Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3568-244/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-11
Bylos Nr.: I-3568-244/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01824-2011-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Trečiasis asmuo: valstybės įmonei Registrų centrui, E. T.

Administracinė byla Nr. I-3568-244/2012Proceso Nr. 3-61-3-01824-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 4.5, 12.3.1, 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Valerijai Marijonai Žlibinienei ir Jonui Korsakui, atsakovų atstovams Viktorijai Kasperavičienei ir Mindaugui Špūrui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir E. T. dėl įsakymo ir registracijos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ patikslintame skunde (T. 1, b. l. 108–109) prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-03-20 įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) ir valstybės įmonės Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją, taip pat iš atsakovų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame skunde pareiškėja paaiškino, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., valstybės įmonėje Registrų centre yra įregistruotas E. T. vardu. Šis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančiu keliu. Pareiškėja nėra pasirašiusi jokio šio žemės sklypo detaliojo plano atliktų geodezinių matavimų suderinimo dokumento, o minėto žemės sklypo savininkė nepateikia dokumentų, kurių pagrindu valstybės įmonėje Registrų centre buvo įregistruotas šis žemės sklypas, todėl yra pagrindo manyti, kad minėto sklypo patikslintus kadastro duomenis jo buvusi savininkė R. Š. valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo neteisėtai. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė pareiškėjai pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. Iš žemės sklypo registro išrašo matyti, jog kadastro duomenų tikslinimas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-03-20 įsakymu Nr. 2.3-3857-(41), o šio įsakymo ir kadastrinių matavimų bylos duomenų pagrindu patikslinti kadastro duomenys buvo įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

Pareiškėja papildomai paaiškino (T. 2, b. l. 1–3), kad buvusi žemės sklypo savininkė R. Š. žemės sklypą perrašė dukrai E. T., tačiau sklypo kadastrinių matavimų tikslinimas atliktas neteisingai, nes, pildant kadastrinius matavimus, nesilaikyta privatizavimo schemos, kurios matininkas, matuodamas sklypą, privalo laikytis. Matuojant R. Š. sklypą, nesilaikyta nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d., nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Be to, R. Š. sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra kvietimų kaimynams, kurie turėjo dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas. R. Š. tiesiog prijungė bendro naudojimo kelią prie savo sklypo, nors ši žemė yra neatsiejama (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ir būtinas privažiavimas prie O. G. sklypo.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Patikslintame atsiliepime į skundą (T. 1, b. l. 185–187) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškino, kad ilgą laiką buvo laikomasi praktikos, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti suderinti taip pat ir su sodininkų bendrijos pirmininku, kuris užtikrintų, kad nustatyta sodo sklypo ir bendrojo naudojimo kelio riba nepažeistų kitų sodininkų bendrijos narių interesų. Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrija nėra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės savininkė, o tik naudotoja, todėl, ženklinant minėto žemės sklypo ribas, galėjo, bet neprivalėjo būti kviečiamas sodininkų bendrijos pirmininkas, taip pat nėra privalomas jo sutikimas su nustatytomis žemės sklypo ribomis pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kadangi patikslintas žemės sklypo ribas atlikus kadastrinius matavimus privaloma suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais, bet ne naudotojais. Šiuo atveju sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelio savininkė yra valstybė, o ne sodininkų bendrija.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimuose į patikslintą skundą (T. 1, b. l. 30–32, 127–129) paaiškino, kad dėl žemės sklypo pakeistų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą 2009-05-11 į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi tuo metu buvusi šio žemės sklypo savininkė R. Š., pateikdama prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-20 įsakymą Nr. 2.3.-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei dokumentus, jį tenkino ir 2009-05-12 pakeitė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre bei pažymėjo šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kadangi Vilniaus apskrities viršininkas 2009-03-20 įsakymą Nr. 2.3.-3857-(41) priėmė pagal kompetenciją, todėl laikytinas tinkamu pagrindu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pakeistus šio žemės sklypo kadastro duomenis. Pareiga tikrinti, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkte, tenka žemėtvarkos skyriui, kuris šiuo atveju suderino žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tiek R. Š. prašymas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pakeistus jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, tiek su prašymu pateikti dokumentai atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d., 12 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, todėl buvo tinkamas pagrindas įrašyti pakeistus minimo žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamojo daikto – bendrojo naudojimo žemės sklypo (vidaus kelio), besiribojančio su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., priklausymą nuosavybės teise sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 3 str. 1 d., yra tik mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir naudotoja, bet ne savininkė. Reikalavimas sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planus derinti su bendrijos valdybos pirmininku dar 2005 m. liepos 1 d. Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose buvo panaikintas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįpareigoja į žemės sklypų ženklinimą kviesti bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašyti žemės sklypų naudotojams. Dokumento, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo savininkas (valstybė) davė įgaliojimus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams veikti jo interesais, nėra. Dėl to pareiškėja yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą panaikinti E. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, pareiškėja nesilaikė įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į skundą (T. 1, b. l. 134–137) su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą paaiškino, kad pareiškėja ginčija tik procedūrą, kurios metu buvo įregistruoti nauji kadastriniai žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja teigia, kad ant detalaus plano nėra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės parašo, tačiau nepateikė duomenų, kad šioje teritorijoje buvo parengtas detalusis planas. Šioje teritorijoje buvo parengtas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas, kuris nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Pareiškėja nenurodė, kaip jos minimas detalusis planas yra susijęs su skundžiamais viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais. Be to, pareiškėja praleido skundo teismui padavimo terminą, nes skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 2.3-3857-(41) priimtas 2009-03-20 ir valstybės įmonės Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracija atlikta 2009 metais. Apie tai pareiškėjai buvo žinoma 2009 metais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymo, kuriuo buvo patikslinti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, bei jo pagrindu 2009 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registre atliktos ginčo sklypo patikslintų kadastrinių matavimų registracijos teisėtumo. Pareiškėja su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 26 d., 2011 m. gruodžio 29 d. skundą tikslino (t. I, b. l. 1-2, 108-109) bei prašė pripažinti, kad ji termino skundui paduoti nepraleido, arba kad minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti (t. I, b. l. 193-195).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 18 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 31, ribos suderintos neteisingai, nesiremiant faktine padėtimi, bei prašė išspręsti susidariusią situaciją (t. I, b. l. 130). 2009 m. liepos 2 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(5.1.15)-21452 informavo pareiškėją, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau Įsakymo, kurio pagrindu buvo patikslinti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, pareiškėjai nepateikė (t. I, b. l. 196). 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 6.15-1428-(24.25) Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir kitus asmenis apie būsimą žemės sklypo Nr. 31 riboženklių ir faktinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą (t. I, b. l. 83), bet ir šiame rašte nebuvo užsimenama apie nagrinėjamoje byloje ginčijamą įsakymą. Pareiškėja 2011 m. birželio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 3). O 2011 m. liepos 4 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(12.5.1.15)-18969 pareiškėją informavo, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes jie, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, išduodami tik teisių turėtojams (t. I, b. l. 4). Pareiškėjai į VĮ Registrų centrą kreipusis pakartotinai, 2011 m. liepos 26 d, VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.7.4)2i-3268 pateikė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, tačiau dokumentą, patvirtinantį įregistravimo pagrindą, pateikti atsisakė (t. I, b. l. 6).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad dokumentus, patvirtinančius sklypo įregistravimo faktą, gavo tik 2011 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 56-57), po bylos iškėlimo teisme. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., nuosavybės teise nuo 1995-06-29 iki 2009-06-22 priklausė R. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypo registracija atlikta 1995-05-26 (1 t., b. l. 33-34, 44).

Nustatyta, kad 2008-03-20, dalyvaujant R. Š. ir gretimų sklypų savininkams V. Č. ir D. J., paženklintos žemės sklypo ribos ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 184, 2008-04-07 nustatyti sklypo kadastro duomenys (1 t., b. l. 36-39).

2008-05-28 R. Š. pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui suderinti kadastrinius matavimus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, skl. Nr. 31 ir 18 (1 t., b. l. 64).

2009-03-20 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-3857-(41) patikslino 0,070 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 31, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 17-18). Šio įsakymo pagrindu 2009-05-12 kadastro duomenų patikslinimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 33-34, 35).

2009-06-22 nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 31, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., Nekilnojamojo turto registre įregistruotos E. T. vardu remiantis žemės sklypo dovanojimo sutartimi (1 t., b. l. 33-34, 48-52).

2009-08-31 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. 6.15-1428-(24.25) informavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir kitus asmenis apie būsimą žemės sklypo Nr. 31 riboženklių ir faktinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą (1 t., b. l. 83).

2009-11-23 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. 6.15-1865-(24.25) nurodė, kad skyriaus specialistai 2009-09-15 patikrino situaciją vietovėje ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (sklypo Nr. 31 planu ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu). Tarp sklypo Nr. 31, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 28, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nelieka kelio. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai atlikti atitraukiant ribą apie 5 m nuo SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane pažymėto ir vietovėje esančio tvenkinio, neišlaikomas plane nurodytas 7 m atstumas per tvenkinį tarp sklypų Nr. 28 ir Nr. 26, vietovėje kelio padėtis neatitinka teritorijų planavimo dokumente – generaliniame plane – nurodytos kelio padėties (1 t., b. l. 84-85).

2010-04-22 Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. 6.15-296-(24.25) informavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir kitus asmenis apie būsimą žemės sklypų Nr. 31 ir Nr. 28 riboženklių ir faktinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą (1 t., b. l. 88).

2010-10-05 Tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyrius raštu Nr. N8R(48)-1007-(1.12) informavo, kad sodo bendrijos teritorija turi būti tvarkoma vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais – suplanavimo projektais ir sodininkų bendrijų parengtomis atskirų sodų sklypų schemomis. Nurodė, kad 2010-05-14 patikrinus žemės sklypų Nr. 28 ir Nr. 31 ribas, nustatyta, kad kadastriniai matavimai neatitinka teritorijos planavimo dokumentų. Susidariusi situacija gali būti keičiama gavus reikalingų ir suinteresuotų šalių pritarimus, keičiant SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendinius pagal faktiškai naudojamas ribas. Sklypų savininkams nesutikus keisti ribų, šie sprendiniai turėtų būti įgyvendinti vietovėje pažymint žemės sklypų ribas pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (1 t., b. l. 89-92).

Pagal nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., kadastro duomenų nustatymo metu (2008 m. kovo mėn.) galiojusio Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms); 6 str. 1 d. nustatyta, jog mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

Šiuo metu galiojančio Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, jog mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės; joje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 5 d. nustatyta, jog parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 39 p. buvo nustatyta, jog sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planai turi būti parengti pagal sodininkų bendrijų valdybų patvirtintus sodų planavimo projektus ir suderinti su bendrijos valdybos pirmininku ir apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriumi, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 (Žin., 2005, Nr. 80-2899) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.7 p. (šiuo metu galiojančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.8 p.) įpareigojimo derinti sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planus su bendrijos valdybos pirmininku nebeliko, liko nuostata, jog žemės sklypo planai turi būti suderinti su žemėtvarkos skyriumi.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 p. žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniams asmenims); 32.1.1.4 p. nustatyta, jog paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavę paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamojo daikto - bendrojo naudojimo žemės sklypo (vidaus kelio), besiribojančio su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., priklausymą nuosavybės teise sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad yra nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas sodininkų bendrijų narių sodų sklypų planus derinti su bendrijos valdybos pirmininku, kadangi sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 3 str. 1 d., yra tik mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdytoja, prižiūrėtoja ir naudotoja, bet ne savininkė, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįpareigoja į žemės sklypų ženklinimą kviesti bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašyti žemės sklypų naudotojams. Dokumento, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo savininkas (valstybė) davė įgaliojimus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams veikti pagal jo interesus, nėra.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte nurodoma, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal Kadastro nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Žemėtvarkos skyrius patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64 punkte, ar dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64.1-64.5 ir 64.9 punktuose, yra parengti pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Jei žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai teigia, kad sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantis žemės sklypas Nr. 31 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo keliu, tačiau kadangi sodininkų bendrija nėra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės savininkė, o tik naudotoja, todėl ženklinant minėto žemės sklypo ribas galėjo, bet neprivalėjo būti kviečiamas sodininkų bendrijos pirmininkas, taip pat nėra privalomas jo sutikimas su nustatytomis žemės sklypo ribomis pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, kadangi, kaip jau minėta, patikslintas žemės sklypo ribas atlikus kadastrinius matavimus privaloma suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais, bet ne su naudotojais. Šiuo atveju sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelio savininkė yra valstybė, o ne sodininkų bendrija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-06-02 gavo R. Š. prašymą suderinti žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatyta, kad parengtas žemės sklypo planas atitinka galiojantį teritorijų planavimo dokumentų - sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą. Taigi buvo priimtas ginčijamas 2009-03-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-3857-(41) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-03-20 įsakymas Nr. 2.3-3857-(41) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo atmestinas.

Dėl prašymo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu: sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja skundžia valstybės įmonės Registrų centro padalinio veiksmus, susijusius su pakeistų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 14. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.. Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančio E. T., kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjos teigimu, toks pakeistų duomenų įrašymas atliktas neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja nesilaikė įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d. reglamentuoja, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (valstybės įmonės Registrų centro) centriniam padaliniui) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka; 31 str. 2 d. nustatyta, jog skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos.

2009-06-18 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 31, ribos suderintos neteisingai, prašė išspręsti susidariusią situaciją (1 t., b. l. 130).

2009-07-02 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(5.1.15)-21452 informavo pareiškėją, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Nurodė, kad už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos pateikęs asmuo. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, už parengto plano atitikti teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentais suformuoto žemės sklypo riboms atsakingas žemėtvarkos skyrius (1 t., b. l. 196).

Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas atsakydamas į pareiškėjos prašymą 2009-07-02 priėmė sprendimą, kuris vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi privalėjo būti skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra, kreiptis į teismą su skundu asmuo neturi teisės – jo reikalavimą turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei skundas buvo priimtas – jis paliekamas nenagrinėtas (jei tokia tvarka dar galima pasinaudoti – ABTĮ 103 str. 1 p.) arba byla nutraukiama (jei šia tvarka pasinaudoti nebegalima – ABTĮ 101 str. 7 p.). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra jau nebegalima pasinaudoti (pasibaigę sprendimo apskundimo terminai), todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti kadastro duomenų, atlikus kadastrinius matavimus, tikslinimo registraciją nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teises į išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje priėmus procesinį sprendimą, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens, nesutikusio su pareiškėjos reikalavimais, teisės. Dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. prašo priteisti 2310 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 71-72). E. T. byloje atstovavo UAB „Almontas“ direktorius V. P.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą, administraciniame procese netaikytinos (2008 m. sausio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ABTĮ ribojimų, kas asmenį gali atstovauti administracinėje byloje, nenustato, o Civilinio proceso kodekso nuostatos, sprendžiant, ar kitas asmuo, kuris nėra advokatas ar advokato padėjėjas, gali būti laikomas atstovu pagal pavedimą, netaikomos, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir kitiems atstovams (2011 m. lapkričio 25 d. adm. byloje Nr. AS63 – 656/2011).

Byloje pateikta 2011-12-07 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 363 Lt už atsiliepimo į skundą surašymą (1 t., b. l. 94), 2012-01-20 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 363 Lt už atsiliepimo į patikslintą skundą surašymą (1 t., b. l. 176), 2012-03-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl 484 Lt už kelionės išlaidas, konsultacijas bei atstovavimą teisme (1 t., b. l. 178). Pateikti kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad už suteiktas paslaugas E. T. atsiskaitė.

Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų taikytino koeficiento už ieškinio surašymą – 3, o Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikytiną koeficientą – 0,15. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant. Susipažinimas su teismo dokumentais, teisinė konsultacija, skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytinos paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.1-8.2 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis Nr. AS556-766/2009, 2010 m. birželio 11 d. nutartis Nr. AS525-358/2010).

Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimą į skundą (T. 1, b. l. 80–82) prašoma priteisti 363 Lt suma neviršija maksimalaus priteistino dydžio (3 x 850 MMA = 2 550 Lt), todėl priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.2 p. atsiliepimą už patikslintą skundą (T. 1, b. l. 134–137) priteistinas maksimalus priteistinas dydis neviršija prašomos priteisti 363 Lt sumos (3 x 850 MMA = 2 550 Lt), todėl priteistina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad už advokato konsultaciją turi būti priteistina vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9, 10 punktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. nenurodo, kokios trukmės konsultacijos jai buvo teikiamos. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad E. T. įgaliotas atstovas V. P. atstovavo jai pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir į tai, kad bendra prašoma atlyginti suma nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į skundą ir į patikslintą skundą parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas), trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T. priteisia 121 Lt už konsultacijas.

E. T. prašo taip pat priteisti 175,87 Lt už kalbos teismo posėdyje parengimą (T. 2, 84–85), tačiau nenurodo, kiek laiko truko šios kalbos parengimas, nes ši suma gali būti priteisiama pagal Rekomendacijų 8.18 p. kaip už pasirengimą teismo posėdžiui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suma nėra neprotingai didelė, priteisia 175,87 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. prašo pagal Rekomendacijų 8.16 p. už prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisti 120 Lt (T. 2, b. l. 71–72). Teismas atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti suma viršija maksimalią priteistiną sumą (0,12 x 850 = 102 Lt), todėl priteisia tik 102 Lt.

Už atstovavimą teismo posėdyje priteistina 382,50 Lt (0,15 x 3 val. x 850).

E. T. taip pat prašo priteisti kelionės išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl advokato kelionės išlaidų atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. AS62-437/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-946/2011, kt.), E. T. patirtos išlaidos už jos atstovo iš Klaipėdos atvykimą į teismo posėdį Vilniuje, nenustačius tokių išlaidų būtinumo pagal Rekomendacijų 3 p. nuostatų prasme, negali būti atlyginamos. Rekomendacijų 3 p. yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra, ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-527/2011).

Dėl nurodytų motyvų trečiojo suinteresuoto asmens E. T. naudai iš pareiškėjos SB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 507,37 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p. 127 str.,

nusprendė:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kadastro duomenų tikslinimo registraciją.

Kitą pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens E. T. naudai iš pareiškėjos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1 507,37 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septynis litus 37 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska