Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1948-392/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-24
Bylos Nr.
e2S-1948-392/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04414-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1948-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04414-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu / ieškiniu dėl antstolio J. P. veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su antstolio priverstinio vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos vykdymu, piniginių lėšų priverstiniu išieškojimu nuo pareiškėjos sąskaitos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio veiksmų. Paaiškino pareiškėjai, kad su skundu dėl antstolio veiksmų ji turi kreiptis į antstolį J. P..

Šalies argumentai

3. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2025 m. balandžio 29 d. skundu dėl antstolio J. P. veiksmų, kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjai su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta.

4. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydama išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas taip pat paaiškino pareiškėjai, kad su skundu dėl antstolio veiksmų ji turi kreiptis į antstolį J. P..

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja (apeliantė) A. D. pateikė atskirąjį skundą, kurio rezoliucinėje dalyje prašo: 1. Nutraukti šią absurdo šmeižto bylą, kuri tęsiasi apie tris metus, paraleliai su kitomis mūsų šeimos bylomis, akivaizdžiai tam, kad iš mūsų būtų atimta viskas – sveikata, laikas, turtas, pinigai ir net gyvybės; 2. Nutraukti neteisėtų sprendimų neteisėtus išieškojimus, palikti mano banko sąskaitą ramybėje, kurioje apart negalios išmokos, daugiau nieko ir nėra, įpareigojant antstolį nutraukti visus pradėtus veiksmus, nuimti areštą nuo sąskaitos; 3. Atlyginti moralinę neturtinę žalą – 500 Eur. (už realų išsityčiojimą ir ilgą trijų metų kankinimą su šia absurdo šmeižto byla), atlyginti turtinę žalą – 500 Eur. (už sveikatos sutrikdymą, suluošinimą, daiktų sugadinimą, reputacijos sugadinimą, pajamų netekimą, nes buvo oficialiai vykdoma švietimo veikla, gauti užsakymai, tačiau sugadintas kompiuteris, telefonas, išnaikinti dokumentai. Po policijos veiksmų ilgas gydymas gulinčiame režime, kuris tęsiasi iki šiol.) Nes antstolis J. P. su malonumu prisideda prie išvardyto manęs kankinimo, kad mūsų šeimos padėtis dar labiau pablogėtų.

7. Ir nors pareiškėja tiesiogiai neprašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, tačiau iš skundo turinio matyti, jog su teismo nutartimi atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. skundą dėl antstolio veiksmų nesutinka teigdama, jog į antstolį J. P. buvo kreiptasi paraleliai kartu kaip ir į Antstolių rūmus. Todėl nepriimti skundo teismas negalėjo.

8. Apeliantė skunde taip pat išdėsto savo išgyvenimus, bei piktinasi antstolio bei teismo darbu, taip pat valstybės ir teisėsaugos veikomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

12. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

13. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1-2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

14. Pareiškėja A. D. teigia, jog į antstolį J. P. buvo kreiptasi paraleliai kartu kaip ir į Antstolių rūmus, todėl nepriimti skundo teismas negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokia informacija apie pareiškėjos kreipimąsi su skundu į antstolį. Be to net ir apeliacinės instancijos teismui kartu su nagrinėjamu skundu nėra pateiktas skundas (jo kopija), kuris, pareiškėjos teigimu, buvo pateiktas antstoliui. Pareiškėja kartu su skundu pateikia tik antstolio elektroninio laiško, adresuoto pareiškėjai, iškarpą, iš kurio galima identifikuoti tik tai, kad pareiškėja rašė antstoliui, o šis atsakė, kad atsakyti į siųstą elektroninį laišką elektroniniu paštu negalime, kadangi neturime galimybės identifikuoti siuntėjo tapatybės, bei nurodė / išaiškino, dokumentų pateikimo antstolio kontorai tvarką. Vėlesnio kreipimosi į antstolį teismui nepateikta, todėl tikėtina, kad jo ir nebuvo.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius