Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-681-538/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
2S-681-538/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-681-538/2010

Teisėjas E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-08-25 nutarties

Aprašomoji dalis

n u statė:

2009-12-08 gautas skolininkės ir įkeisto daikto savininkės I. M. atskirasis skundas dėl 2009-10-09 nutarties. 2009-10-09 nutartimi nutarta už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – butą, esantį Budelkiemio g. 13-53, Klaipėoje, nuosavybės teise priklausantį I. M..

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nutartimi 2009-12-08 gautą atskirąjį skundą nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2009-12-11 nutartimi Nr. 207-3N/2009 skolininkei paskirtas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2009-12-31. Skolininkė 2009-12-30 teismui pateikė pareiškimą, kuriuo nepašalino visų teismo nurodytų atskirojo skundo trūkumų, t. y. nenurodė bylos aplinkybių, nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Šalies argumentai

Skolininkė ir įkeisto turto savininkė I. M. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2010-01-06 nutarties ir prašo panaikinti šią nutartį - priimti nagrinėti atskirąjį skundą dėl 2009-10-09 nutarties. Nurodo, kad LR CPK 316 str. numato apeliacinio skundo trūkumų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkę įpareigojo ištaisyti atskirojo skundo trūkumus, nes pateikė ne apeliacinį, o atskirąjį skundą. Teigia, kad atskirajame skunde dėl 2009-10-09 nutarties nurodė visas bylos aplinkybes ir teisinius argumentus, todėl teismas nepagrįstai jo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-09 priimta nutartis, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą nuosavybės teise priklausantį I. M.. Dėl minėtos nutarties I. M. pateikė teismui atskirąjį skundą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-12-11 nutarimi įpareigojo skolininkę iki 2009-12-31 ištaisyti atskirojo skundo trūkumus. Skolininkė 2009-12-30 teismui pateikė pareiškimą dėl 2009-12-11 nutarties, kuriuo ištaisė atskirojo skundo trūkumus. Klaipėdos miesto apylinkmės teismas 2010-01-06 nutartimi atsisakė priimti I. M. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes neištaisė visų trūkumų.

LR CPK 338 str. nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, teismas spręsdamas klausimus dėl atskirųjų skundų pagal analogiją vadovaujasi normomis, reglamentuojančiomis procesą apeliacinės instancijos teisme. Skolininkė atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, negalėjo priimti nutarties dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, nes pateikė ne apeliacinį skundą, o atskirąjį skudą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR CPK 316 str. Kolegija su šiuo skolininkės motyvu nesutinka. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimus dėl atskirųjų skundų, teismas privalo pagal analogiją vadovautis normomis, reglamentuojančiomis apeliacinį procesą, t .y. teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalo vadovautis LR CPK XVI skyriaus nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, pagrįstai vadovavosi LR CPK 316 str. ir įpareigojo apeliantę ištaisyti atskirojo skundo trūkumus.

LR CPK 306 str. nustatyta, kad be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų skunde privalo būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, t. y. skundo pagrindas. Apeliantė nurodo, kad atskirajame skunde dėl 2009-10-09 nutarties nurodė visas bylos aplinkybes ir teisinius argumentus dėl ko priimta teismo nutartis neteisėta. Nustatyta, kad apeliantė atskirąjį skundą dėl 2009-10-09 nutarties, kuria nutarta už skolą iš varžytynių parduoti apeliantei priklausantį butą, grindžia tuo, kad Danske bank AS Lietuvos filialas nepagrįstai nutraukė su ja kredito sutartį. Nenurodė jokių teisinių argumentų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas 2009-10-09 nutartį primėmė nepagrįstai ir ji dėl netinkamai taikytų teisės normų yra neteisėta (b. l. 90-91). Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininkę įpareigojo ištaisyti atskirojo skundo trūkumus (LR CPK 316 str.). Skolininkė teismui pateikė pareiškimą, kuriuo ištaisė minimo atskirojo skundo trūkumus, tačiau šiame pareiškime skolininkė patikslino tik skundžiamos nutarties numerį ir nurodė atskirojo skundo dalyką, t. y. prašė panaikinti 2009-10-09 nutartį Nr. 207-2N/2009 ir prašymą dėl priverstinių varžytynių atmesti, bet nenurodė jokių įrodymų, teisinių argumentų dėl kurių ši nutartis turėtų būti naikinama, t. y. atskirasis skundas neatitinka LR CPK 306 str. nustatytų reikalavimų (b. l. 98).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėja 2010-01-06 nutartimi grąžindama atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliantė 2010-01-20 atskirąjį skundą dėl 2010-01-06 nutarties taip pat grindžia ir savo tarpusavio santykiais su Danske Bank AS Lietuvos filialu. Kolegija pažymi, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole, nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisesno tvarka. CPK 5 str. 1 d. yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi šios įstatymo nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą. Apeliantei I. M. išaiškintina, jog ji turi teisę su ieškiniu dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu kreiptis į teismą ieškinio teisesno tvarka (LR CPK 5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 9 d. nutartį Nr. 207-4N/2009 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė