Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-8624-644/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-09
Bylos Nr.: eI2-8624-644/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00386-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Audrius Grauželis
Atsakovas: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: A. V.

Kategorijos

7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams

Administracinė byla Nr. eI2-8624-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00386-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai A. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21RE4-(AG4-20/18-2024) ir pareiškėjos A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė skunde nurodė, kad pareiškėja 2023-10-30 prašymu Nr. GR52-3816 kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl socialinės paramos gavimo (būsto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Būstas), šildymo išlaidų kompensacijai gauti). Buvo surinkta medžiaga, 2023-11-30 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. SG-142. Skyrius 2024-01-22 išvadoje ,,Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ nurodė, jog įvertinus 2024-01-22 prašymo-paraiškos Nr. 575 prieduose pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėja, deklaravusi gyvenamą vietą Būste ir jos šeima (arba bendrai gyvenantys asmenys) neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą.

Administracijos direktorius 2024-01-26 įsakymu ,,Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ Nr. A1-24 (toliau – ir Įsakymas) vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-200 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) III skyriumi bei atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos 2023-12-04 rekomendacijas, Protokolą, neskyrė pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos nuo 2023-10-01 iki 2024-05-01, esant Aprašo 21 punkte numatytam atvejui (būstas NTR nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Paramos įstatymas) 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą).

2024 m. sausio 31 d., pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 12/ (17.9)-SD4-314 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau - Raštas), kuriame išdėstytos kompensacijos neskyrimo priežastys bei dokumentai ir teisės aktai, kuriais vadovautasi priimant sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydama panaikinti Skyriaus 2024-01-30 sprendimą ,,Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau - Sprendimas) Nr. 798/GR53-872.

Ginčų komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. kovo 20 d. priėmė byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjos A. V. skundas, t. y. panaikino Skyriaus 2024-01-30 sprendimą ir konstatavo, kad Sprendimas nėra išsamus, neturi reikiamo ir aiškus faktinio ir teisinio pagrindimo, reikiamos ir teisėtos individualios argumentacijos, o vėliau parengtas informacinio pobūdžio Raštas, kuriuo papildyti Sprendimo trūkumai, negali būti laikomas tinkamu ir teisėtu papildymu bei daryti patį Sprendimą teisėtu ir atitinkančiu nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su Ginčų komisijos sprendimu ir nurodo, kad vadovaujantis 2012 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimo „Metodinis išaiškinimas dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo naujų nuostatų taikymo“ nuostatomis, apibrėžiant Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymą, nurodoma, jog „Siekiant nustatyti, ar vienbutis gyvenamas namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys yra tinkamos gyventi, būstas turi būti teisiškai įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka“. Todėl pvz. už sodo namelį, kurio paskirtis nurodyta - „kita“, kompensacijos negali būti teikiamos iki kol paskirtis nebus atitinkamai pakeista į „gyvenamosios patalpos“. Taigi Sodo namas neatitinka įstatyme apibrėžtos ir naudojamos būsto sąvokos, todėl iš esmės kompensacija Sodo namams negali būti skiriama.

Teigia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame yra nurodyta, kuo remiantis buvo atsisakyta skirti kompensaciją, vadovaujamasi Aprašu, Paramos įstatymo nuostatomis, nurodoma jo apskundimo tvarka.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Skyrių, kur būtų suteikta išsami ir tiksli informacija apie būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimą / neskyrimą. Pareiškėja iš esmės suvokė (suprato) Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus, dėl ko ir kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčo esmė - pareiškėja nesutinka su priimtu Sprendimu, kadangi, jos įsitikinimu, būstas neregistruotas kaip gyvenamosios patalpos, nėra pagrindas neskirti šeimai būsto šildymo išlaidų kompensacijos, todėl konstatuojama, kad Sprendimo turinys pareiškėjai buvo aiškus ir suprantamas.

Pareiškėja atsiliepimu prašė atsakovės skundą atmesti ir nurodė, kad Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, jog „Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka: skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos“. Dėl šios priežasties pareiškėja turėjo teisę gauti šildymo išlaidų kompensaciją. Pareiškėja atliko ir kartu su šildymo išlaidų kompensacijos prašymu pateikė gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuose detaliai aprašyti visi būsto įrengimai. Šie matavimai buvo rekomenduoti pačių Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus darbuotojų, nes anot jų, tai reikalinga norint įvertinti ar būstas yra gyvenamasis, kai būsto paskirtis nėra įregistruota kaip gyvenamosios patalpos. Matavimai kainavo nemažai pinigų - vieno mėnesio pensiją. Panevėžio rajono socialinės paramos skyrius turėjo bent įvertinti pareiškėjos gyvenamąsias patalpas, peržiūrint pateiktus būsto kadastrinius matavimus. Tačiau sprendžiant iš prašymo atmetimo motyvo, galima manyti, jog pateikti kadastrinių matavimų dokumentai nebuvo išnagrinėti ir būsto tinkamumas gyventi nebuvo įvertintas. Mano, kad Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, neįvertino visos šildymo išlaidų kompensacijos prašyme nurodytos informacijos, pateikdami bendro pobūdžio prašymo netenkinimo motyvą.

Dėl atsakovės teiginio, kad pareiškėja ir jos šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą šildymo išlaidoms, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą, pažymėjo, jog A. V. priklausanti viena trečioji, vieno kambario buto, Tetervinų kaime (50 km nuo pareiškėjos būsto), neteikia jokios materialinės naudos. A. V. ir jos vyras A. R. dėl sveikatos sutrikimų nebegalėjo dirbti, todėl išėjo į priešlaikinę pensiją. Jų gyvenamasis būstas yra šildomas kietu kuru, kurio kaina sudaro nemažą dalį jų pensijos. Būste, šulinio vanduo nėra geriamas, todėl reikia pastoviai važinėti į Panevėžio miestą. Taip pat būsto rūsyje kaupiasi požeminis grunto vanduo, kurį reikia išsiurbti elektrine pompa. Dėl to ženkliai padidėja elektros išlaidos. Po visų išlaidų pareiškėjos ir jos vyro pajamos yra labai mažos, todėl šildymo išlaidų kompensacija jiems yra labai svarbi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024-01-30 sprendimo Nr. 798/GR53-872 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau - ir Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas skirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas, o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024-03-20 sprendimo Nr. 21 RE-4-36(AG4-20/18-2024), kuriuo Sprendimas buvo panaikintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. 2023-10-30 Skyriui pateikė Prašymą, kuriuo prašė skirti jos šeimai būsto, adresu - (duomenys neskelbtini) (toliau - Būstas), šildymo išlaidų kompensaciją spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiams.

Skyrius 2024-01-22 išvadoje „Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ nurodė, jog įvertinus 2024-01-22 prašymo-paraiškos Nr. 575 prieduose pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėja, deklaravusi gyvenamą vietą Būste ir jos šeima (arba bendrai gyvenantys asmenys) neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą.

Paramos teikimo komisija 2024-01-23 posėdžio protokole Nr. GR 92-1 (toliau - Protokolas) be kita ko nurodė: darbotvarkė - Dėl III skyriaus Aprašo svarstyta - pareiškėjos prašymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo; nutarta - rekomenduoti neskirti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos nuo 2023-10-01 iki 2024-05-01.

Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir Aprašo III skyriumi bei atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini)o seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos 2023-12-04 rekomendacijas, Protokolą, 2024-01-26 įsakymu Nr. A1-24 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ (toliau - Įsakymas) neskyrė pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos nuo 2023-10-01 iki 2024-05-01, esant Aprašo 21 punkte numatytam atvejui (būstas NTR nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto yra Paramos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta vertė viršija turto vertės normatyvą).

Skyrius, vadovaudamasis Paramos įstatymu ir Aprašu, įvertinęs Prašyme pateiktą informaciją, nustatė, kad teisės į šildymo, karšto vandens išlaidų kompensaciją nuo 2023-10-01 iki 2024-04-30 pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą - Būste - pareiškėjos šeima neturi, Sprendimu Prašymo netenkino vadovaujantis Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (būstas neregistruotas kaip gyvenamosios patalpos).

Skyrius 2024-01-31 pranešime „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ Nr. 12 / (17.9)-SD4-314 (toliau - Raštas) nurodė, jog pagal pareiškėjos Prašymą Sprendimu nustatyta, kad pareiškėja (bendrai gyvenantys asmenys) neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-04-30. Neskyrimo priežastys: vadovaujantis Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (būstas neregistruotas kaip gyvenamosios patalpos); vadovaujantis Protokolu ir Įsakymu.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį 2024-02-06 skundu apskundė Ginčų komisijai, kuri 2024-03-20 sprendimu Nr. 21 RE-4-36(AG4-20/18-2024) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Ginčų komisija nusprendė, kad atsakovės Sprendimas nėra išsamus, neturi reikiamo ir aiškus faktinio ir teisinio pagrindimo, reikiamos ir teisėtos individualios argumentacijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (ABTĮ 27 str. 1, 2 d.)

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnyje nustatyta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Komisijos teritoriniai padaliniai (t. y. Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apygardų skyriai) nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančiųjų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis).

Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (IAGNTĮ 6 str.).

IAGNTĮ 7 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, išvardinta, kad Administracinių ginčų komisijai paduodamame skunde (prašyme) turi būti nurodyti: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 p.); pareiškėjo reikalavimas (8 p.).

IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną (IAGNTĮ 10 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad Ginčų komisija skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo procese yra aktyvi: nustato terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 6 dalyje nustatytų reikalavimų (IAGNTĮ 10 str. 3 d. 1 p.); prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus, atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti (IAGNTĮ 11 str. 1 d. 1, 4 p.); turi teisę: reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko; prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos; pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus (IAGNTĮ 11 str. 2 d. 1-3 p.); išaiškina bylos šalims jų procesines teises (IAGNTĮ 14 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju Ginčų komisija išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjos skundo reikalavimą – panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024-01-30 sprendimą Nr. 798/GR53-872 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“.

Kaip matyti iš pareiškėjos Prašymo-paraiškos, skundo, atsiliepimo turinio, pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl piniginės socialinės paramos gavimo, t. y. būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė Sprendimu nepagrįstai atsisakė jai skirti socialinę paramą, todėl šį Sprendimą apskundė Ginčų komisijai.

Atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką aktualus Paramos įstatymo ir juo vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, nustatytas reglamentavimas.

Paramos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis (Paramos įstatymo 20 str. 2 d.).

Paramos įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės mero nustatyta tvarka. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos (Paramos įstatymo 21 str. 15 d.).

Pagal Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį Savivaldybės administracija, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti piniginę socialinę paramą.

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 22 punkte nurodyta, kad Piniginė socialinė parama skiriama arba neskiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurį iki kito mėnesio 8 d. parengia Socialinės paramos skyriaus specialistai.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad tik Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė priimti sprendimus (Įsakymus) dėl Piniginės socialinės paramos skyrimo.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Aprašo III skyriumi 2024-01-26 ir priėmė įsakymą Nr. A1-24 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“, kuriuo neskyrė pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos nuo 2023-10-01 iki 2024-05-01. Būtent šis Įsakymas pareiškėjai, siekusiai gauti piniginę socialinę paramą, ir sukėlė teisines pasekmes, tačiau Ginčų komisijai ji apskundė ne patį Įsakymą, o Sprendimą, priimtą Įsakymo pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovė nei atsiliepime Ginčų komisijai, nei skunde bei paaiškinime teismui nenurodė konkretaus teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, ir kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjai.

Įvertinus tai ir atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą, akivaizdu, kad pareiškėja pagrindiniais savo skundo argumentais ginčijo piniginės socialinės paramos neskyrimą, siekdama, kad būtų iš naujo išspręstas klausimas dėl šios paramos skyrimo. Tačiau, siekiant, kad piniginės socialinės paramos skyrimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, turi būti nuginčyti visi su tuo susiję priimti sprendimai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesuformulavo Ginčų komisijai reikalavimo – panaikinti šiuo metu galiojančio Administracijos direktoriaus 2024-01-26 įsakymo ,,Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ Nr. A1-24, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos prašymas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ginčų komisijos panaikintas atsakovės Sprendimas, iš esmės jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, nes lieka galioti atsakovės priimtas Įsakymas, kuriuo ir buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Dėl šių priežasčių, Ginčų komisija, atsižvelgusi į pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, būdama aktyvi, be kita ko, laikydamasi procesinių pareigų išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, teismo vertinimu, turėjo pasiūlyti pareiškėjai tikslinti skundo dalyką, atitinkamai – prašyti panaikinti Administracijos direktoriaus 2024-01-26 įsakymą ,,Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ Nr. A1-24. To nepadariusi, Ginčų komisija šiuo konkrečiu atveju išnagrinėjo administracinį ginčą, tinkamai nenustačiusi keliamo ginčo ribų, neatskleidusi kilusio ginčo esmės.

Teismo vertinimu, Ginčų komisija privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkretaus administracinio ginčo nustatytas aplinkybes, atskleisti šio ginčo esmę ir nustatyti, ar skundą padavusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatytos kilusiam administraciniam ginčui svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį, kylantį tarp ginčo šalių, ir iš jo kylančią pareiškėjos reikalavimo teisės apimtį, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teisme negali būti ištaisyti nustatyti ir aptarti Ginčų komisijos padaryti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas. Todėl atsakovės skundas tenkinamas iš dalies, Ginčų komisijos sprendimas panaikinamas ir byla perduodama Ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21RE4-36(AG4-20/18-2024) panaikinti.

Pareiškėjos A. V. skundą perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis