Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-9403-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
A2.6.-9403-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08261-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
Ž. V.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 9403 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08261-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 29 d. 09 val. 50 min. Kaune, Savanorių pr. 255, Ž. V., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN LUPO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai (1, 2 b.l.), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 127 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tų pačių taisyklių 222 p. įtvirtina nuostatą, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Ž. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (3 b.l.), paaiškinimais (4, 5, 6, 7 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (9 b.l.), CD su vaizdo įrašu (21 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad Ž. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kelio ir kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 29 d. 09 val. 50 min. Kaune, Savanorių pr. 255, Ž. V., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN LUPO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį. Ž. V. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VOLKSWAGEN LUPO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelio ženklas.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ž. V., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN LUPO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Po šio įvykio jis nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvertinus liudytojos A. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, jog ji matė, kaip mėlynos spalvos automobilis kliudė eismo ženklą, jį nuvertė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, taip pat peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, įvertinus kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą), padarytos žalos mastą, padarytus apgadinimus ant automobilio, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog Ž. V. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kelio ženklą, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

Ž. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 170 Lt (vieno šimto septyniasdešimties litų) (49 eurų) baudą.

Ž. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 3 700 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų litų) (1071 euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3 700 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų litų) (1071 euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė