- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-398-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00874-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- T. F.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Teisėjas R. Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00874-2014-1
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. F. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. F., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 lapkričio 26 d. ir 2015 vasario 4 d. nuosprendžiais, bei paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir bausmė, visiškai atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, bei iš dalies atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį, tai yra nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 18 d.
Nuosprendžiu iš T. F. nukentėjusiajai I. K. priteista 325 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. F. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 20 d., apie 01 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. K. nuomojamo buto kambaryje nuo baro pagrobė I. K. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kuriame stovėjo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtuoju rakteliu atsirakinęs minėto automobilio dureles, įsibrovęs vidun, užvedęs variklį ir nuvažiuodamas pagrobė I. K. 1448 Eur (5000 Lt) vertės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Nuteistasis T. F. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nurodo, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, proceso dalyvių parodymai netvirti, nevienareikšmiai ir melagingi. Tikėtinomis išvadomis negali būti grindžiamas galutinis teismo verdiktas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis T. F. apeliaciniame skunde neigia pagrobęs I. K. automobilį. Visgi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė motyvuotą išvadą, kad T. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. F. išsamių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, neišdėstė, apsiribojo teiginiais, jog proceso dalyviai davė melagingus, nevienareikšmius parodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Bylos duomenimis (nuosekliais liudytojų parodymais) nustatyta, jog I. K. automobiliu naudojosi jos sūnus R. K., automobilio rakteliai nusikaltimo padarymo metu buvo A. K., R. K. draugės, namuose. Nors T. F. pirmosios instancijos teisme teigė, kad automobilio raktelius jam davė A. K., prašiusi parvežti alkoholio, tačiau tokius T. F. parodymus paneigia liudytojų (R. K., A. K., R. K., N. M.) parodymai. Nė vienas liudytojų nepatvirtino T. F. versijos, priešingai, visi nuosekliai proceso metu patvirtino, kad kalbos apie susitikimo pratęsimą, papildomą alkoholio pirkimą nebuvo. Netikėti liudytojų parodymais ir manyti, jog jie visi apkalba apeliantą, nėra jokio pagrindo. T. F. ir pats pripažino, kad apie tai, jog jis važiuos I. K. automobiliu, teisėtam transporto priemonės valdytojui R. K. ar juolab savininkei I. K. nieko nesakė, jų leidimo negavo ir net neprašė. Taigi apeliantas pripažįsta jo veikos kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę – nei automobilio savininkė I. K., nei automobilį valdęs jos sūnus R. K. apie T. F. ketinimus pasinaudoti transporto priemone nežinojo. Svetimo turto paėmimas be savininko žinios traktuojamas ne kaip kitaip, o kaip vagystė. Būtent vagystės nusikaltimas buvo inkriminuotas T. F. ir už ją jis ir nuteistas.
Be kita ko, apelianto argumentai apie tariamą važiavimą nusipirkti alkoholio neįtikinantys. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. K. automobilis buvo paliktas ne prie A. K. namų. Iki automobilio buvimo vietos T. F., turėdamas transporto priemonės raktelius, kaip pats ir pripažįsta, vyko taksi automobiliu, o atsirakinęs I. K. automobilį ir sėdęs už vairo, važiavo pas savo draugę I. L.. Jei T. F. iš tikrųjų būtų vykęs pirkti alkoholinių gėrimų, nelogiška, kad taksi pirmiausia vyko pasiimti I. K. automobilio, kadangi į parduotuvę nuvykti galėjo ir tuo pačiu automobiliu ar galbūt eiti pėsčiomis, negana to, kaip pats nurodo, pasiėmęs automobilį jis vyko ne pirkti alkoholio, o pas savo draugę. Taigi paties T. F. veiksmų seka paneigia jo gynybinę versiją apie tai, kad jis automobilio negrobė.
Aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo T. F. kaltę dėl I. K. automobilio pagrobimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. F. apeliacinį skundą atmesti.