Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nukentėjusiajai A. P., jos atstovams advokatams R. K. ir Antanui Cemnolonskui, kaltinamajam V. A. V., jo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, civilinio atsakovo Draudimo bendrovė „BTA Insurance company“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) radiomechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. V. 2011 m. gruodžio 9 d., apie 18.51 val., Panevėžyje, prieš Statybininkų ir F. V. gatvių sankryžą vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusią pėsčiąją, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją išėjusią pėsčiąją A. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios A. P. sveikata, jai nustatytas kairio šeivikaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas pakaušyje.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Patvirtindamas kaltinamojo V. A. V. kaltę, teismas rėmėsi paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojo Š. K. parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis V. A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 9 dieną, prieš 19 val., gal 18.51 val., važiavo iš darbo nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės pusės link Nemuno gatvės, važiavo Statybininkų gatve, nuo Statybininkų g. 19. Turėjo teisę vairuoti, automobilis „VW Golf“ techniškai tvarkingas, su žieminėmis padangomis, jis buvo blaivas, tai patikrinta ligoninėje. Važiavo 40-50 km/val. greičiu, nes ten neįmanoma važiuoti greičiau, nes dešinėje pusėje pristatyta mašinų, priekyje važiavo autobusas, jį apakino iš priekio, jis nepristabdė prieš pėsčiųjų perėją. Matė, kad yra pėsčiųjų perėjos ženklas, žino, kad reikia pristabdyti ir sustoti. Jį apakino priešpriešiais važiuojančių mašinų šviesos, oro sąlygos buvo blogos – tamsu, dulksna, asfaltas tamsus, sugeria šviesas. Atstumas, kai pastebėjo pėsčiąją, buvo 3-4 metrai. Negali pasakyti, ar pėsčioji matė atvažiuojantį automobilį, ji nuleidusi galvą ėjo nesustodama, nesidairydama. Nukentėjusioji atsitrenkė į dešinę automobilio pusę, į priekinį sparną, ji ėjo iš dešinės pusės, nutrūko dar ir veidrodėlis. Jis važiavo atsitraukęs nuo šaligatvio, vos ne ties kelio ašine linija, gal net daugiau, bandė sukti į kairę, kai pastebėjo kliūtį, kad išvengtų eismo įvykio, stabdė. Jei būtų intensyviai stabdęs, būtų trenkęs su automobilio priekiu, o ne šonu. Sustojo, truputį mašina dar pariedėjo – 2-3 metrus, nes atleido stabdį, kai pertrenkė pėsčiąją. Nukentėjusioji buvo nugriuvusi, kai priėjo, ji pati atsikėlė, dar už rankos palaikė, dar buvo tamsus maišelis ant kelio, pavedė ją į šalikelę, ji pastovėjo prie medžio, kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, todėl kaltinamasis nebeskambino. Kaltinamasis nurodė, kad jo vairavimo stažas 3-4 metai. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda galvą, gal į automobilį susitrenkė. Gal po 10 minučių, gal greičiau atvažiavo Greitoji pagalba, policija atvažiavo po Greitosios pagalbos, kuri jau buvo išvažiavusi. Paaiškino, kad nukentėjusiosios teiravosi telefonu apie sveikatą, siūlė susitikti, bet nukentėjusioji nesutiko. Keletą kartų skambino. Kai skambino pirmą kartą, nukentėjusioji buvo namuose, labai jos atsiprašė, sakė, kad kaltas, siūlė susitikti. Ji sakė, kad nenori susitikti, kad bus, kaip bus. Po to dar keletą kartų skambino, teiravosi apie sveikatą, ji sakė, kad skauda. Siūlė atlyginti žalą, konkrečiai nukentėjusioji nesutiko, sakė, kad ką teismas nuspręs, taip ir bus. Sakė, kad sunku vaikščioti, ligų atsirado visokių dėl tos avarijos, dėl partrenkimo. Kaltinamasis nurodė, kas gyvena nesusituokęs, jo vaikai suaugę, jis neturi išlaikytinių, dirba UAB „ETA“ radiomechaniku, atlyginimas 386 Lt „į rankas“, dirba 0,5 etato, nėra galimybės dirbti pilnu etatu, nes iš jų penkių tik du žmonės dirba pilnu etatu. Neturi turto, tik mašiną. Neįsivaizduoja, kaip padengtų civilinį ieškinį. Savo valia nukentėjusiajai atlygino 380 Lt žalą, išsiuntė pašto perlaidą, nes nebuvo galimybės susitikti, ji atsisakė susitikti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, sutiktų atlyginti 1000-2000 Lt. Palaiko B. A. ir savo prašymą dėl perdavimo pagal laidavimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat prisipažino kaltu ir dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, davė tokius pat parodymus (b.l. 47,50).

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 9 d. ėjo iš F. V. gatvės per pėsčiųjų perėją, jau buvo viduryje kelio, pasižiūrėjo į kairę – mašinos buvo gal 40-50 m atstumu. Iš dešinės pusės nevažiavo transporto priemonės, tikrai tolokai nesimatė šviesų. Ėjo drąsiai, jai atrodė, kad mašinos dar toli. Kai ją nutrenkė, ji išsigando, kad ją suvažinės kitos mašinos, pati nuėjo į šoną. Niekas jos nepakėlė, ji buvo šoko būsenoje, jai niekas neskaudėjo, tik kai peršvietė ligoninėje, sužinojo, kad lūžo, alkūnės mėlynos, koja mėlyna. Automobilis atsitrenkė į kairę koją, ji neatsimena, kaip kūnas vertėsi, tik atsipeikėjo, kad guli viduryje kelio. Dešinė alkūnė visa buvo mėlyna, sutinusi. Galva nebuvo sutrenkta, nes peršvietė, skaudėjo pakaušį. Nustatė kairiojo kelio šeivikaulio lūžį, o į mėlynes gydytojai nežiūri. Jeigu tas kauliukas sugytų, tai ji seniai būtų atleidusi. Anksčiau lipdavo laiptais, užlipdavo, lakstė iki tol, dabar koja plonesnė, vaistus gydytojai liepė nuolat gerti. Jos striukė, su kuria tą vakarą buvo, tamsios spalvos, ruda, su kapišonu. Ji žino, kad taisyklės sako, kad pėstysis turi turėti atšvaitą, bet gatvės apšviestos. Šiandien jaučiasi blogai, bijo eiti per gatvę ir šviesoforui degant, jai atrodo, kad mašinos zvimbia iš visų pusių. Baimė liko. Prieš oro pasikeitimą skauda. Visiškai palaiko civilinį ieškinį. Gavo iš draudimo kompanijos žalos atlyginimo dalį ir kaltinamojo pašto perlaidą. Nurodė, kad kaltinamasis siūlėsi tada, kai tyrėjas davė adresą, tada pradėjo teirautis, iki tol ji buvo tuščia vieta. Kaltinamasis pasiūlė pavežti, bet ji bijo su juo važiuoti, nes gal užmuš, pasiūlė pataisyti buitinę techniką – jai nereikia, daugiau nieko nesiūlė. Nukentėjusioji nurodė, kad palaiko 7200 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė analogiškus parodymus (b.l. 17, 18).

Liudytojas Š. K. teisme paaiškino, kad 2011 m. apie gruodžio mėnesį, apie pavakare ėjo šaligatviu Statybininkų gatve. Toje gatvės vietoje dvipusis eismas. Tuo metu važiavo nedaug mašinų. Nebuvo priešpriešais kaltinamojo mašiną važiuojančių mašinų, kurios galėtų jį apakinti. Priekyje jo ėjo moteris, jis ėjo už moters, ji ėjo per pėsčiųjų perėją. Tada liudytojas pamatė mašiną. Ji atvažiavo iš kairės pusės, tai buvo „VW Golf“, pilkos spalvos. Ta mašina nestabdė, neleido praeiti moteriai. Buvo jau vakaras, prietema, buvo šlapia. Moteris apsižvalgė, ji ėjo normaliai. Automobilis važiavo greitai, jis pats vairuoja automobilį, mano, kad greitis buvo nuo 60 km/val. iki 80 km/val. Kai moteris įžengė į perėją, automobilis pradėjo stabdyti, moteris pradėjo greičiau eiti per gatvę, o jis stovėjo ir žiūrėjo, buvo į gatvę įžengęs, manė, kad pravažiuos automobilis, tačiau sugrįžo atgal. Automobilis pradėjo stabdyti prieš 5-10 metrų. Automobilis atsitrenkė dešiniuoju kampu į moterį. Automobilis, kai artėjo prie perėjos, jau pradėjo stabdyti, o kai partrenkė moterį, sustojo viduryje kelio, gal už 3-4 metrų. Po smūgio moteris nugriuvo. Moteris skundėsi, kad jai skauda koją ir galvą, kažkoks jaunuolis iškvietė policiją. Vairuotojas vėliau priėjo ir paėmė tą moterį, kažką kalbėjo, buvo išlipęs iš mašinos. Jis sulaukė greitosios pagalbos, iki tol moteris stovėjo ant šaligatvio. Matėsi, kad jai skauda koją.

