Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei ir Ramutei Noreikienei, nuteistajam E. S., jo atstovui pagal įstatymą K. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas bei elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigotas nuteistasis būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

G. S. pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintas.

E. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. paskirtas elgesio apribojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Pripažinta nukentėjusiajam V. J. teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys, pareikštas Kauno rajono apylinkės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad , 2007-11-25 apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas su nepilnamečiu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, be priežasties kibo prie nukentėjusiojo V. J., E. S. liepus nusiauti sportinius batelius, o jei taip nepadarysiąs „duos į galvą", įžūliu elgesiu, tai yra, nukentėjusiajam V. J. kumščiu suduodant smūgį į galvą vieną kartą, E. S. suduodant ne mažiau 5 smūgių koja V. J. į kojas ir petį, sukėlė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, G. S. nuteistas už tai, kad 2007-11-25 apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas su nepilnamečiu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, be priežasties kibdamas prie nukentėjusiojo V. J., įžūliu elgesiu, tai yra, suduodamas nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį vieną smūgį kumščiu, o E. S. suduodant ne mažiau 5 smūgių koja V. J. į kojas ir petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. odos nubrozdinimą kaktoje abiejų smilkinių srityse, kairiame skruoste ir žande, dešinėje plaštakoje, dešinės girnelės projekcijoje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą V. J., tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. J..

Be to, G. S. nuteistas už tai, kad 2007-11-25 apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas su nepilnamečiu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. J., E. S. laikant gulintį nukentėjusįjį, kuris nesipriešino, paėmė odinę rankinę - 40 Lt vertės, buvusią ant V. J. rankos, kurioje buvo raktai - 10 Lt vertės, pakabukas - 30 Lt vertės, piniginė -20 Lt vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė V. J. turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 100 Lt turtinę žalą.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-11-25 apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas su nepilnamečiu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. J., E. S. laikant gulintį ir nesipriešinantį nukentėjusįjį V. J., kartu su rankine pagrobė asmens tapatybės kortelę Nr. 11346010, išduotą V. J. vardu, t.y. kaltinamas pagal LR BK 302 str. 1 d.

G. S. pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo G. S. tikslas buvo pinigų užvaldymas. Jis nesuvokė, kad rankinėje gali būti ir dokumentai. Dokumentai G. S. nebuvo reikalingi. Jo tyčia buvo nukreipta į materialinį turtą.

E. S. nuteistas už tai, kad 2007-11-25 apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas su G. S., iš nukentėjusiojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo ant žemės ir nesipriešino, paėmė odinę rankinę - 40 Lt vertės, buvusią ant V. J. rankos, kurioje buvo raktai - 10 Lt vertės, pakabukas - 30 Lt vertės, piniginė - 20 Lt vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė V. J. turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 100 Lt turtinę žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam E. S. BK 82 str. pagrindu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė. E. S., vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p. nustatyti įpareigojimą 6 mėnesius laikotarpiu nuo 22 vai. iki 6 vai. būti namuose.

T. K. rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui nukentėjusiajam V. J. ir priteisti jam iš G. S. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas bendrindamas G. S. paskirtas bausmes bei skirdamas E. S. auklėjamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, LR BK 63 str. bei LR BK 82 str., o taip pat nepagrįstai klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. LR BK 63 str. l d., 5d. l p. nuostatos taikomos ir bausmės apėmimo būdu bendrinamos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tačiau byloje nustatyta, kad G. S. padaryta veika, numatyta LR BK 178 str. 2. d., sudaro savarankišką nusikaltimą, padarytą po nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, t.y. šių veikų atžvilgiu sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl teismas turėjo taikyti dalinį arba visišką bausmių sudėjimą.

Taip pat nurodo, kad teismas, pripažinęs nepilnametį E. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2d., netinkamai taikė LR BK 82 str. nuostatas, nes šiame straipsnyje numatyta, kad auklėjamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tačiau nuosprendžiu nepilnametis E. S. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Todėl teismas, įpareigodamas E. S. būti namuose nuo 22 vai. iki 6 val., turėjo vadovautis LR BK 48 str. 6 d. 1 p. ir atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis E. S. yra jauno amžiaus, nusikalto viešoje vietoje, nusikalstamos veikos padarymo vietoje elgėsi ypač įžūliai, praeityje ne kartą sulaikytas dėl administracinės teisės pažeidimų, paskirti įpareigojimą - tam tikru laiku būti namuose.

Apelianto nuomone, teismo išvada dėl civilinio ieškinio neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu, priešingai, nei teigia teismas nuosprendyje, V. J. atstovė J. K. J. palaikė prokuratūros ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio ir jos priteisimo. Nukentėjusiojo atstovė J. K. J. tik pareiškė savo nuomonę dėl atsakovo, ji mano, jog G. S. atlyginus jai 5100 Lt turtinę žalą, neturtinę žalą 5000 Lt sumai turėtų atlyginti jos sūnų taip pat sužalojusio nepilnamečio E. S. tėvai. Ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. S. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padarė kartu su nepilnamečiu E. S., kuris šios veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios aplinkybės E. S. nebuvo kaltinamas V. J. sužalojimu, todėl civilinis ieškinys buvo pareikštas šios veikos padarymu kaltinamam G. S..

