Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas: 1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda; 2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinta galutine 60 parų arešto bausme; 3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu; 4) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 5) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 6) Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 24 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, keičiama 90 parų areštu, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5460 Eur, bausmė neatlika, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2025 m. vasario 16 d., apie 17.20 val., Telšių r., Nevarėnų mstl., Žemaičių g., ties pastatu Nr. 1, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 1,55 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį draugą ir kartu juo kartu gėrė degtinę. Sekančią dieną, vasario 16 d., pasiūlė draugui toliau baliovoti, todėl reikėjo važiuoti į parduotuvę. Prieš sėdant už vairo, buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Jautėsi gerai. Žinojo, kad negali sėsti už vairo, bet tuo momentu atrodė, kad gali vairuoti. Nevarėnų miestelyje stovėjo policijos pareigūnai. Jiems sustabdžius jo automobilį, buvo nustatytas girtumas. Iš pirmo karto įpūtė 1,51 promiles, o iš antro pūtimo – 1,55 promiles. Su alkotesterio parodymais sutiko, bet norėjo, kad jį patikrintų gydymo įstaigoje, nes buvo promilių skirtumas, dėl kurių nebūtų baudžiamosios atsakomybės. Dėl jam nežinomų priežasčių policijos pareigūnai nenuvežė jo į gydymo įstaigą. Vairavo BMW automobilį, kuris registruotas Latvijoje, valstybinių numerių nepamena. Automobilį pirko kartu su draugu A. K., mokėjo 2100 Eur. Už automobilį mokėjo per pusę. Tiksliau, automobilį pirko jam, bet planavo parduoti. Pradiniuose parodymuose A. K. teigė, kad automobilis yra jo, o vėliau parodė, kad automobilis ne jo. Tikriausiai jis taip pasielgė norėdamas išvengti atsakomybės, nes atsirado problemų su policija. P. R. duomenis automobilis priklausė A. K.. Transporto priemonę iš aikštelės pasiėmė A. K., nes leidimą davė prokurorė. Nežino, kur šiuo metu yra automobilis. Kai prasidėjo problemos su policija, bendravimo ryšys su A. K. nutrūko. Nežino, ar automobilis yra parduotas, už jį A. K. yra jam skolingas. Įvykio metu neturėjo teisės vairuoti. Pareigūnams sustabdžius, nepateikė jiems vairuotojo pažymėjimo, nes jo neturėjo, buvo pametęs, nors pareigūnai sakė, kad jis turi teisę vairuoti. Teismo sprendimu jam uždrausta vairuoti trejus metus. Tokį jo elgesį įtakojo alkoholis. Dėl priklausomybės alkoholiui gydėsi Klaipėdoje. Nori ir dabar gydytis, nes tai yra liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Šiuo metu nevartoja. Nesutinka, kad automobilio vertė yra 5000 Eur, nes automobilis buvo visiškai nurašytas Latvijoje, skirtas detalėms. Neteisina savo elgesio, kad antrą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau mano, kad nėra toks pavojingas, jog reikėtų jam skirti realią bausmę. Turi mažametę dukrą, kuriai teikia išlaikymą. Stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą ir mano, kad jį susitvarkys, lankosi pas psichiatrus.

Motyvuojamoji dalis

Daiktų apžiūros protokole, surašytame apžiūrint policijos pareigūnų nešiojamu vaizdo registratoriumi padarytus vaizdo ir garso įrašus, užfiksuota, kaip sustabdomas BMW markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja vyriškis, alkotesterio pagalba nustatomas alkoholis išpūstame ore, vairuotojui pasiūloma pavažiuoti į šoną, pareigūnas alkotesterio pagalba tikrina vyriškio neblaivumą, šis kelis kartus pučia netinkamai, atsikalbinėja, po to nustatomas jo neblaivumas (1 t., b. l. 63-66).

Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 16 d. priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

2025 m. kovo 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. R. savanoriškai pateikė 2025 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad K. Š. už 2100 Eur pardavė A. K. transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-62).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2025 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenys neatitinka realybės, t. y. sutartis galimai suklastatota, todėl siekiant tinkamai išsiaiškinti dokumento klastojimo aplinkybes tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.??

Šiaulių apygardos prokuratūtos Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis įtariamojo R. R. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybę buvo pateikta galimai suklastota jo 2025 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Siekiant nustatyti minėto dokumento surašymo aplinkybes ir ištirti galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, ETO pagalba užsienio valstybėje dar turi būti atlikti procesiniai veiksmai, dėl ko būtinas papildomas laikas (1 t., b. l. 21-25).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2025 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės klausimą, informacinėje sistemoje „Eucaris“ buvo rasta informacija apie tai, kad automobilis utilizuotas Latvijoje. Į. R. R. paaiškino, kad automobilis priklauso A. K., kuris pirminės apklausos metu patvirtino, kad yra automobilio savininkas, keletą kartų kreipėsi su prašymu automobilį grąžinti, 2025 m. balandžio 3 d. prašymas grąžinti automobilį buvo patenkintas su sąlyga, jei raštu pasižadės saugoti jį tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Rašte buvo nurodyta, kad dėl automobilio, saugomo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), atsiėmimo tvarkos ir sąlygų kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąją tyrėją E. K.. Po to kai prašymas buvo patenkintas, telefonu su tyrėja susisiekė R. R., su juo suderinta A. K. atvykimo data ir laikas, t. y. 2025 m. balandžio 9 d., 14.00 val. A. K. su R. R. atvyko sutartą dieną ir laiku, prieš atliekant rašte nurodytus veiksmus, papildomai apklausua A. K. jis neverčiamas prisipažino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, kad automobilio savininkas yra A. R.. Įvertinus naujai gautą informaciją, A. K. buvo paaiškinta, kad neduodamas leidimas atsiimti automobilį, o iki tyrimo pabaigos jis ir toliau bus saugomas aikštelėje, leidimas jam grąžinti automobilį buvo atšauktas ir raštu. Gegužės mėn. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „K. G.“ gaunamuose sąrašuose buvo pasigesta automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su aikštelės direktoriumi pastarasis paaiškino, kad 2025 m. gegužės 9 d. atsiimti automobilio atvyko du vyriškiai, su savimi turėjo leidimą, už aikštelę mokėjo vyresnio amžiaus, pasirašė, kad pretenzijų neturi. Susisiekus su A. K. telefonu, jis paaiškino, kad po apklausos išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur jį pasitiko du nepažįstami vyriškiai. Vyriškiai jam pasakė, kad automobilį atsiimti jis gali, kad leidimas yra gautas, įsisodino į tamsios spalvos „Toyota“ markės automobilį lietuviškais numeriais, nuvežė į aikštelę. Aikštelėje buvo uniformuotas policijos pareigūnas, vyriškis, kuriam jis pasirašė, kad pretenzijų dėl grąžinamo automobilio neturi, automobilį atsiėmė. Nežino, kas mokėjo už aikštelę. Automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki Mažeikių vairavo jam nepažįstamas vyriškis, jį išleido Mažeikių mieste, pėsčiomis turėjo grįžti iki namų. Tą dieną jis neturėjo galimybės paskambinti tyrėjai, pamanė, kad tyrėja negrąžindama automobilio pajuokavo. Į apklausą buvo atvykęs su R. R., tačiau po apklausos jo nebesutiko, nežino, iš kur atsirado nepažįstami vyriškiai, gal R. R. juos siuntė. Taip pat nežino, kur šiuo metu galėtų būti automobilis (duomenys neskelbtini) Mano, kad jis yra parduotas (1 t., b. l. 106-108).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tuo R. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

R. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis teisiamas septintą kartą, antrą kartą už analogišką veiką, nusikalto teistumui neišnykus (1 t., b. l. 140-151). Nedirba, paskutinių trejų metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126-128, 115). R. R. diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 159). R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. R. pripažintinas recidyvistu, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

K. R. R. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme visiško bausmių sudėjimo, prieš tai arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą). Kaltinamasis teismo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, teigė, kad stengiasi šią problemą spręsti su specialistų pagalba. Nurodė, kad turi nepilnametę dukrą, kuriai teikia išlaikymą. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, yra jauno amžiaus, darytina išvada, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo paskiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 6 dalies 5, 6, 10 punktai, 7 dalis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. K. R. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir sukėlė pavojų transporto eismo saugumui. Baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Įvertinus tai, kad R. R. yra teisiamas antrą kartą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2025 m. gegužės 15 d., jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis R. R., pagal 2025 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso A. K.. Byloje esanti informacija patvirtina, kad dėl galimo 2025 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo suklastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms ir nesant duomenų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis R. R. priklauso jam ar kad transporto priemonės savininkas perdavė ją vairuoti neblaiviam kaltinamajam, spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Emprekis duomenis automobilio vertė yra 5180 Eur su PVM (1 t., b. l. 45). Jokių papildomų duomenų, paneigiančių VšĮ Emprekis pažymoje nurodytą automobilio rinkos kainą, teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes, iš R. R. išieškotini 5180 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. R. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenos su vaizdo įrašais, esančios prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 20, vokas prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 16 d. iki 2025 m. vasario 17 d., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, 7 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo pirmos nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5180 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti R. R. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenas su vaizdo įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.