Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro 2008-10-27 vykdomąjį įrašą Nr.2-13991 dėl 8734,36 Eur ir 5% metinių palūkanų skolos išieškojimo iš skolininkės J. V.-B., 3 eilės išieškotojo Z. M. naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V.-B., mirė 2012-01-13 (b. l. 4). Antstolis pateikė teismui prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese skolininku valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Analogiški palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti CK 5.62 straipsnio 1 dalyje, papildomai nurodant, kad turtas valstybei gali būti paliekamas ir testamentu. CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolimesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d.) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (CK 5.66 str. 2 d.), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos, todėl, sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Iš bylos duomenų matyti, kad J. V.-B. turtą (žemės sklypą) paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kuriai 2014-06-09 Vilniaus m. 6-ojo notaro biuro notaras išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, vadovaudamasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 45 punkto nuostatomis, Palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2015-01-30 perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 11).

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus minėtame straipsnyje nurodytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės atstovė, dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimą patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl valstybės, kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos nėra, todėl pareiga atlikti visus tolimesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, tame tarpe ir atstovauti valstybei teisme bei vykdymo procese, tenka Nacionalinei žemės tarnybai. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinio teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje tinkama valstybės, kaip skolininko J. V.-B., teisių perėmėjos atstove yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Šis pažeidimas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo, nes byloje negali būti sprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Dėl paminėto, nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 3 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo.