Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, pažymi, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis). Taigi, teismui pateiktas Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės R. Z. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 380-505), įvykio fiksacija vaizdo registratoriumi Nr. 119, drausmės komisijos posėdžio protokolas, paties pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimai Nr. 510-1162 laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principo esmę nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Teismas taip pat pabrėžia, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu ir poįstatyminiu teisės aktu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 straipsnio 1 dalis). BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti skiriama tik nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti pasiaiškinimą dėl jo padaryto nusižengimo. Pareiškėjas savo rašytiniame 2022 m. rugsėjo 6 d. pasiaiškinime Nr. 510-1162 nurodė, kad „išgėrus (duomenys neskelbtini) aš padėjau ant stalo puoduką, kurį turėjau padėti į kriauklę ir tada gavosi konfliktas“. Taigi, pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti buvo nepažeista.

Pareiškėjas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, nes tiek Alytaus PN, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priimdami skundžiamus administracinius aktus, privalėjo vertinti 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 09.08 val. įvykusio įvykio filmuotą medžiagą, taip pat turėjo apklausti su pareiškėju buvusius nuteistuosius ir tinkamai ištirti bei įvertinti visas įvykio aplinkybes, tačiau viso to nepadarė. Taigi, pareiškėjo elgesyje nebuvo pažeidimo sudėties. Tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, šioje byloje turi būti vertinama surinktų įrodymų visuma, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju režimo reikalavimų pažeidimo faktą detaliai patvirtina Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės R. Z. tarnybinis pranešimas (reg. Nr. 380-505), įvykio fiksacija vaizdo registratoriumi Nr. 119, pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimai Nr. 510-1162. Iš jų turinio matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 9.08 val. pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) programos dalyvis, buvo atvestas į Alytaus PN Pirminės sveikatos priežiūros tarnybos patalpas (207 kabinetą) išgerti (duomenys neskelbtini) dozę, o bendrosios praktikos slaugytojai N. D. paprašius grįžti ir parodyti, ar pareiškėjas išgėrė (nurijo) jam skirtą dozę, taip pat nurodžius indą, kuriame buvo (duomenys neskelbtini), padėti ne ant stalo, bet į vietą (ant praustuvės), jo nepadėjo (teismo posėdžio metu pripažino, kad indą privalėjo padėti ant praustuvės). Šioje situacijoje jis elgėsi agresyviai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė nurodymų, veržėsi į kabinetą (duomenys neskelbtini) kitiems nuteistiesiems dalinimo metu. Netikėti atsakovo pateiktų oficialių dokumentų duomenimis teismas neturi jokio teisėto pagrindo. Be to, tarnybinis pranešimas yra išsamus, faktinės aplinkybės išdėstytos tiksliai, chronologiškai, atitinka vaizdo įrašo turinį. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog Alytaus PN Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresu Alytaus pataisos namuose) bendrosios praktikos slaugytoja, vyresnioji specialistė būtų šališkos pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį be teisėto pagrindo nubausti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis taip elgėsi dėl blogos sveikatos būklės, vertintina kritiškai, nes ji paneigta Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. rugsėjo 1 d. medicinos pažymėjimo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad patikrinus pareiškėjo sveikatos būklę ji atitinka normas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų užfiksuotais duomenimis.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jo skundą dėl Nutarimo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo pažeisdamas procesinius terminus, todėl Sprendimas yra negaliojantis.

BVK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas - per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė 2022 m. rugsėjo 26 d., jis buvo išnagrinėtas ir Sprendimas buvo priimtas 2022 m. spalio mėn. 20 d. Tai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nepažeidė dvidešimties darbo dienų nuo jo gavimo dienos termino.

Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pelnytai buvo nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą, t. y. laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, nevartoti necenzūrinių žodžių, netriukšmauti, netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktis, 18.12 papunktis). Teismas taip pat daro išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog taip elgėsi išprovokuotas bendrosios praktikos slaugytojos elgesio, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip subjektyvus jo situacijos vertinimas, kuris nešalina pareiškėjo atsakomybės. Tarnybiniame pranešime nurodyti pareiškėjo veiksmai nepatvirtina, jog jis naudojo pravardes, žargoną (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktis), todėl šie kaltinimai šalintini iš skundžiamo Nutarimo. Veikos kvalifikavimo pagal minėtų teisės aktų nuostatas pašalinimas iš Nutarimo taip pat nesuteikia pagrindo naikinti visą Nutarimą.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik išnagrinėjus pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, suteikus pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus. Apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbta pasirašytinai ir jam įteikta Nutarimo kopija.

Minėta, kad BVK 143 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Iš Alytaus PN 2022 m. gruodžio 27 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas 1 kartą baustas (papeikimas), todėl minėtų kaltinimo punktų panaikinimas nesuteikia pagrindo keisti Nutarimą dėl likusio padaryto pažeidimo.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau pareiškėjui taikytas drausmines nuobaudas ir kitą jį charakterizuojančią informaciją, pripažįsta, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra tinkama ir proporcinga padarytam pažeidimui, kad pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nebuvo. Nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat nuteistojo teisė žinoti, už ką yra baudžiamas, ir teisė pateikti savo paaiškinimus nepažeistos.

Dėl prieš tai išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad panaikinti Nutarimą ir Sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Alytaus PN 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 49-36 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo paskirta nuobauda nuteistajam V. F., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 2S-2819 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.