Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei S. G. adresuotos ieškinio pareiškimo ir jo priedų kopijos išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikytini įteiktais atsakovei po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2018-01-31). Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovei nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1098-6013-6018:0119, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 bei 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas““ visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-29 įsakymu Nr. 30-425, ieškovui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdyti, naudoti bei disponuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat rinkti nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reikšti ieškinius dėl nesumokėtų nuomos mokesčių išieškojimo.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2011-07-26 Sprendimo „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo S. G.“ pagrindu UAB „Pašilaita“ su atsakove sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 25, kuria UAB „Pašilaita“ suteikė atsakovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė S. G. nuo 2001-10-11 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-10-31 atsakovė tinkamai nemokėjo nuomos mokesčio ir liko skolinga ieškovui 1 287,96 EUR už aukščiau nurodyto buto nuomą, bei 36,76 EUR delspinigius už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra (CPK 178 str.)

Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 25 atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė S. G. pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nemokėjo sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokesčių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 287,96 EUR skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-10-31 yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.583 str., 6.589 str.).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu pagal nuomos sutartį, reikalavimas priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už buto nuomą vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775 – 36,76 EUR, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.71, 6.258 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 324,72 EUR sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2017-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi, remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 30,00 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285, 286, 287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 287,96 EUR (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 96 ct) skolą, 36,76 EUR (trisdešimt šešis eurus, 76 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 324,72 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2017-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,00 EUR (trisdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 20 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.