Liudytoja B. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena 3-4 metus. Ji turi jam autoritetą. Jos žodis jam reikšmingas. Paaiškino, kad kaltinamasis gyvenime labai geras žmogus, jos klauso, negeria, nerūko. B. A. nurodė, kad nori būti laiduotoja. Tik neturi galimybės sumokėti užstato, nes turi vaikų. Ji su kaltinamuoju kartu važiuoja automobiliu, stebi, jis žino kelių eismo taisykles, viskas tvarkingai vyksta. Po to įvykio kaltinamasis visą laiką žiūrisi. Jis nedarys naujų pažeidimų, nes supranta pasekmes.

Kaltinamojo kaltę padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, taip pat pagrindžia:

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir schema, kuriuose nurodyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Statybininkų gatvės važiuojamojoje dalyje, jo priekinis kairysis ratas 2,30 m atstumu, galinis kairysis ratas 2,20 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (pagal automobilio judėjimo kryptį), jo galinių ratų ašis 13,00 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos krašto. Schemoje užfiksuoti degantys gatvės apšvietimo žibintai (b.l. 6,7,9).

Apžiūros protokolo priedas, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės sparnas, įlenktas dešinės pusės statramstis, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis (b. l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9072/11 (01), kurioje nurodyta, kad V.A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1.23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1472/11 (05) nurodyta, kad A. P. nustatyta kairio šeivikaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas pakaušyje – sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. 1. 28).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad dėl A. P. gydymo patirtą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visiškai atlygino draudimo bendrovė (b. 1. 42).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime AJA3817701, išduotame BTA akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje, nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2012-05-26 (b. 1.13).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudimo bendrovė „BTA Insurance company“ nukentėjusiajai išmokėjo 4886,18 Lt sumą – 2266,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2620,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 26-28, 146), VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos draudimo bendrovė išmokėjo 6588,54 Lt išmoką (b.l. 144), Valstybinei Ligonių kasai – 299,56 Lt (b.l. 145).

Byloje esantis 2012-09-12 AB Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad nukentėjusiajai A. P. buvo pervesta 380,00 Lt suma (b.l. 110).

Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta paties kaltinamojo Vytauto A. V. parodymais, nukentėjusios A. P., liudytojo Š. K. parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais ir ištirtais baudžiamojoje byloje. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo V. A. V. veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (su pakeitimais ir papildymais) 37 punkto nesilaikymu. Kelių eismo taisyklių nurodytas punktas įsakmiai įpareigoja vairuotoją, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Nežiūrint į tai, kad pati nukentėjusioji A. P., prieš įeidama į gatvės važiuojamąją dalį, privalėjo įsitikinti, jog ji galės saugiai pereiti gatvę pėsčiųjų perėjoje, įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (Kelių eismo taisyklių 51 punktas), tai nemenkina kaltinamojo V. A. V. kaltės, kuris valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido pėsčiosios nukentėjusiosios A. P., t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. P. sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. A. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo V. A. V. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. A. V. nusikalto pirmą kartą – jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. 1. 52), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (b. 1.54), UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus A. R. charakterizuojamas teigiamai (b. 1. 58), padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai draudimo bendrovė turtinę žalą atlygino pilnai, o neturtinę žalą iš dalies, neatsargi veika padaryta 2011 m. gruodžio mėnesį ir po šios veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, o apskritai Vytautas A. V. administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą – 2004 m., todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 40 str., leidžiančių atleisti Vytautą A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje buvo gautas B. A. prašymas dėl Vytauto A. V. perdavimo pagal laidavimą (b.l. 105), kaltinamojo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 108-109). Teismui pateikti dokumentai (b.l. 107, 123-128) charakterizuojantys B. A. patvirtina, kad ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama labai gerai; be to, paaiškino, kad su kaltinamuoju kartu gyvena jau 3-4 metus, kaltinamajam ji turi autoritetą. B. A. nurodė, kad ji sutinka laiduoti už V. A. V. ir tvirtina, kad bendraudama su kaltinamuoju jam darys teigiamą įtaką. B. A. galės kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį, tarp B. A. ir kaltinamojo yra glaudūs asmeniniai ryšiai, jie kartu gyvena, veda bendrą šeimos ūkį, B. A. turi autoritetą kaltinamajam. Nurodytos aplinkybės rodo, kad B. A. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. A. V..

Skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiama į kaltinamojo V. A. V. asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamasis pagal bylos dokumentus charakterizuojamas gerai, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, į kaltinamojo materialinę padėtį – dirba 0,5 etato, gauna minimalų atlyginimą. Nors kaltinamasis pagal bylos duomenis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, tačiau kelianti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, jis atsakingas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, savo pareigas atliko netinkamai, buvo nepakankamai atidus ir atsargus. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, jog tikslinga kaltinamajam V. A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatomas artimas minimaliam (LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).

Nukentėjusioji A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė 10000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį, motyvuodama tuo, kad dėl autoįvykio jai buvo nustatytas šleivikaulio lūžis, deformuota girnelės bei šlaunikaulio sąnario kremzlės, minkštųjų audinių patinimas pakaušyje, kiti smulkesni sužalojimai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji ilgai juto didelį skausmą, negalėjo vaikščioti, buvo hospitalizuota. Dėl to pasikeitė jos gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo galimybės, pakriko jos psichika, dar ir dabar jai baugu eiti per gatvę. Nurodė, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 2620 Lt jai atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance company“. 380,00 Lt neturtinės žalos dalį atlygino kaltinamasis. Nukentėjusioji prašo priteisti likusią neatlygintą 7000 Lt neturtinės žalos dalį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo V. A. V. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog V. A. V. nusikalstamą veiką padarė, vairuodama automobilį VW Golf valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „BTA Insurance Company“ (b.l. 13). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo Vytauto A. V. nusikalstama veika padarytą žalą. „BTA Insurance Company“ SE buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 250 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis. Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas „BTA Insurance Company“ SE savo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo nukentėjusiajai 2620 Lt neturtinei žalai atlyginti, visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir prašė byla nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 142-144).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiajai A. P. atlygino 2266,18 Lt turtinę žalą ir 2620 Lt neturtinę žalą. Nors nukentėjusioji teismui jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomus neturtinės žalos pagrindus, nepateikė, tačiau nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas tą pripažįsta, jog dėl kaltinamojo Vytauto A. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimą, kas A. P. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. A. P. patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, taip pat ir į tai, jog pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai atsargi ir dėmesinga. Nukentėjusioji teisme parodė, kad išėjo esant tamsiam paros laikui, slidžiam keliui, vilkėdama tamsius rūbus į gatvę pėsčiųjų perėjoje prieš atvažiuojančius automobilius maždaug 40 metrų atstumu, manydama, jog suspės pereiti, taip pat būdama įsitikinusi, jog vairuotojas ją mato. Ji teisme parodė, kad įėjusi į perėją, pasižiūrėjo į vieną pusę, į kitą ir tada ėjo toliau. Kelių eismo taisyklių 51 punktas numato, kad pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai padaryti bus saugu. Šią situaciją patvirtina ir kaltinamasis savo parodymuose. Teismas taip pat vertina ir paties kaltinamojo, kurio padaryta veika yra neatsargi, turtinę – materialinę padėtį, gaunamas pajamas (LR CK 6.250 str. 2 d.). Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiosios A. P. neturtinės žalos dydis pagrįstas tik 5000 litų sumai. Kadangi „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiajai atlygino 2620 Lt, kaltinamasis Vytautas A. V. 380,00 Lt, todėl iš „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiajai A. P. priteistina 2000 Lt dydžio neturtinės žalos dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo V. A. V. priteistina 27,20 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei ir 500 Lt atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 303 straipsnio 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 straipsniu, BK 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pagal laidavimą).

Perduoti V. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) B. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Šilelio g. 6, Panevėžyje, pagal laidavimą vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 71 straipsniu, V. A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (910 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką įpareigoti sumokėti iki 2013 m. birželio 3 d.

Priteisti iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“, į.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą, į.k. 300665654, nukentėjusiajai A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš V. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,20 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Neįsiteisėjusio bei įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašus pasiųsti draudimo bendrovei „BTA Insurance Company SE“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.