Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovams V. J. , jo atstovei adv. K.Račkauskienei, A. R. , jos atstovei adv. R.Noreikienei, S. B. ,

trečiajam asmeniui J. R. Janilionienei, trečiojo asmens atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams V. J. , A. R. , S. B. , tretiesiems asmenims notarei Rasai Inokaitienei, UAB „Žemės vystymo grupė 1“, Suvalkijos žemės ūkio bendrovei, Želsvelės žemės ūkio bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

Atsakovė R.J. J. nurodo, kad sutinkamai su CK 5.1str. 3d. ieškovė teisės reikšti ieškinį CK 1.134str. pagrindu nepaveldėjo, nes interesų konfliktas yra santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo. Vienok, su tokia nuostata teismas nesutinka. CK 5.1str. 3d. nustato, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susiję su palikėjo asmeniu ( teisė į garbę ir orumą, autorystę, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjai išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokiu būdu įstatymų leidėjas konkrečiai nurodo, kokios teisės nepaveldimos. Ieškovė, kaip įstatyminė įpėdinė, perėmė ir materialiąsias subjektines mirusiosios teises. Teisė reikšti ieškinį nėra teisė neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Šioje konkrečioje byloje yra pareikštas ieškinys dėl sandorių, kuriais išparceliuotas mirusiosios turtas, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti ieškovė. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra ginamos teisės, kurios nesusiję su palikėjo asmeniu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 2.134 straipsnio pagrindu.

Ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodo kad ginčo sandorius V. J. sudarė su sau artimais giminaičiais, neesant mirusiosios valios.

Atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, nurodo, kad mirusiosios Z. R. valia buvo išreikšta žemės tarp giminių patvarkyme, su kuriuo sutiko visi giminės. Iš žemės paskirstymo tarp giminių patvarkymo matyti, kad Z. R. 2000 08 14 padalino žemę, tiek tą, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos (t.y. žemė (duomenys neskelbtini)), tiek į tą, kuri buvo atmatuota (žemė Želsvos vietovėje). Patvarkyme yra nurodyta, kad žemės padalinimą ji įgaliojo tvarkyti atsakovą V. J. . Patvarkyme nėra nurodyta, kad jos valia yra žemę parduoti, taip pat patvarkyme nėra nurodyta, kad ji atsisako savo žemės dalies (b.l. 21-22, t.2). Kad giminės žinojo apie žemės paskirstymą patvirtino liudytojai J. A. , J. A. Ž. , J.R. J. , V. R. . Liudytoja G. J. parodė, kad Z. R. pastatė paminklą, sakė, kad tėviškės žemės negali parduoti. Liudytoja B. B. parodė, kad Z. R. dalyvaudavo mokyklos renginiuose ir visą laiką akcentuodavo, kad reikia išsaugoti (duomenys neskelbtini) ateinančioms kartoms. Liudytoja A. P. patvirtino, kad Z. R. surinko visų mirusių kaulelius ir juos pargabeno į Lietuvą. Iš Z. R. 1998 10 05 prašymo Prezidentui seka, kad jos tėvelis V. B. , dėl kurio žemės ir vyksta ginčas šioje byloje, buvo žinomas Knygnešys, kad jam (duomenys neskelbtini) 1989 metais pastatytas stogastulpis (b.l. 33, t.3). Kaip paaiškino atsakovė S. B. (duomenys neskelbtini) sodyba yra įtraukta į kultūros paveldą. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad mirusios valia nebuvo parduoti žemę.

Ieškovės liudytoja V. V. parodė, jog 1993 metais kovo mėn. susitiko su V., buvo ir Z. R. , kuri norėjo, kad turtas būtų padalintas į dvi dalis. Tačiau tuo metu ginčo žemė nebuvo sugrąžinta, liudytojos nurodytas pokalbis vyko daugiau kaip prieš dešimt metų, šie parodymai nėra informatyvūs, tik patvirtina, jog Z. R. tuo metu nereiškė noro ginčo žemę parduoti, nepaneigia rašytinio įrodymo – patvarkymo, bei kitų liudytojų, kurie patvirtino Z. R. valią padalinti žemę tarp giminių, jos siekį išsaugoti (duomenys neskelbtini). T.y. šios liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia faktinių bylos aplibnkybių.

Tuo tarpu atsakovo V. J. paaiškinimai yra prieštaringi. Jis atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 128-129) nurodė, jog Z. R. teigė, kad žemė priklauso visiems giminėms. Viso pretendentų buvo 11. Tai matyti ir iš žemės paskirstymo. V. J. nurodė, kad mirusiosios valia buvo tai, kad visiems pretendentams turi būti atlyginta už žemę. Kadangi dalis jų buvo ne LR piliečiai, negyveno Lietuvoje, todėl Z. R. išreiškė valią šį turtą perleisti A. R. ir S. B. . Taip pat ji nurodė ir kainą, už kurią turtas turi būti perleistas. Joms pardavus žemę, jos turėtų atsiskaityti su giminėmis. Tačiau šie jo teiginiai nėra įrodyti. Atvirkščiai iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų seka, kad mirusioji žemės parduoti nenorėjo. Taip pat niekur nėra nurodyta ir įrodyta, kad mirusioji siekė, kad būtų parduota ta žemės dalis, kurią ji paskyrė sau. Taip pat aplinkybę, kad mirusiosios valia nebuvo įvykdyta pagal V. J. atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, patvirtina tai, jog S. B. žemės nepardavė, ją nuosavybės teise valdo iki šiol. Visiškai neaišku ir to negalėjo paaiškinti pats V. J. , kodėl iš karto negalėjo būti parduota žemė ir atsiskaityta su giminėmis. Pažymėtina ir tai, kad V. J. žemės padalinimą turėjo vykdyti iki Z. R. mirties. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad patvarkyme nėra nurodyta, jog toks žemės tarp giminių padalinimas turi būti vykdomas jai mirus. To neteigė ir atsakovas V. J. . Iš kito gi pusės, prieštaraudamas pats sau, V. J. triplike (t.2, b.l. 18-20) yra nurodęs, kad Z. R. šį savo patvarkymą suprato kaip naminį testamentą, o V. J. tik vykdė jos valią. Tačiau šis dokumentas patvirtina, kad jis mirusiosios valios neįvykdė, nes žemės sklypus už simbolinę kainą pardavė sau artimiems giminaičiams. Šio patvarkymo kaip naminio testamento V. J. įstatymų nustatyta tvarka per vienerius metus nepateikė teismui patvirtinti, t.y. jo neįteisino ir tai jį padarė negaliojančiu (CK 5.31str. 2d.4p.). Pažymėtina ta svarbi aplinkybė, kad jeigu tai buvo kaip testamentas, tai kodėl gi jis buvo vykdomas Z. R. dar esant gyvai.

CPK Civilinio proceso teisėje įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.) pareigą įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes nustato proceso dalyviui, kuris tomis aplinkybėmis grindžia savo poziciją. Reikalavimą pateikusio asmens pareiga pateikti faktinius duomenis, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, kad tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja, įtvirtinta CPK 179 str. 1 d., 111 str. 2 d. 4 p., 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., 142 str. 2 d. 3 p., 226 str. ir kitose CPK normose. Iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų seka, kad Z. R. nenorėjo parduoti žemės. Iš žemės paskirstymo tarp giminių patvarkymo taip pat neseka, kad Z. R. būtų siekusi parduoti žemmę ir juo labiau atsakovėms S. B. ir A. R. . Iš medicininių dokumentų – VšĮ Kauno Dainavos poliklinika rašto (t.1, b.l. 36-37) seka, kad 2001 09 25 pas Z. R. buvo iškvietimas, kad dukters žodžiais tą dieną pacientė staiga neteko sąmonės, nešneka. Objektyviai pacientės būklė sunki, į kontaktą nesueinama. 2001 09 26 gydytojas neurologas lankėsi pas Z. R. , ji para laiko be sąmonės, prieš tai skaudėjo dešinę galvos pusę, triko kalba. Diagnozė – išeminis smegenų insultas, kairės pusės paralyžius. 2001 09 27 gydytojas vizitavo namuose, būklė sunki, nesąmoninga, 2001 09 28 gydytoja vizitavo namuose, būklė kraštutinai sunki – agonija. 2001 09 29 išsekus gyvybinėms funkcijoms pacientė mirė, diagnozė – išeminis galvos smegenų insultas. Ginčo gi sandoriai sudaryti 2001 09 28 po pietų. Teismas sprendžia, kad objektyvus rašytinis įrodymas – medicinimė pažyma, patvirtina tą aplinkybę, jog ginčo sandorių sudarymo metu Z. R. būdama kraštutinai sunkioje būklėje – agonijoje, savo valios išreikšti nebegalėjo. Jai artimiausi giminės – anūkai tuo metu, kai ji merdėjo, sudarė sandorius, kuriais jai priklausantis turtas buvo išparceliuotas.

CK 2.134str. draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais. Teismui nustačius, kad ieškovė turi reikalavimo teisę šiuo pagrindu reikšti ieškinį, kad S. B. yra V. J. sesuo, kas įstatymu CK 3.135str pripažįstama artimuoju giminaičiu, sandoriai, kuriais 2001 09 28 dėl 30,65ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 3,47ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei 4,35ha žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) parduoti S. B. negaliojančiais. Taip pat negaliojančiais pripažintini ir šių žemės sklypų priėmimo – perdavimo aktai nuo sudarymo momento (ab initio).

Ieškovė nurodo, kad ir atsakovė A. R. yra artima giminaitė. Tačiau sąvoka „artimieji giminaičiai“ teisėje aiškinama taip, kaip reglamentuojama CK 3.135straipsnyje. Artimaisiais giminaičiais pagal įstatymą pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai. Tetos į artimų giminaičių sąvoką nepatenka, todėl ieškinį tenkinti šiuo pagrindu atsakovės A. R. atžvilgiu nėra pagrindo. Tai įvertinus, teismas daro išvadą, kad ieškinys šiuo pagrindu atsakovės A. R. atžvilgiu atmestinas.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 2.137straipsnio pagrindu.

Ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodo ne tik tai, kad ginčo sandorius V. J. sudarė su sau artimais giminaičiais, bet ir tai, kad Z. R. nebuvo išreiškusi valios ginčo sandoriams sudaryti.

Pirma, ieškinyje nurodoma, kad įgaliojimas, kurio pagrindu buvo sudaryti ginčo sandoriai, neatitiko CK 2.137str. reikalavimų, nes atstovo teisės įgaliojime nebuvo apibrėžtos, t.y. įgaliojimas buvo nekonkretizuotas, o sandorių sudarymo metu jau galiojo naujos redakcijos CK. CK 2.137str. nustatyta, kad įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. To V. J. 1999 metais išduotame įgaliojime nebuvo. CK 2.137str. 2d. nustato, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Todėl jis, ieškovės teigimu, negalėjo disponuoti atstovaujamosios turtu.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti vadovaujantis 1999 05 28 V. J. Z. R. išduoto įgaliojimo pagrindu ( b.l. 130, t.1). Iš įgaliojimo matyti, kad V. J. buvo įgaliotas tvarkyti ir valdyti visą Z. R. turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, kurie įgaliojime yra konkrečiai išvardinti tame tarpe ir parduoti, dėl pastatų ir kito turto. Įgaliojime yra konkretizuotos ir kitos atstovo teisės, o būtent atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, priimti palikimą arba atsisakyti jo, gauti jai priklausantį turtą ir kt. Įgaliojimas buvo išduotas trejų metų laikotarpiui. Įgaliojime yra konkrečiai V. J. suteikta teisė Z. R. vardu sudaryti pardavimo sandorius dėl pastatų ir kito turto. Šį įgaliojimą yra patvirtinęs notaras. Todėl įgaliojimas, kurio pagrindu sudaryti ginčijami sandoriai, forma ir turiniu atitinka CK 2.137str. reikalavimus.

Teismui nustačius, kad įgaliojimas atitiko CK 2.137str. reikalavimus, ieškinys šiuo pagrindu netenkintinas.

Sandorius pripažinus negaliojančiais, sutinkamai su CK 6.145str. taikytina restitucija. Atsakovė S. B. įpareigotina grąžinti Z. R. Žemės sklypus, o iš V. J. jai priteistina 7 000 Lt. kadangi teismo posėdžio metu V. J. pripažino, kad pinigai, gauti pardavus žemės sklypus, yra pas jį.

Ieškinį patenkinus iš dalies, panaikintinos ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2007 03 09 nutartimi žemės sklypų (b.l. 63-64, t.1).

Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: turto vertė pagal sandorius, kurie patenkinti, yra 98617Lt (t.1, b.l. 45,53,54), todėl žyminis mokestis yra – 2958,50Lt, todėl iš atsakovų V. J. ir S. B. ieškovei priteistina po 300Lt, jos sumokėto žyminio mokesčio (t.1, b.l. 9,10) ir po 1179,25Lt valstybei, bei po 1000Lt atstovavimo išlaidų (t.1, b.l. 59), valstybei po 52,10 Lt pašto išlaidų. Ieškinį atmetus atsakovės A. R. atžvilgiu, jai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2500Lt (t.3, b.l. 11,12)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2001 09 28 30,65ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Z. R. , atstovaujamos V. J. , ir S. B. , patvirtintą 17-tame notarų biure bei priėmimo – pardavimo aktą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio).

Pripažinti 2001 09 28 3,47ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei 4,35ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Z. R. , atstovaujamos V. J. , ir S. B. , patvirtintą Kauno 17-tame notarų biure bei priėmimo – perdavimo aktą, negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio).

Taikyti restituciją ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) grąžinti Z. R. nuosavybėn. Priteisti S. B. 7000Lt. iš V. J. .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) :

ieškovei V. F. po 1300Lt bylinėjimosi išlaidų.valstybei po 1231,40Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. F. atsakovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.