- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- eI2-11620-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02920-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaits, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 24S132586 (toliau – ir Sprendimas) ir šį klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui.
Paaiškina, jog nuo 2023 m. spalio 10 d., ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), per Migracijos departamentui išorės paslaugų tiekėją Uzbekistane pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Už darbą Bendrovėje turėjo būti mokamas 1 387 Eur atlyginimas. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. lapkričio 20 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. lapkričio 20 d. Taip pat paaiškina, kad Bendrovėje įsidarbino 2024 m. sausio 19 d., su juo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 540, tačiau Bendrovė negalėjo jam užtikrinti darbo, todėl jis buvo priverstas išeiti atostogų, jam pasiūlyta ieškotis kito darbo. Kol jis ieškojo kito darbo, darbdavys su juo 2024 m. kovo 8 d. nutraukė darbo sutartį. Susiradęs naują darbdavį (uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini)), vėl 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog Migracijos departamentas jo 2024 m. kovo 28 d. prašymo išduoti naują leidimą gyventi skubos tvarka neišnagrinėjo ir grąžino dalį mokesčio už pagreitintą prašymo išnagrinėjimą. Teigia, jog Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei su juo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Migracijos departamento Sprendimu. Nurodo, jog nepagrįsta Migracijos departamento išvada, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teigia, kad įvykdė visas nuo jo priklausančias sąlygas – atvyko į Lietuvos Respubliką, įsidarbino, buvo pasirengęs atlikti darbo funkcijas, tačiau dėl ne nuo jo, o nuo jo darbdavio priklausančių aplinkybių jis negalėjo atlikti darbo, buvo priverstas išeiti atostogų, o galiausiai buvo atleistas. Atleidus, jis ėmėsi naujų darbo paieškų, susirado kitą darbdavį ir pateikė naują prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo argumentai neva jis prašymo pateikimo metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis prieštarauja bylos faktams. Į bylą teikiama su Bendrove sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad jis visus nurodytus įsipareigojimus įvykdė. Tik vėliau aplinkybės pasikeitė, darbdavys negalėjo jam užtikrinti darbo, todėl jis buvo priverstas palikti šį darbą ir ieškotis kito. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo argumentais, jog jo pajamos yra nepakankamos pragyvenimui Lietuvoje. Pažymi, kad faktiškai įsidarbino Bendrovėje, kuri jam turėjo mokėti 1 525,60 Eur. Dabar yra sutaręs su kitu darbdaviu (UAB (duomenys neskelbtini)), kuris numato mokėti 1 550 Eur mėnesinį atlyginimą. Šie atlyginimai viršija Lietuvoje numatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir jie yra pakankami pragyventi Lietuvoje. Mano, kad Sprendime nurodyti argumentai, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenis jis negavo sutarto atlyginimo ir dėl to padaryta išvada, jog neturi pakankamai pajamų pragyvenimui, yra netikslūs. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko su santaupomis, todėl gali pasirūpinti savimi, o situacija dėl reguliarių pajamų negavimo susiklostė dėl to, kad pirmasis darbdavys nesugebėjo aprūpinti jo darbu, o dirbti pas naują darbdavį (UAB (duomenys neskelbtini)) negali pradėti, kadangi iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl jo antrojo prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje (2024 m. kovo 28 d. prašymo). Taip pat pabrėžia, jog nuo 2024 m. gegužės 23 d. pradėjo individualią veiklą, išsiėmė veiklos pažymą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Sprendime pateikta netiksli informacija, kad Licencijų informacinėje sistemoje informacijos apie jam išduotą licenciją nėra.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjo darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, todėl jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Teigia, kad atliko pareiškėjo patikrinimą VSDFV informacinėje sistemoje bei nustatė, jog pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. ir jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 384 Eur, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 69,35 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. vasario mėn. – 76,28 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 76,28 Eur. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą informacijos apie išduotą licenciją nerasta. Kadangi darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o tai reiškia, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. O tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, bet pateikė su ginču susijusią medžiagą.
4. Pareiškėjas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. Z. (Uzbekistano Respublikos piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2023 m. spalio 9 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2309-LLG-4670 (toliau – ir Prašymas) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas); prašymas Migracijos departamente registruotas 2023 m. spalio 10 d.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – 1 387 Eur.
6.2. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230912-174004 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininis kelių transportas (4941). Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 387 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
6.3. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d.; leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui įteiktas 2023 m. gruodžio 12 d.
6.4. Bendrovė 2024 m. kovo 8 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis 2403-PRNŠ-1690, kuriame nurodė, kad 2024 m. kovo 8 d. darbo sutartis su pareiškėju nutraukta.
6.5. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2024 m. kovo 28 d. prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2403-LLG-6680.
Prašyme nurodė, kad ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833103 ).
6.6. Pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 23 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.
7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. gegužės 29 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nutraukta.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje dirbo nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 384 Eur, t. y. už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 69,35 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. vasario mėn. – 76,28 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 76,28 Eur. Bendrovė 2024 m. kovo 8 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad 2024 m. kovo 8 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta. Asmuo nuo 2024 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame Tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1 387 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, o nuo 2023 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dar daugiau, asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 387 Eur. Atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad su asmeniu darbo sutartis nesudaryta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ekonominius ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, asmens šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
9. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Taip pat leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Be kita ko, Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
10. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
11. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d., tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo) nė karto nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvęs darbdavys Bendrovė laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. išmokėdavo nuo 69,35 Eur iki 76,28 Eur, t. y. už 2024 m. sausio mėn. išmokėtas 69,35 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2024 m. vasario mėn. išmokėtas 76,28 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2024 m. kovo mėn. išmokėtas 76,28 Eur dydžio darbo užmokestis.
Taigi, kaip matyti, pareiškėjo per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. darbo užmokestis nė karto nesiekė Prašyme bei Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio, t. y. 1 387 Eur. Tad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur. Tačiau pareiškėjas dėl to kaltina darbdavį, kuris neįstengė suteikti pakankamai darbo ir mokėti sutarto darbo užmokesčio; teigia, kad nuo darbdavio priklausančių aplinkybių jis negalėjo atlikti darbo, buvo priverstas išeiti atostogų bei buvo atleistas iš darbo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai nėra reikšmingi, teisėjų kolegija jų nevertina. Svarbu pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
13. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. gegužės 29 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
14. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui buvęs darbdavys (Bendrovė) laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. kovo 8 d. išmokėdavo darbo užmokestį, kuris buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Tad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
15. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis į Lietuvą atvyko su santaupomis, todėl galėjo pasirūpinti savimi, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti byloje esančiais duomenimis.
16. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, jog jis pragyvenimui lėšų užsidirbdavo vykdydamas individualią veiklą, pažymi, kad tokie pareiškėjo teiginiai (argumentai) niekaip nepaneigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes jo buvęs darbdavys reikiamo darbo užmokesčio nemokėjo. Tad vien šis pagrindas, minėta, yra pakankamas pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Teisėjų kolegija dar pastebi, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 23 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą. Tačiau pareiškėjo Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad jis nedirbs Įmonėje, o vykdys individualią veiklą.
17. Be to, atsakovas taip pat nustatė, kad egzistuoja ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo panaikinimo pagrindas – nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.
Pareiškėjas neginčija, kad darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, taip pat, iš byloje pateiktų VSDFV duomenų matyti, jog pareiškėjas iš Bendrovės buvo atleistas 2024 m. kovo 8 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą leidimo panaikinimo pagrindą – Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Tai vėl gi yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Šiuo aspektu dar pažymėtina, kad LVAT praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023).
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
19. Pareiškėjas ypač akcentuoja Migracijos departamento Sprendime padarytus netikslumus bei prašo juos ištaisyti.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl tam tikras netikslumas jo motyvuose, be to, ne dėl esminių aplinkybių, nėra pagrindas panaikinti visą priimtą Sprendimą bei grąžinti atsakovui šį klausimą svarstyti iš naujo. Migracijos departamentas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes bei jas teisingai kvalifikavo.
20. Pareiškėjas yra nurodęs daugiau argumentų (dėl nemokamų atostogų suteikimo, atleidimo aplinkybių ir kt.), tačiau jie yra teisiškai nereikšmingi, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
21. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra ir pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą šį klausimą išnagrinėti iš naujo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
23. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.