Be to, priešingai, nei teigia apylinkės teismas, buvo įrodinėjamas civilinis ieškinys, t.y. teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad G. S. neteisėtais veiksmais, smurtaudamas padarė nukentėjusiajam V. J. odos nubrozdinimą kaktoje abiejų smilkinių srityse, kairiame skruoste ir žande, dešinėje plaštakoje, dešinės girnelės projekcijoje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pats nukentėjusysis V. J. parodė, kad dėl neteisėtų nuteistojo G. S. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus-jam buvo sulaužyta nosis, kuri vis dar nėra sugijusi, todėl sunkiau kvėpuoti, teko patirti skausmingą nosies operaciją. Taip pat buvo sumušta galva, dėl ko gydytojai uždraudė vaikščioti, po sužalojimo dvi savaites negalėjo lankyti mokyklos, gydėsi namuose, buvo padaryti veido ir kojos nubrozdinimai, buvo atleistas nuo fizinių pratimų užsiėmimų, po sužalojimo bijo vienas išeiti iš namų, prisibijo didesnių žmonių grupių. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir jo motina J. K. J.. Nuteistasis G. S. prisipažino sužalojęs V. J.. Todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinęs G. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., remdamasis šiais įrodymais dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio turėjo visiškai patenkinti pareikštą ieškinį. LR BPK 115 str. 2d. numatyta, kad tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civiliniame kodekse nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o šios bylos nagrinėjimo atveju-nepilnamečio interesus ginantis prokuroras, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Visos šios aplinkybės teisme buvo nustatytos ir nei teismui, nei proceso dalyviams nekilo abejonių dėl neturtinės žalos pagrįstumo ir jos dydžio. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu nesvarstė ir nuosprendyje neaptarė bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą ar būtinumą gauti papildomos medžiagos civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimui apskaičiuoti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistasis E. S., jo atstovas pagal įstatymą, gynėjos prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis turi būti pakeistas, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies normas, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 d.).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas už kaltinamųjų E. S. ir G. S. padarytas nusikalstamas veikas.

Apylinkės teismas pripažinęs G. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. d., 135 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d.ir paskyręs bausmes neteisingai pritaikė LR BK 63 str. nuostatas.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti LR BK 63 str. 5 d.

LR BK 63 str. 5 d. nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. O realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose LR Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 2. d., sudaro savarankišką nusikaltimą, padarytą po nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, tai yra šių veikų atžvilgiu sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes taikydamas bausmių apėmimą.

LR BK 63 str. 6 d. numatyta, kad skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis.

Esant tokiom aplinkybėm, apylinkės teismas G. S. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. turėjo subendrinti vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Apylinkės teismas pripažinęs E. S. kaltu ir paskyręs bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymą bei vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p. paskyręs elgesio apribojimą būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., netinkamai pritaikė LR BK 82 str. nuostatas.

LR BK 82 straipsnio nuostatos yra taikomos nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta viena, iš šio straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas.

Įstatymų leidėjas nenustatė jokių laisvės apribojimo bausmės skyrimo ypatumų nepilnamečiams, todėl jiems taikomos LR BK 48 str. nuostatos.

LR BK 48 str. 4 d. nustato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

Kolegijos nuomone, nuteistajam E. S., vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p. turi būti paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kuriame prašo priteisimo iš G. S. bei subsidiariai iš jo tėvų E. S. ir N. S. 5000L.t nukentėjusiajam V. J. neturtinei žalai atlyginti. (b. l. 144-145).

Tačiau prokuroras neteisus, prašydamas nukentėjusiajam V. J. priteisti civilinį ieškinį iš G. S. bei subsidiariai iš jo tėvų už neturtinę žalą.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiajam V. J. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, arba išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tikslai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 str., 115 str. 1 d., 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nukentėjusysis V. J. buvo nepilnametis, tačiau jo atstovė pagal įstatymą buvo jo motina J. K. J., kuri dalyvavo teisiamajame posėdyje.

Šioje baudžiamojo byloje civiliniais ieškovais buvo pripažinti V. J. ir J. K. J. (b. l. 30, 32).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis civilinis ieškovas V. J. pareiškė 100 Lt. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29), civilinė ieškovė J. K. J. pareiškė 5000 Lt. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei pareiškime nurodė, kad civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereiškia (b. l. 34). Žalos atlyginimo aktas patvirtina, kad nukentėjusiajam civiliniam ieškovui V. J. ir civilinei ieškovei J. K. J. G. S. tėvai atlygino turtinę 5100 Lt. žalą (b.l..146). Šios aplinkybės rodo, kad tiek nukentėjusysis V. J., tiek jo atstovė pagal įstatymą civilinė ieškovė J. J., patys tinkamai gynė savo teises ir teisėtus interesus. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad jie teisiamojo posėdžio metu aiškiai išsakė poziciją dėl prokuroro civilinio ieškinio, nurodydami, kad prokuroro civilinio ieškinio nepalaiko (b. l. 154, 157, 159).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinis ieškovas V. J. bei jo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. K. J. neįrodinėjo neturtinės žalos pagrįstumo taip kaip numato LR BPK 110 str.

Esant tokiom aplinkybėm, apylinkės teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio, dėl neturtinės žalos klausimą, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 d.

n usprendė:

2008 m. birželio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

G. S. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 8 ( aštuonerius) mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ją pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 (devynis) mėnesius.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. S., vadovaujantis LR BK 82 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p. E. S. nustatyti įpareigojimą 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.