Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir M. T. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 10 d. ieškovė ir atsakovė R. K. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei R. K. nuomos teise naudotis minėta gyvenamąja patalpa, o atsakovė R. K. įsipareigojo naudoti patalpas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti nuomos ir kitus mokesčius (sutarties 1.11 punktas). Sutarties 4.1. punkte numatyta, jog nuomininkė atsakovė R. K. už patalpų nuomą moka ieškovei po 2300,00 Lt per mėnesį. Minėtos sutarties 3.5 punkte numatyta, jog pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui nuomininkė (atsakovė R. K.) įsipareigojo grąžinti minėtas patalpas, baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei kitus įrengimus ir prietaisus tokios pačios estetinės ir techninės būklės, kokia ji buvo jų perdavimo ieškovei metu, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. 2013 m. liepos 15 d. Perdavimo – priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei R. K. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 15 d. nuomos sutartis buvo nutraukta. 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl įsiskolinimo, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė. Remiantis ieškovės pateiktais skaičiavimais, atsakovų skolą sudaro 1139,00 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 1748,12 Eur komunalinių paslaugų išlaidų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2016 m vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. Nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 22 d. atsakovė R. K. perdavė ieškovei gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Perdavimo akte patvirtinta, jog skola už komunalines paslaugas ir nuomos mokestį yra 2887,12 Eur. Taip pat atsakovė R. K. įsipareigojo padengti bute esančio seifo sugadintos spynos keitimo bei remonto išlaidas. Byloje esančiais duomenimis minėto seifo spynos remonto kaina yra 95,59 Eur (79,00 Eur + PVM). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 str.).

Remiantis CK 6.583 str. 1 d., už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 str. 1 d.). CK 6.589 str. 1 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Nagrinėjamu atveju 2013 m. liepos 10 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su ieškove sudarė atsakovė R. K., kuri priėmė gyvenamąsias patalpas ir vėliau jas grąžino ieškovei, įsipareigodama sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas M. T. yra atsakovės R. K. šeimos narys ir tokiu būdu turi solidarią prievolę mokėti nuomos mokestį bei atsiskaityti už komunalines paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas atsakovo M. T. atžvilgiu laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė R. K. su ieškove atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat atsakovės prievolė nėra užginčyta (CPK 12 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės naudai iš atsakovės R. K. priteistina 2887,12 Eur skolos už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius.

Nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą įtvirtina CK 6.500 straipsnis, kuriame numatyta, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su atsakove R. K. buvo nutraukta, po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė R. K. butą perdavė ieškovei ir 2016 m. lapkričio 22 d. akte patvirtino, jog sutinka atlyginti sugadinto seifo taisymo išlaidas. Atsižvelgus į tai, jog šalys seifo spynos sugadinimo fakto neginčija, o atsakovė R. K. raštiškai įsipareigojo atlyginti jo taisymo išlaidas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovės R. K. priteistina 95,59 Eur nuostolių.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės R. K. priteistina 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 2982,71 Eur (2887,12 Eur skola + 95,59 Eur nuostoliai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės R. K. priteistina 67,00 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Patiksliną ieškinį atsakovės R. K. atžvilgiu tenkinti.

Priteisti ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2887,12 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 12 ct) skolos už patalpų nuomą bei komunalinius mokesčius, 95,59 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 59 ct) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2982,71 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,00 (šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Patikslintą ieškinį atsakovo M. T. atžvilgiu atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė