Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R.S., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs (teigia, jog 15 m. gyvena su T. A. ir augina bendrus vaikus), 11 kl. išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), iki suėmimo dirbo ūkininko J. P. ūkyje, teistas 2008 m. lapkričio 18 d. pagal LR BK 178 str. 1 d. 12 MGL dydžio bauda, įskaičius išbūtą laiką sulaikyme, laikomas nesumokėjusiu 8 MGL dydžio baudos, šios baudos dalies nesumokėjęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 281 str. 2 d.;

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. S. 2008 m. birželio 24 d. apie 14.30 val., Kupiškio rajone Skapiškio seniūnijoje, Kreipšių kaimo teritorijoje, kelio Skapiškis-Jutkonys 1-ame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte (KET redakcija iki 2008-09-01) nurodytą reikalavimą, vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkte (KET redakcija iki 2008-09-01) nurodytą reikalavimą, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW GOLF keleivio R. S. sveikata.

R. S. 2008 m. birželio 21 d. apie 12 val. Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijos, Kreipšių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, naudojo fizinį smurtą – vieną kartą ranka sudavė A. A. į veidą, dėl ko sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, dėl smurto prieš A. A. – neigė. Dėl eismo įvykio nurodė, jog 2009-06-24 pas T. A. giminaičius šventė Jonines ir iš jų važiavo namo. Bevažiuojant automobilį sumėtė, jie nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Eismo įvykio metu jis buvo neblaivus. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų buvo sužalotas jo sūnus Renaldas. Dėl smūgio sudavimo R. S. parodė, jog 2008 m. birželio 21 d. jis namie susiginčijo su savo posūniu A. A., tačiau kiek prisimena, prieš jį nesmurtavo. Atėjusi kaimynė jį išsivedė.

1 nusikalstama veika. Eismo įvykis.

Nukentėjusysis R. S. parodė, jog eismo įvykio, per kurį buvo sužalotas, aplinkybių neprisimena, tik kad važiavo iš tetos namo.

Nukentėjusiojo R. S. atstovė pagal įstatymą parodė, jog 2009-06-24 kartu su vaikais važiavo iš Joninių namo, kai automobilį sumėtė, ji dar spėjo sušukti R. S. „Ką darai?“, po to pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas jų sūnus Renaldas. Tiek ji, tiek automobilį vairavęs R. S. buvo neblaivūs. Šiuo metu Renaldo sveikata gera.

Liudytojas G. S. parodė, jog 2008 m. per Joninių šventimą automobiliu, kurį vairavo jo tėvas R. S., pateko į eismo įvykį, tą dieną tėvas vairavo automobilį būdamas girtas.

Liudytojas J. P. parodė, jog 2008 m. birželio 24 d. kartu su R. S. šventė Jonines, po išgertuvių R. S. ir jo šeima išvyko į namus. Kitą dieną sužinojo, jog bevažiuodami atgal pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas vaikas. Pats R. S. jam sakė, kad jis vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį.

Liudytoja M. B. parodė, jog važiuodama iš Biliūnų kaimo pamatė eismo įvykį, jame buvo sužaloti vaikai, taip pat matė aplinkui vaikščiojantį neblaivų kaltinamąjį.

Iš tarnybinių pranešimų (T. 1, b.l. 7,8) matyti, jog 2008-06-24 apie 14.39 val. gavus pranešimą buvo nuvykta į eismo įvykį kelio Skapiškis-Jutkonys 1-ame kilometre, ten rastas nuvažiavęs nuo kelio automobilis VW GOLF, v.nr. (duomenys neskelbtini) kelkraštyje gulėjo sužalotas vaikas, netoli vaikščiojo trys vaikai, moteris, kurie skundėsi skausmais, bei vyriškis, kaip paaiškėjo, R. S., pripažinęs, kad tai jis vairavo automobilį, jam buvo nustatytas girtumas; kelkraštyje gulėjęs vaikas išvežtas į ligoninės priimamąjį skyrių, iš kur į Panevėžio apskrities ligoninę. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 9-17) matyti, jog eismo įvykio vieta yra Kupiškio rajone, kelio Skapiškis-Jutkonys 1-ame kilometre, kelio ženklo „Vingis į dešinę“ galiojimo ribose; automobilis VW GOL, v.n. rastas už kelio ribų, 7.10 m atstumu nuo kairio priekinio rato ir 7.10 m atstumu nuo dešinio priekinio rato iki dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi; eismo įvykio vietoje užfiksuotos automobilio važiavimo vėžės, prasidedančios kairiame kelkraštyje automobilio judėjimo kryptimi, jos tęsiasi 44.10 m atstumą, važiuojamojoje dalyje užfiksuoti 15.50 m ilgio padangų slydimo pėdsakai, taip pat užfiksuoti 9 m ilgio pėdsakai už kelio ribų ir baigiasi ties automobiliu. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 18-20) matyti, jog automobiliui deformuotas visas kėbulas, išmušti iš vietos dešinės pusės ratai, nuleistos padangos. Iš blaivumo testo šaknelės (T. 1, b.l. 23) matyti, jog R. S. 2008-06-24 14.55 val. nustatyta 3.11 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (T. 1, b.l. 24) matyti, jog apžiūros metu VšĮ Kupiškio ligoninėje padaryta išvada, jog R. S. girtumas – vidutinio – sunkaus ribose, apžiūros metu R. S. vangus, mieguistas, protarpiais šūkauja, keikiasi, neorientuotas laike, vietoje, dėmesys nekoncentruotas, nemąsto, neskaičiuoja. Iš specialisto išvados (T. 1, b.l. 25) matyti, jog ištyrus R. S. kraują, jame rasta 2,94% (promilės) etilo alkoholio koncentracija. Iš tarnybinio pranešimo (T. 1, b.l. 27) matyti, jog R. S., alkotesteriu nustačius jo girtumą, šaknelėje nepasirašė, nesiorientavo aplinkoje. Iš Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažymos (T. 1, b.l. 44) matyti, jog 2008 m. birželio 24 d. oro sąlygos buvo geros. Iš teismo medicinos specialisto išvados (T. 1, b.l. 48) matyti, jog R. S. dėl muštinės žaizdos kaktoje, galvos smegenų sukrėtimo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo, nukentėjusiojo, nukentėjusiojo atstovės, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietoje užfiksuotais pėdsakais, transporto priemonės apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, neginčytinai įrodyta, kad R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkte nurodytą reikalavimą (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01), vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkte nurodytą reikalavimą (KET redakcija, galiojusi iki 2008-09-01), automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos bei apsivertė, dėl ko dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų R. S. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Daroma išvada, jog kaltinamojo R. S. girtumas, saugaus greičio nepasirinkimas kelio vingyje (neatsižvelgė į kelio sąlygas), sukėlė šį eismo įvykį, tarp eismo įvykio ir R. S. sužalojimo yra priežastinis ryšys. Iš kaltinimo šalinami kaltinamajam R. S. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 61.1. punkto reikalavimo (automobilio vairavimas neturint su savimi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo), 61.3 punkto reikalavimo (automobilio vairavimas neturint su savimi įstatymo nustatyto draudimo dokumento) pažeidimai, kadangi šie pažeidimai nėra susiję su kilusiomis pasekmėmis – R. S. sužalojimu, ir negali būti inkriminuojami. Šių punktų pašalinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažįsta visiškai, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė neprašo laikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kadangi kaltinamasis pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, nurodęs, jog eismo įvykį galėjo sąlygoti transporto priemonės gedimas, nuoširdžiai nesigaili, vis gi su tuo negalima sutikti. Kaip matyti iš įtariamojo R. S. įtariamojo apklausos (b.l. 124-125), jis dėl eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, paaiškinęs, jog nesuvaldė automobilio, tačiau dėl ko taip atsitiko, jis negalėjo pasakyti. Teisiamojo posėdžio metu buvo iškėlęs versiją, jog eismo įvykis gal ir galėjo dėl techninio gedimo, tačiau tai nebuvo kategoriškas teiginys ar vienintelė eismo įvykio priežastis. Atsižvelgus į tai, kad iš byloje esamų medicininių apžiūros dokumentų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, R. S. po eismo įvykio ligoninėje dėl girtumo ir galimo patirto šoko sunkiai suvokė supančią aplinką, nesiorientavo, negalėjo teigti loginių paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad eismo įvykio aplinkybių nepamena, teiginiai, jog galėjo transporto priemonėje atsirasti gedimas, sąlygojęs eismo įvykį, gali būti traktuojami tik paties kaltinamojo versija dėl galimo automobilio nesuvaldymo, tačiau tai nėra kaltės neigimas. Pėdsakai, užfiksuoti įvykio vietoje – tolygios vėžės kairiame kelkraštyje, prasidedančios ties kelio vingio į dešinę pabaiga, jų ilgis, slydimo pėdsakai važiuojamojoje dalyje, tik patvirtina faktą, jog dėl apsvaigimo ir nepasirinkto saugaus greičio kaltinamasis R. S. kelio vingyje prarado automobilio kontrolę ir sukėlė eismo įvykį, ir atmeta tikimybę, kad eismo įvykį galėjo sąlygoti transporto priemonės techninis gedimas. Tuo pačiu versijos, jog gal į eismo įvykį pateko dėl techninio transporto priemonės gedimo, pateikimas teismo posėdyje nesumenkina kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, kito asmens sveikata, į kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), girtumo laipsnį (sunkus), taip pat vežė penkis asmenis, iš kurių keturi buvo nepilnamečiai vaikai; atsižvelgia į sukeltas pasekmes – nesunkiai sužalotas mažametis vaikas; atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (neturi galiojančio teistumo, tačiau jo atžvilgiu jau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai), neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, seniūnijos, kurioje gyvena, charakterizuojamas nepatenkinamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti arešto bausmę, dydį parenkant sankcijos ribose. Paskirta bausmė bendrinama su tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausme už kitą nusikalstamą veiką (LR BK 63 str. 1, 4 d. pagrindai) bei su 2008-11-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme (LR BK 64 str. 1, 3 d.). Atsižvelgus į tai, jog R. S. nusikalto naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, jis vairuodamas transporto priemonę, grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, ją vairuodamas būdamas neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), transporto priemone vežė keleivius (sugyventinę, 4 vaikus), jam taip pat yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 67 str., 68 str.), nustatant terminą, artimą maksimaliam.

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūra, gindama viešąjį interesą, Valstybinės liginių kasa prie SAM, pareiškė 2206,10 Lt civilinį ieškinį R. S. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nusikaltimu padarytos žalos, nurodė, jog žalą sudaro dėl R. S. gydymo išleistos lėšos. Kaltinamasis R. S. sutinka su ieškiniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, 2008-06-24 R. S. konsultacijos VšĮ Kupiškio ligoninėje išlaidos sudarė 42,10 Lt, R. S. gydymui 2008-06-24 iki 2008-06-30 VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje išleista 2164,00 Lt, šias išlaidas apmokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Remiantis LR CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. 1 d., atlyginę kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, kad R. S. veiksmais padarytą žalą apmokėjo Valstybinė ligonių kasa, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į šią sumą. Nors ieškovas kaip atsakovą nurodė ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (toliu-Biuras), atsižvelgus į tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui, Biuras nėra atsakingas už R. S. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, ieškinys Biuro atžvilgiu yra atmetamas. Antra vertus, negalima nesutikti su Biuro pateiktu raštu, jog Kupiškio rajono apylinkės prokuratūra, reikšdama ieškinį biurui, nenurodė teisinių pagrindų, dėl kurių reiškiamas reikalavimas, rezoliucinėje dalyje prašė priteisti žalą tik iš kaltinamojo. Teisinių pagrindų, dėl kurių teismas turėtų tenkinti reikalavimą bei priteisti žalą iš Biuro, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nepateikė ir baigiamųjų kalbų metu.

Transporto priemonė – automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas UAB „Irolanas“ saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas savininkui R. S.. Nors kaltinamasis prašo automobilį konfiskuoti, tam nėra pagrindo.

Dokumentai, saugomi prie bylos: transporto registracijos liudijimas, serija numeris (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros talonas, Nr. (duomenys neskelbtini), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini); Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, serija Nr. (duomenys neskelbtini), jo kopijos (du egzemplioriai); Tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji korta), Nr. (duomenys neskelbtini); pinigų priėmimo kvitas, serija Nr. (duomenys neskelbtini); - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami R. S..

2 nusikalstama veika. Fizinio skausmo sukėlimas.

Nukentėjusysis A. A. parodė, jog tą dieną kaltinamasis R. S. prieš jį nesmurtavo, jie tik apsižodžiavo dėl to, jog namuose buvo netvarka. Jiems stumdantis, brolis pakvietė kaimynę, nes galvojo, kad jie susimušė. R. S. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, nes buvo ant jo supykęs.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir liudytoja T. A. parodė jog konflikto metu tarp kaltinamojo R. S. ir sūnaus A. A. jos namie nebuvo. Sūnus po konflikto minėjo, kad jie abu susipyko, tačiau taip pat sakė, kad jie susitaikė, o visa kita – nesvarbu. Nurodė, jog kaltinamasis R. S. būdamas neblaivus elgiasi agresyviai, dėl to yra tekę išeiti gyventi kitur.

Liudytoja A. S., kaltinamojo dukra, parodė, jog konflikto tarp tėvo ir brolio A. A. nematė, tik girdėjo triukšmą. Ar sudavė tėvas broliui, nematė.

Liudytoja D. S. atsisakė duoti parodymus (LR BPK 82 str. 2 d. numatytais pagrindais)

Liudytojas G. S., kaltinamojo sūnus, parodė, jog būdamas kitame kambaryje girdėjo triukšmą, kai brolis Algirdas susipyko su tėvu. Kadangi buvo didelis triukšmas, jis, seserys Deimantė ir Aurelija nubėgo pas kaimynę J. K..

Liudytoja J. K. parodė, jog 2008-06-21 po pietų pas ją į namus atbėgo G. S. ir pasakė, jog „tėtė daužo Algirdui galvą“, pasakė, jog mamos nėra namie, o tėtė – girtas. Kai ji nuėjo į S. namus, jie jau nebesimušė, bet barėsi. Algirdą parsivedė pas save į namus bei iškvietė socialinę darbuotoją. Gytis buvo apsiašarojęs, išsigandęs, galėjo būti apsiašarojęs ir Algirdas. R. S. apibūdino patenkinamai, tačiau kai išgeria, pasidaro agresyvus su savo šeimos nariais.

Liudytoja J. P. parodė, jog 2008-06-21 jai, kaip socialinei darbuotojai, paskambino J. K. ir pasakė, kad S. šeimoje konfliktas. Nuvykusi pas J. K., ten rado apsiašarojusį A. A., jis verkė, jam drebėjo rankos. Aiškino, jog namo grįžęs girtas R. S. pradėjo konfliktuoti bei smogė A. A. į galvą. Algirdas sakė, kad nenori važiuoti namo, todėl buvo nuvežtas pas I. R.. Kitą dieną jai teko bendrauti ir su pačiu R. S., jis neneigė smurtavęs prieš A. A.

Liudytoja I. R. parodė, jog yra A. A. teta, T. A. sesuo. J. P. buvo atvežusi A. A. pas ją į namus, sakė, jog Algirdas susimušė su patėviu R. S. Pats Algirdas tylėjo ir nieko nesakė.

Iš reikalavimo (T. 1, b.l. 3) matyti, jog Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl smurto prieš nepilnametį A. A.. Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT pažymos (T. 1, b.l. 4) matyti, jog 2008-06-26 Kupiškio VTAT informavo apylinkės prokuratūrą, jog J. P. 2008-06-25 socialinė darbuotoja J. P. informavo apie tai, kad R. S. naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinės sūnų A. A.. Iš šeimos aplankymo akto (T. 1, b.l. 73-74) matyti, jog aktą surašiusi J. P. 2008-06-21 atvyko į Kreipšių k. aiškintis, dėl ko R. S. sumušė A. A.; S. namuose nieko nerado, Algirdas rastas pas J. K., jis socialinei darbuotojai paaiškino, jog buvo namie su savo broliais, kai grįžęs girtas R. S. pradėjo priekabiauti, įžeidinėti bei smogė kumščiu į galvą, po ko Algirdas smogė atgal, prasidėjo muštynės, kol neatėjusi J. K. sudrausmino R. S. ir A. A. parvedė pas save į namus; socialinė darbuotoja taip pat nurodė, jog atvykus pas J. K. A. A. rado verkiantį ir nenorintį eiti į namus, kol tėvai geria, dėl ko vaiką išvežė pas I. R.. Iš specialisto išvados (b.l. 76) matyti, jog atsižvelgus į pateiktos bylos išdėstytas aplinkybes, 2008-06-21 A. A. juto fizinį skausmą. Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto A. A. apklausos protokolo (T. 1, b.l. 77-78) matyti, jog A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. S. už tai, kad kambariai nesutvarkyti, pradėjo priekaištauti ir smogė delnu į veidą, jis – atgal, daugiau nesmurtavo; kitą dieną susitaikė, jis jam atleido; teigė, jog fizinio skausmo nejuto, bendraudamas su socialine darbuotoja verkė iš pykčio ir susinervinimo. Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto liudytojo G. S. apklausos protokolo (T. 1, b.l. 86-87) matyti, jog jis girdėjo, kad konfliktuoja tėvas ir brolis, tėvas barė brolį už tai, kad šis nesitvarko kambarių, matė, jog tėvas rankas sudavė broliui į veidą, šis – atgal. Iš įtariamojo R. S. (T. 1, b.l. 96) matyti, jog R. S. tyrėjai nurodė, kad nepamena, kai grįžęs namo pradėjo priekaištauti dėl nesutvarkytų kambarių, būtų konfliktavęs su posūniu, nes buvo girtas. Kitą dieną bendraujant su A. A. šis sakęs, apie išvakarėse buvusį konfliktą, tačiau kad jis būtų smurtavęs, nieko nesakė. Iš paaiškinimo (T. 2, b.l. 49) matyti, jog 2008-06-27 R. S. socialinei darbuotojai J. P. paaiškino, jog 2008-06-21 tarp jo ir A. A. kilo konfliktas dėl netvarkos namuose, po ko jam A. A. sudavė per veidą, ir jie susistumdė, kas daugiau vyko, neprisimena, tik vėliau A. A. jam sakė, kad muštynių nebuvo. Iš pasižadėjimo (T. 2, b.l. 50) matyti, jog 2008-06-27, po eismo įvykio 2008-06-24), R. S. pripažino savo elgesiu sukeliantis pavojų savo šeimai ir kitiems, pasižada nevartoti alkoholio ir po 15 d. „važiuoti koduotis“.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis 2008 m. birželio 21 d. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., suduodamas jam vieną smūgį ranka į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl jo veika pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Nors kaltinamasis, pats nukentėjusysis teisiamajame posėdyje neigė, kad buvo vartojamas smurtas, vis gi liudytojų J. K., J. P., betarpiškai bendravusių su nukentėjusiuoju A. A. po konflikto, parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, paties nukentėjusiojo A. A. ir jo brolio liudytojo G. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, netiesioginiai liudytojos T. A. apie neblaivaus kaltinamojo elgesį su šeimos nariais, patvirtina, kad R. S. tą dieną smurtavo prieš savo posūnį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. S. dėl smurto prieš A. A. kategoriškai neneigė smurto fakto, paaiškinęs, jog buvo neblaivus ir kad konfliktavo su posūniu, nepamena, tą aplinkybę dėl atminties sutrikimo pripažino ir savo paaiškinime socialinei darbuotojai J. P.. Tai, kad nukentėjusysis A. A. teisiamajame posėdyje neigia smurtą prieš jį, paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis yra priklausomas nuo kaltinamojo kaip šeimos narys ir slepia tikras konflikto aplinkybes, todėl teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiojo parodymus atmeta kaip siekimą sušvelninti padarinius, kilusius dėl jo paties paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu. Tą patvirtina ir byloje esantis 2003 m. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. S. pagal LR BK 116 str. 2 d. už smurtą prieš nepilnametį A. A. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme: šioje byloje nukentėjusysis dėl baimės prieš patėvį taip pat teigė, kad R. S. smurto prieš jį nevartojo, nors vėliau pripažino, kad smurto faktas buvo.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę šiame epizode lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę šiame epizode, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, suduotas vienas smūgis, sunkių pasekmių nesukėlė, nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį asmenį, kuris yra fiziškai silpnesnis nei kaltinamasis, yra priklausomas nuo kaltinamojo. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (neturi galiojančio teistumo, tačiau jo atžvilgiu jau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, vienas iš jų – už smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį), neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, seniūnijos, kurioje gyvena, charakterizuojamas nepatenkinamai, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra lengvinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti arešto bausmę, dydį parenkant sankcijos ribose. Paskirta bausmė bendrinama su tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausme už kitą nusikalstamą veiką (LR BK 63 str. 1, 4 d. pagrindai) bei su 2008-11-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme (LR BK 64 str. 1, 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo R. S. valstybei išieškomos proceso išlaidos: 117 litų pašto išlaidų bei 4978,94 Lt kaltinamojo ekstradicijos išlaidų, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis (T. 2, b.l. 39-44).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 70 (septyniasdešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą;

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir 2008 m. lapkričio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinti dalinio ir visiško sudėjimo būdu, galutinai R. S. nuteisti 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų areštu su 12 MGL (dvylikos minimalių gyvenimo lygių bauda), arba 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) litų bauda.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Į arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. įskaitytinai, į baudos laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2008-10-15 iki 2008-10-17 įskaitytinai išbūtą laiką, skaičiuojant vieną sulaikyme išbūtą dieną už du minimalius gyvenimo lygius baudos, ir laikyti jį sumokėjusiu 4 (keturių) minimalių gyvenimo lygių, arba 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) baudos, dalį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki arešto bausmės atlikimo, ją atlikus, panaikinti.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., taikyti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, bei R. S. uždrausti 2 m. 6 mėn. (dviejų metų 6 mėn.) laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinį ieškinį, pareikštą Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą, Valstybinės ligonių kasos prie SAM, tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. S. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, naudai priteisti 2206,10 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų 6 litų 10 ct) žalos atlyginimo, civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo - atmesti.

Automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Irolanas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkui R. S..

Dokumentus, saugomus prie bylos: transporto registracijos liudijimą, serija numeris (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros taloną, Nr. (duomenys neskelbtini), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini); Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), jo kopijas (du egzempliorius); Tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimą (žaliąją kortą), Nr. (duomenys neskelbtini); pinigų priėmimo kvitą, serija Nr. (duomenys neskelbtini); - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. S..

Išieškoti iš R. S. valstybei 5095,94 Lt (penkis tūkstančius devyniasdešimt penkis litus 94 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.