 6 m. santuokoje ir turi vieną bendrą dukrą L. V., gimusią (duomenys neskelbtini). L. V. anksčiau prieš dukrą nesmurtaudavo, tik kartais pakeltu balso tonu jai ką nors pasakydavo. L. V. 2016 m. spalio 29 d. apie 21 val. namuose žodinio konflikto metu sudavė mažametei dukrai. Dukra lakstė po kambarius, o L. jai pasakė, kad „nesimakaruotų“ ir „mautų“ į šoną. Po šių žodžių L. dukrai vieną kartą koja spyrė į užpakalio sritį. Po patirto spyrio dukra nukrito ant grindų. Nuo grindų dukra atsikėlė pati, ji verkė, sakė, kad tėtis jai spyrė. Po spyrio į dukros užpakalį ji vėl žodžiu sukonfliktavo su vyru. Virtuvės kambaryje, kai dukra norėjo įsipilti cukraus į arbatos puodelį, L. stipriai rankos delnu trenkė dukrai per ranką. Po trenkimo dukra apsiverkė, nes jai skaudėjo. Pati sakė, kad skauda. Kitos dienos, t. y. 2016 m. spalio 30 d., ryte ji su L. vėl sukonfliktavo, nes jis garsiai vaikščiojo po namus, kol mažametė dukra miegojo. Konflikto metu L. V. vėl negražiai vadino dukrą, nes ji naktį prisišlapino į lovą. Po konflikto prabudo dukra, kuri pasijutusi geriau vėl žaidė ir lakstė po kambarius. Dukrai lakstant po kambarius L. V., kai dukra bėgo jam pro šoną, vieną kartą rankos delnu sudavė jai į nugaros sritį, taip ją pastumdamas. Po pastūmimo dukra susigraudino, tačiau neverkė, liepė tėvui nebesistumdyti. Netrukus po pastūmimo L. dukrai L., kuri žaidė miegamojo kambaryje, vieną kartą koja spyrė į užpakalio sritį. Po spyrio dukra nepergriuvo, tačiau susigraudino. Jos nuomone, jai abu kartus skaudėjo, nes ji susigraudino. Po fizinio smurto panaudojimo prieš mažametę dukrą ji vyrui L. V. nieko nesakė, tačiau išvažiavus pas tetą iškvietė policijos pareigūnus, kurie išvežė vyrą 21-22, 30-31 b. l.).

2016 m. spalio 31 d. akistatos tarp liudytojos R. V. ir įtariamojo L. V. protokolu, iš kurio matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų (26-27 b. l.).

2016 m. spalio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti šio policijos pareigūno nustatytos įvykio aplinkybės (9-12 b. l.).

2016 m. spalio 30 d. asmens blaivumo testu Nr. 1057, iš kurio matyti, kad tą dieną 13.59 val. L. V. buvo blaivus (33 b. l.).

Kaltinamojo L. V. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčia, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui (asmeniui iki 14 metų amžiaus).

Kadangi už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (įvykdytą 2016 m. spalio 29 d.), kaltinamąjį L. V. siūlė nubausti areštu 30 parų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (įvykdytą 2016 m. spalio 30 d.), siūlė nubausti areštu 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes siūlė subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – areštą 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Kaltinamasis L. V. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. V. teistas (48-53 b. l.), teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis) padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (59-69 b. l.), niekur nedirba (47 b. l.), yra registruotas darbo biržoje, seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) L. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už jo įvykdytas nusikalstamas veikas prokurorės siūlomas bausmes.

Bausmės apskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. V. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į atliktą arešto bausmės laiką L. V. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 30 d. 13:30 val. iki 2016 m. spalio 31 d. 11:30 val. (82, 84 b. l.), t. y. viena para (BK 66 straipsnis).

L. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (81-82 b. l.) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

L. V. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (įvykdytą 2016 m. spalio 29 d.), - areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (įvykdytą 2016 m. spalio 30 d.), - areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. V. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Į atliktą arešto bausmės laiką L. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 30 d. 13:30 val. iki 2016 m. spalio 31 d. 11:30 val., tai yra 1 (vieną) parą.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.