Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. I-1307-643/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
I-1307-643/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02823-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1307-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02823-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. N. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TIK), už kiekvieną pažeistą įstatymo dieną po 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2011 m gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 str. 3d. ir 264 str. 2 d. aštuoniems metams laisvės atėmimo bausme. 2012 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi įsigaliojo pirmos instancijos teismo nuosprendis, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 str. 2 d., pareiškėjas nurodo, kad turėjo būti iš Lukiškių TI-K ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiųstas į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, tik 2012 balandžio 20 d. jis buvau etapuotas į Vilniaus pataisos namus, t.y. praėjus net 35 (trisdešimt penkioms) dienoms. Nurodo, kad dėl šių priežasčių patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir prašo atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į skundą (b. l. 8-10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad patvarkymą dėl M. N. įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo Lukiškių TI-K buvo gautas 2012-03-26 ir vadovaujantis BVK 65 str. bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 10 punkto nuostatomis, parengė rekomendaciją dėl nuteistojo M. N. skyrimo į pataisos namus. Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai bei Psichologinės priežiūros skyriaus darbuotojai rekomendaciją dėl pareiškėjo M. N. pasirašė tapačią dieną, kada buvo gautas teismo patvarkymas, t.y. 2012-03-26. Sveikatos priežiūros tarnyba apie tai buvo informuota taip pat 2012-03-26, tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnyba rekomendacijoje gali pasirašyti tiktai tada, kada bus atlikti visi sveikatos tyrimai prieš išvežimą į pataisos namus, kadangi be atliktų sveikatos tyrimų asmuo negali išvykti į pataisos namus. Todėl atlikus visus reikalingus tyrimus, 2012-04-10 rekomendacijoje pasirašė ir Sveikatos priežiūros darbuotojai. 2012-04-12 Vidaus tyrimų pareigūnai nukreipė pareiškėją M. N. į Vilniaus pataisos namus, 2012-04-20 pareiškėjas planiniu etapu buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, todėl žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant M. N. pagrįstumo klausimą, atsakovas nurodo, jog nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymi, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas jog iš esmės sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

M. N. į Lukiškių TIK atvyko 2010 m. vasario 24 d., 2012 m. balandžio 20 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (b.l.11-14).

2012 m. kovo 26 d. Lukiškių TIK gavo patvarkymą dėl įsiteisėjusios nuosprendžio vykdymo M. N. atžvilgiu (b.l.15-16).

Iš rekomendacijos dėl nuteistojo M. N. skyrimo į pataisos namus įrašų matyti, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai bei Psichologinės priežiūros skyriaus darbuotojai pasirašė 2012 m. kovo 26 d., Sveikatos priežiūros tarnyba – 2012 m. balandžio 10 d., Vidaus tyrimų skyrius – 2012 m. balandžio 12 d. (b.l.19).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą po 300 Lt už kiekvieną pažeistą įstatymo dieną, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TIK veiksmų - laiku neperkeliant jo į pataisos įstaigą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, vienas iš jų – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarką reglamentuoja ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. V-30, kurio 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Pagal BVK 66 straipsnio 2 dalį, nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. priėmė nuosprendį, kuriuo M. N. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 16 d. Vadovaujantis BVK 66 straipsnio 2 dalimi, M. N. iš Lukiškių TIK į pataisos įstaigą atlikti paskirtos bausmės turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 26 d., o realiai buvo etapuotas į Vilniaus pataisos namus tik 2012 m. balandžio 20 d. (b.l.14), t.y. praėjus 35 dienoms po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per ilgai, t.y. viršijant įstatyme nustatytą 10 dienų terminą, buvo kalinamas Lukiškių TIK, konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. O nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatą. Atsakovo atsiliepime ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad užtruko dėl to, jog patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį gavo per vėlai, po to kol surinko iš visų skyrių ir tarnybų reikalingus parašus dėl pareiškėjo skyrimo į pataisos namus, nešalina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Pareiškėjas reikalavimą priteisti po 300 Lt už kiekvieną pažeistą įstatymo dieną, grindžia patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimais, emocine depresija. Teismas sutinka, kad dėl pavėluoto perkėlimo pareiškėjas galėjo patirti fizinių nepatogumų, kadangi visuotinai žinoma, jog sąlygos tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose ženkliai skiriasi, t.y. asmenys tardymo izoliatoriuose laikomi žymiai griežtesnėmis sąlygomis nei asmenys pataisos namuose. Kiti pareiškėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją) yra abstraktūs, teismo kritiškai vertintini ir laikytini nepakankamais, kadangi byloje nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų (nei medicininių pareiškėjo sveikatos dokumentų ar kitų dokumentų).

Nors pareiškėjas ir reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę laiku būti perkeltam į bausmės vykdymo vietą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A520-2275/2012 ir Nr. A 525-2017/2012).

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo administracija pavėlavo pareiškėją perkelti į pataisos įstaigą, t.y. viršijo nustatytą terminą 25 dienomis, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo imperatyviai Bausmės vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė - per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus - buvo pažeista, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiškėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl keleto papildomų dienų palaikymo Lukiškių TIK buvo esminiai. Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad užtrukęs perkėlimas būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą, sukėlęs itin didelių nepatogumų, spręstina, kad šioje byloje yra pagrindas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą nuteistųjų siuntimo į pataisos namus tvarką, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą nuteistųjų siuntimo į pataisos namus tvarką.

Pareiškėjo M. N. reikalavimą dėl 300 Lt (trijų šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną pažeistą įstatymo dieną atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė