Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.2; 1.2.14.1.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartą, paskutiniai teistumai:

- 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, skirtas – laisvės apribojimas 8 mėnesiams; (bausmė atlikta);

- 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirtas – areštas 30 parų;

- 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtas – areštas 30 parų;

- 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirtas – areštas 30 parų;

- 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtas – areštas 50 parų;

- 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) skirtas – laisvės atėmimas 1 metams (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d.);

- 2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtas – areštas 60 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

- 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) skirtas – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms (įsiteisėjo 2024 m. gegužės 15 d.);

- 2024 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie pirmos bausmės pridedant dalį antros bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

- 2024 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta 28 parų arešto (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Č. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. sausio 29 d. apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto nukirpęs grandinę 50 Eur vertės pagrobė E. S. priklausantį dviratį „Fuji“ 300 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. S. 350 Eur turtinę žalą.

A. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Č. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Išlipo iš 40 autobuso stotelėje ir ėjo link 3G autobuso, kuris sustoja (duomenys neskelbtini) už požeminės perėjos. Eidamas pamatė, jog neužtrenktos pilnai laiptinės durys. Užėjo, nes turėjo likutį narkotinių medžiagų. Pavartojęs pamatė, jog stovi dviratis. Su replėmis nukirpo trosą, išsinešė dviratį, o po to pardavė. Už gautus pinigus nupirko narkotines medžiagas. Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir adresu. Veikos iš anksto neplanavo, atėjo, pamatė dviratį ir spontaniškai nusprendė jį pavogti. Neoficialiai (duomenys neskelbtini) dažnai dirbdavo, todėl replės kuprinėje gulėjo. Nežino ar narkotinių medžiagų pavartojimas turėjo įtakos įvykdyti vagystę. Dviratį už 50 Eur pardavė pažįstamam taksi vairuotojui prie turgaus netoli (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo veiksmų. Jei nukentėjusysis pateiks banko sąskaitą atlygins civilinį ieškinį. Šiuo metu atlieka 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neseniai įsiteisėjo. Narkotines medžiagas vartoja (duomenys neskelbtini) metų, nuo 2018 metų neturėjo teistumo iki 2023 metų. Atvirojoje kolonijoje uždėjo apykoję todėl diena galės dirbti, o vakare reikės grįžti, problemų įsidarbinti nebūtų. Magnetuko nuo durų tikrai neturėjo, galimai nuo jo namo laiptinės galėjo tikti ir nukentėjusiojo namo laiptinės durims. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, jog pavogė jo dviratį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo A. Č. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. kovo 21 d. įtariamojo apklausos protokole A. Č. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. sausio 29 d. apie 16 val. eidamas pro (duomenys neskelbtini), atsitiktinai užėjo į laiptinę, neprisimena ar ji buvo užrakinta, ar ne, (duomenys neskelbtini) aukšte pamatė prie turėklo grandine prirakintą dviratį. Tuomet replėmis, kurias turėjo savo kuprinėje, nukirpo grandinę, paėmęs dviratį jį išsivarė iš laiptinės ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur pardavė dviratį nepažįstamam asmeniui už 50 Eur. To asmens duomenų neįsidėmėjo, jo neatpažintų. Dviratis galimai buvo mėlynos spalvos, šiuo metu tiksliai neprisimena. Gautus pinigus išleido narkotikams (b. l. 62-64).

2024 m. vasario 9 d. E. S. apklausos protokole nurodė, kad jam priklausantį kalnų mėlynos spalvos dviratį (3 žvaigždės, 9 pavaros, be purvasaugių, su skambučiu), su pilku užrašu ant rėmo Fuji, laikė prirakintą metalinę grandine daugiabučio namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinėje, kur butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Dviratis buvo prirakintas metalinę grandine prie laiptinės aikštelėje buvusių kopėčių, kurios veda ant namo stogo. 2024 m. sausio 29 d. apie 16.00 val. iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), išėjo pasivaikščioti. Išeidamas dar matė, kad dviratis stovi vietoje. Apie 16.30 val. grįžęs iš pasivaikščiojimo pamatė, kad toje vietoje kur stovėjo jo dviratis, jo nebėra, likusi tik nukirptos metalinės spynos dalis. Kadangi prie įėjimo į daugiabutį namą yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, todėl buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir pastebėta kaip jo dviratį iš laiptinės išsivaro vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų, su ilga nosimi, tamsia striuke, mėlynais džinsais, pilka kepure, juoda kuprine su baltu užrašu „Run Create“. Minėto vyro jis nepažįsta. Dviračio dokumentų neturi, jį pirko pagal skelbimą, individualaus numerio nepamena, dviratis neregistruotas. Dviračio nuotraukų neturi, jų pateikti negalės. Dėl dviračio vagystės jam padaryta 300 Eur turtinė žala. Dėl nukirptos grandinės jam padaryta 50 Eur žala. Iš viso jam padaryta 350 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį teiks kai bus nustatytas kaltininkas. Labai išskirtinių bruožų dviratis neturėjo, tik kad toje vietoje kur turėjo būti lempos, jų nebuvo, buvo tik tušti laikikliai, taip pat buvau prisukęs kojelę, kad dviratis stovėtų, originaliai tos kojelės nebuvo (b. l. 23-25).

2024 m. kovo 19 d. papildomos apklausos protokole E. S. nurodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik dar nori nurodyti, jog pavogtą dviratį nusipirko 2022 metų pavasarį, tikslesnio mėnesio nepamena, jį nusipirko per pažintis, už jį mokėjo 300 Eur, jis buvo naudotas, bet labai geros būklės. Nors dviračiu naudojasi, tačiau jį prižiūrėjo, jis vagystės metu atrodė taip, kaip jį įsigyjant, jokių defektų nebuvo, todėl jį ir vertina ta pačia suma, t. y. 300 Eur. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad dviratis buvo prirakintas grandine, kurią vagystę įvykdęs asmuo taip pat pasisavino. Jos naujos kaina yra 50 Eur, įsigijimo dokumentų neturi, pateikti negali, grandinė buvo naudota, bet geros būklės. Įvykio metu jam buvo padarytas iš viso 350 Eur turtinis nuostolis. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu minėtai 350 Eur sumai. Taip pat prašo patraukti atsakomybėn nusikalstamą veiką padariusi asmenį, kuris užfiksuotas vaizdo kameros, ir įpareigoti jį atlyginti jam padarytą turtinę 350 Eur žalą (b. l. 27-30).

Iš 2024 m. kovo 19 d. nukentėjusiojo E. S. elektroninio laiško matyti, kad jis pateikė internete skelbimuose parduodamų naujų ir dėvėtų dviračių „Fuji“ kainas (b. l. 38-43).

2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė nukentėjusysis E. S.:

- „20240130160818216_J2761365911_J27613659“ matome daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę. Dešinėje pusėje matome įėjimą į daugiabučio namo laiptinę, įrašo kairėje pusėje, viršuje matome datą 01-29-2024 ir laiką 16:05:01. Prasidėjus įrašui matome kaip iš kairės pusės į dešinę eina vyras, vidutinio kūno sudėjimo, kuri vilki tamsios spalvos striukę, mūvi mėlynus džinsus, avi tamsios spalvos batus, ant galvos užsidėjęs kepurę, ant pečių tamsią kuprinę. 16:05:09 laiku vyras prieina prie dešinėje pusėje esančio įėjimo į daugiabutį, prie telefoninės priliečia magnetą ir užeina į laiptinę ir įrašas baigiasi.

- „20240130155835823_J2761365911_J27613659“ matome tą patį vaizdą kaip ir prieš tai buvusiame įraše. Įrašo kairėje pusėje, viršuje matome datą 01-29-2024 ir laiką 16:09:49. Prasidėjus įrašui matome kaip 16:09:53 laiku atsidaro laiptinės durys ir išeina minėtas vyras, kuris kartu su savimi vedasi mėlynos spalvos dviratį. Vyras nueina į kairę pusę ir įrašas baigiasi.

- Nuotraukoje pavadinimu 20240130_164103 matome užfiksuotą laiptinės aikštelę ir laiptinės turėklus (b. l. 44-46).

2024 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur stovi (duomenys neskelbtini) penkių aukštų blokinis daugiabutis, patenkama pro tamsiai rudas geležines duris su langeliu per vidurį. Ant durų kabo lentelė, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, tačiau vietoje kur pateikiami kontaktiniai duomenys dėl kamerų administratoriaus yra palikta tuščia vieta. Virš pagrindinių namo durų matomas raudonos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini). Atidarius duris patenkama į laiptinę, matomi laiptai, kurie veda iki (duomenys neskelbtini) namo aukšto. Pakilus į tarpinę laiptinės vietą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų, (duomenys neskelbtini) aukšte matomos smėlio spalvos geležinės kopėčios vedančios į namo stogą, bei geležiniai turėklai su pilkais porankiais. Aukšto gale matoma elektros skydinė (b. l. 16-21).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausio tyrėjo 2024 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 5 dalyje. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra paieškomas. Asmuo nustatytas pareiškėjui patalpinus vagystės vaizdo įrašą facebook puslapyje, ir jį atpažinus policijos pareigūnų. Patikrinus A. Č. duomenis IBPS, nustatyta, kad jo atžvilgiu atliekamas IT Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto 2 PK 1 VS bei IT Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. 1 PK 2 VS (b. l. 13-15).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos vagystės pripažino nurodė, jog eidamas pamatė, jog neužtrenktos pilnai laiptinės duris, užėjo, nes turėjo likutį narkotinių medžiagų, pavartojęs pamatė, jog stovi dviratis. Su replėmis nukirpo trosą, išsinešė dviratį, o po to pardavė ir už gautus pinigus įsigijo narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. A. Č. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo E. S. apklausos protokolai, 2024 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. 2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėti vaizdo įrašuose nustatyta, kad vaizdo įraše „20240130160818216_J2761365911_J27613659 užfiksuota kaip vyras prieina prie dešinėje pusėje esančio įėjimo į daugiabutį, prie telefoninės spynos priliečia magnetą ir užeina į laiptinę, vaizdo įraše „20240130155835823_J2761365911_J27613659“ atsidaro laiptinės durys ir išeina minėtas vyras, kuris kartu su savimi vedasi mėlynos spalvos dviratį. 2024 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. Č., asmuo nustatytas E. S. patalpinus vagystės vaizdo įrašą Facebook puslapyje ir jį atpažinus policijos pareigūnams.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. A. Č. pagrobto turto vertė yra 300 Eur (6 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. Č. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad A. Č. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Pažymėtina, jog A. Č. savo veiksmais sugadino svetimą turtą – grandinę siekiant pavogti dviratį. Tačiau atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla – sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (500 Eur), o už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 115 straipsnyje, – tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur). Šiuo konkrečiu atveju nukirptos (sugadintos) grandinės vertė yra 50 Eur, todėl nesiekia atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir atitinka ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Teismas konstatuoja, jog A. Č. veiksmai nukerpant grandinę ir pavagiant dviratį buvo glaudžiai susiję ir buvo skirti bendram sumanymui įgyvendinti. Kaltininkui atliekant sudėtinę dalį veiksmų, kuriais buvo pagrobtas svetimas turtas – nukerpant grandinę buvo įveikta kliūtis, trukdanti įgyvendinti sumanymą – pagrobti svetimą turtą, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo įvykdyta atskira turto sugadinimo veika, šiuo konkrečiu atveju įvertinus kilusią turtinę žalą – administracinis nusižengimas. Taigi atskirai kvalifikuoti A. Č. administracinio nusižengimo dėl turto sugadinimo nėra pagrindo.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Č. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. sausio 29 d. apie 16.09 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto nukirpęs grandinę 50 Eur vertės pagrobė E. S. priklausantį dviratį „Fuji“ 300 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. S. 350 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę A. Č., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, A. Č. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti aplinkybė tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė taip pat nurodė, jog viena iš sunkinančių aplinkybių yra tai, jog asmuo nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau bylos medžiagoje nebuvo nustatyta ar asmuo veiką įvykdė būdamas apsvaigęs, tokia išvada yra daroma tik iš nuteistojo pateiktų paaiškinimų. Todėl apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų nėra pripažįstama asmens sunkinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba apsvaigimas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio ar kitos psichiką veikiančios medžiagos turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio ar kitos psichiką veikiančios medžiagos vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas ar apsvaigimas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. Č. ankščiau yra teistas daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 168-176). (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 112). Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (b. l. 89-93). (duomenys neskelbtini) kalėjimas pateikė kaltinamojo (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame kaltinamajam gydytojo – psichiatro nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas, todėl pradėtas taikyti gydymas (duomenys neskelbtini) programos. Iš pateiktos medicininės pažymos nustatyta, jog A. Č. dalyvauja (duomenys neskelbtini) programoje (b. l. 162-166).

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad A. Č. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. A. Č. nustatytinas maksimalus šios bausmės rūšies skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, dydis. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą A. Č. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas daro siekdamas finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą A. Č. skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Č. skirtina – 30 parų arešto bausmė.

Byloje nustatyta, kad A. Č. buvo nuteistas 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šie procesiniai sprendimai buvo priimti iki šios nagrinėjamos veikos atlikimo (2024 m. sausio 29 d.). Po nagrinėjamos veikos atlikimo kaltinamasis buvo nuteistas 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos). Pastaruoju nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl šiuo nuosprendžiu A. Č. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Č. buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, tačiau šie teismų sprendimai dar nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su išvardintais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis nebus bendrinama siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio nuosprendžio (2024 m. balandžio 22 d.) priėmimo, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas 2024 m. balandžio 22 d. ir nagrinėjamoje byloje nesiskiria pagal pavojingumą (baudžiamieji nusižengimai). Šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir A. Č. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad praeityje jis daug kartų teistas, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl iš dalies pridedamos bausmės dalis yra didesnė nei pusė šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės. Taigi prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių 25 dienų arešto bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalis, kuri nustatytina didesnė nei pusė paskirtos bausmės – 20 parų (pridedama 20 parų arešto bausmės dalis vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir skirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 15 dienų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei įskaityti laikotarpiai.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

2024 m. kovo 19 d. E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 35). Bylos duomenimis draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi prašydama nurodyti įvykio aplinkybes dėl dingusio dviračio, kadangi įvykio metu E. S. dviratis buvo apdraustas (b. l. 47), tačiau byloje esančioje rašytinėje medžiagoje nėra duomenų, jog žala buvo atlyginta.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį turtinės žalos atlyginimo 350 Eur sumai. Teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį ir baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Nukentėjusysis neturi dviračio ir grandinės įgijimą patvirtinančių duomenų. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-126-495/2021) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022). Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikalstamos veikos dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-282-788/2018 ir kt.). Pateikiant civilinį ieškinį E. S. pateikė naudotų dviračių „Fuji Nevada“ skelbimus, taip pat naujų dviračių rinkos kainas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, jog patyrė 300 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dviratis nukentėjusiajam nebuvo grąžintas, įvertinus naudotų dviračių „Fuji Nevada“ rinkos kainas nustatyta, jog civiliniame ieškinyje pateikta turtinė žala dėl dviračio nėra pernelyg didelė ar neproporcinga ir atitinka panašių daiktų vertę.

Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. Č. nukirpo grandinę, kuria buvo prirakintas dviratis, tokiu būdu ją sugadino. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nustatyta, jog dėl grandinės netekimo buvo patirta 50 Eur vertės turtinė žala, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu E. S. nurodė, jog grandinė buvo naudota, tačiau geros būklės, nauja grandinė kainuoja 50 Eur. Nors nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sugadintos grandinės vertę, nekyla abejonių, kad dėl jos sugadinimo nukentėjusysis galėjo patirti turtinį nuostolį, o nurodyta grandinės vertė nėra neproporcingai didelė, todėl yra pagrįsta. Konstatuotina, kad kaltinamojo A. Č. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta bendra 350 Eur dydžio turtinė žala. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiajam E. S. priteisiama 350 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

A. Č. 2024 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 65-66), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo A. Č. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs tai, kad A. Č. bylos nagrinėjimo metu yra atlieka laisvės atėmimo bausmę sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 141) paskyrė A. Č. gynėją advokatą R. Vanagą. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad A. Č. gynusio advokato R. Vanago darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 89,59 Eur. 2024 m. gegužės 8 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, A. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas darė dėl finansinių lėšų trūkumo, dėl padarytų nusikalstamų veikų ateityje patirs finansinių iššūkių, jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. Č. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. paskirtos 1 mėnesių 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės (20 parų arešto), pagal BK 65 straipsnio nuostatas vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusiojo E. S. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Č. priteisti E. S. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš A. Č. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą