Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, išnagrinėjo pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7628-233/2019 pagal pareiškėjų R. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „LT Aqua“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, H. A., G. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateiktas pareiškėjų V. B. ir G. B. vardu pasirašytas prašymas dėl jų santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

2. Prašyme nurodoma, kad daugiau kaip metai pareiškėjai negyvena santuokinio gyvenimo. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl išsaugoti šeimą neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Akcentuoja, kad yra neįgalus, patyrė du insultus, patyrė sutuoktinės psichologinį smurtą, dėl ko 2019 m. liepos mėnesį išvyko gyventi pas gimines į Kretingos rajoną ir nuo to laiko sutuoktinės nematė. Jokių dokumentų dėl santuokos nutraukimo prieš išvykimą jis nebuvo pasirašęs.

10. V. B. teismui pateikė ir teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pažeidžiama CK 3.117 straipsnio nuostata, nes visas turtas įgytas santuokos metu, po santuokos nutraukimo atiteko V. B..

11. Pabrėžia, kad su tokiomis sutarties sąlygomis jis nebūtų sutikęs, nes butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš jo asmeninių lėšų. Nepaisant to, kad šią aplinkybę įrodančius dokumentus V. B. suplėšė, pareiškėjas mano, kad tai bus įmanoma įrodyti teismo posėdžio metu.

12. Nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad pareiškėjai kartu nebegyveno daugiau nei metus teikiant pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo, nes jie nebegyvena tik nuo 2019 m. liepos mėnesio.

13. Apelianto įsitikinimu, V. B. siekdama gauti visą šeimos turtą, teismui pateikė tvirtinti suklastotus dokumentus, dėl ko yra pagrindas pradėti jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.

18. Atkreipia dėmesį, kad teismui apelianto gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas ir juo buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Byla buvo nagrinėjama ilgai, nes buvo kilę klausimų dėl kreditorių, todėl pareiškėjui dokumentai dėl skyrybų proceso buvo įteikti ne kartą. Jis nei kartu neatvyko į teismo posėdį ir nereikė jokių prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. B. ir V. A. (po santuokos – V. B.) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu, o tiksliau (duomenys neskelbtini) ginčo šalys įgijo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. 16/25 dalį bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) r. sav, 401/1996 dalį. 2019-07-24 pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas R. B. ir V. B. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai, konstatavo, kad prašymas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (nenurodyti prievolių kreditoriams atsiradimo pagrindai) ir nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti. 2019-08-07 teismui pateikta pareiškėjų patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. 2019-08-30 pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam, nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas 2019-09-05 sustabdė civilinę bylą, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią įstatymo reikalavimus (pareiškėjos prievolės, atsiradę iki santuokos sudarymo, aptariamoje sutartyje nurodytos kaip sutuoktinių solidariai vykdomos prievolės). 2019-09-09 teismui buvo pateikta nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pasirašyta abiejų pareiškėjų vardu, dėl ko 2019-09-13 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir 2019-09-30 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą, priimtas ginčijamas sprendimas.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu, tuo pagrindu, kad apie santuokos nutraukimo procesą jam nebuvo žinoma, jokių teismui teiktų dokumentų jis nepasirašė, jo asmeninėmis lėšomis santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas nepagrįstai atiteko V. B.. Iš pareiškėjos V. B. pozicijos galima spręsti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitiko abiejų pareiškėjų valią, tačiau ji sutinka su R. B. prašymu, kad ginčijamas teismo sprendimas būtų panaikintas ir byla būtų perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia <...> vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų <....>. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

23. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Taigi sutuoktiniai tokioje sutartyje privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (LAT 2014-07-24 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).

24. Aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija, pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tuo atveju, kai sutuoktiniai sutaria tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo pasekmių ir tai atitinka abiejų šalių suderintą valią.

25. Civilinėje byloje yra procesinių dokumentų rengimo sutartis, pasirašyta R. B. ir V. B. vardu su R. V., kuri aptariamą sutartį pasirašė, kaip pagal individualią pažymą, veikianti teisininkė. Iš šios sutarties abstraktaus turinio visgi galima spręsti, kad ji rengė santuokos nutraukimui būtinos dokumentus, šalių pavedimu. Tačiau R. V. nėra prie bylos pridėjusi nei individualios veiklos pažymėjimo kopijos, nei teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas V. B. santuokos nutraukimo byloje bei rengiant ar tikslinant sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo tinkamai atstovaujamas.

26. Šiuo atveju, tinkamas atstovavimo užtikrinimas R. B. reikšmingas ir tuo aspektu, kad jis pats teigia turintis rimtų sveikatos problemų – yra patyręs du insultus, o ir V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo jo psichikos sveikatos problemas ir piktnaudžiavimą alkoholiu. Susiklosčiusi situacija, kai byloje nėra duomenų, ar vienam iš sutuoktinių išaiškintos atitinkamos teisinės procedūros, reikšmingos santuokos nutraukimo procese, pasirašomų dokumentų sukeliamos jam pasekmės, net ir pasitvirtinus, kad apie santuokos nutraukimo procesą apeliantui buvo žinoma, kelia pagrįstų abejonių, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių (pavyzdžiui, CPK 300 straipsnyje numatytų), dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Juolab, kad teismui buvo kilę klausimų dėl prievolių tarp pareiškėjų paskirstymo, kai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, akivaizdžiai asmenines (iki santuokos sudarymo kilusias) prievoles, pirminėse teismui pateiktose sutartyse buvo sutarta po santuokos nutraukimo pareiškėjams vykdyti solidariai.

27. Apelianto įvardijamas nekilnojamasis turtas – buto ir žemės sklypo dalis, yra įgyti santuokos metu, tačiau teismas net nesiaiškino, kodėl šalys nekilnojamąjį turtą pasidalijo nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas atiteko būtent V. B. asmeninėn nuosavybėn.

28. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, teismas nepatikrino, kada nutrūko šalių santuokinis gyvenimas, nes šalių pozicija šiuo klausimu skiriasi esmingai, nesiaiškino kodėl sutartyje neaptarta šalių santuokoje įgyto turto vertė, todėl iš esmės neturėjo galimybės patikrinti, ar šalių santuokoje įgytas turtas byloje įvertintas rinkos verte. Taigi, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.119, 3.67 straipsnių nuostatas, ir šalių pateiktos tvirtinti sutarties dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevertino aptartų teisės normų aspektu.

29. Kaip minėta, teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis CK 3.51 – 3.54 straipsnių nuostatomis. Taip pat liko nenustatyta ar po santuokos sudarymo praėjus vos 7 mėnesiams įgyta buto ir žemės sklypo dalis įgyta jų bendromis lėšomis ar, kuris nors sutuoktinis buvo panaudojęs asmenines lėšas tokiam turtui įgyti, kaip teigia apeliantas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau bylos duomenys nepaneigia, apelianto argumentų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties neatitikimo nei jo valiai, nei jo interesams.

31. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (nagrinėjamu atveju ir dėl santuokos nutraukimo, ir dėl jos pasekmių), nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta.

32. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 539 straipsnio reikalavimus, ir patvirtino sutartį, galimai prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo (apelianto) teises ir teisėtus interesus.

33. Naujai nagrinėtinų aplinkybių apimtis, pobūdis ir jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

34. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos V. B. pateiktų su atsiliepimu į apeliacinį skundą įrodymų priėmimo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jis taip pat turi pareigą teikti pirmosios instancijos teismui įrodymus tiek dėl jo sveikatos būklės ir jos įtakos tinkamam procesinių teisių realizavimui, tiek dėl jo nurodomų aplinkybių, susijusių su lėšomis, kuriomis santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas.

35. Išaiškintina pareiškėjams, kad nagrinėjant bylą iš naujo, jie turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, o, nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir ar byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, šalys turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą: ar spręsti santuokos nutraukimo klausimą ginčo teisena, ar abiejų susitarimu.

36. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

teisėjų kolegija nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-09-30 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.