Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, kaltinamajam P. T., nukentėjusiajam Ž. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2008 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.15 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, antro aukšto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, konflikto metu, virtuviniu peiliu tyčia dūrė vieną kartą savo šeimos nariui - sūnui Ž. T. į krūtinės kairiąją pusę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimus, kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. T. sveikatą.

Kaltinamasis P. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad sūnus Ž. T. gyvena antrame, o jis pirmame to paties namo aukšte. 2008-08-01 kartu su sūnumi Žigūnu išgėrė du butelius vyno, 0,5 l talpos butelį degtinės, todėl jis stipriai apgirto. Tarp jų kilo konfliktas, nes sūnus norėdamas nusipirkti alkoholio pardavė mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo jam nupirkęs. Sūnui priekaištavo, jog nedirba, neremontuoja kombaino, o per darbymetį geria. Pastarasis jam atsakė, jog darąs ką nori, nes žemė perrašyta jam. Supykęs konflikto eigoje dūrė stovinčiam sūnui peiliu, kuris buvo atneštas pjaustyti užkandai. Dėl girtumo tiksliau sūnaus sužalojimo aplinkybių neprisimena. Žino, jog po sužalojimo abu ėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Išėję į gatvę, sutiko kaimynę R. B., su kuria nuėjo sūnus, o jis sugrįžo atgal į namą. Dėl šio savo poelgio labai gailisi, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dabar santykiai su sūnumi geri, sūnus jam atleido. Dalį išlaidų ligonių kasai atlygino, likusį civilinį ieškinį atlygins artimiausiu metu.

Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis P. T. davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltu prisipažino visiškai, todėl pripažintina, kad jo parodymai nuoseklūs (t. 1, b.l. 115-116, 119-120, 126-127).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad P. T. savo parodymus detalizavo įvykio vietoje, parodė vietą, kurioje vyko konfliktas tarp jo ir sūnaus Ž. T., vietą kurioje jį sužalojo (b.l. 130-132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis Ž. T. teisme atsisakė duoti parodymus (t. 1, b.l. 190).

Nukentėjusysis Ž. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-08-01 jis su tėvu ir jo sugyventine namuose girtavo. Apie 22.00 val., jam būnant savo kambaryje, esančiame antrame aukšte, įėjo tėvas. Prisimena tik tai, kad tėvas jam dūrė vieną kartą į krūtinės sritį. Tėvui ištraukus peilį jis užsiėmė už krūtinės ir nubėgo pas kaimynę R. B. kviesti pagalbos (b.l. 75-76, 77-78, 79).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad paminėtas įvykio aplinkybes nukentėjusysis Ž. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas kambarį antrame namo aukšte, kuriame tėvas jį sužalojo, vietą, kur pamatė kaimynę R. B. (t. 1, b.l. 80-83).

Liudytoja R. B. parodė, kad Tunkulai kaimynai. 2008-08-01 apie 22 val. važiuojant dviračiu pro T. sodybą, į gatvę išėjo Ž. T., rankas sudėjęs ant krūtinės ir pasakė „padėkit, tėvas mane pridūrė“. Tuo metu į gatvę išėjo P. T., kuris buvo neblaivus. Ji Ž. T. nusivedė pas save į namus, o P. T. dar pastovėjęs ant kelio, nuėjo į savo namą. Kaimynui iškvietus ir atvažiavus greitajai medicininei pagalbai, Ž. T. išvežė į ligoninę.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytoja R. B. parodė vietą, kur ji sutiko Ž. T., kuris buvo sužalotas (b.l. 97-100).

Liudytojas V. T. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. 2008-08-01 dienos metu tėvas ir brolis Ž. kieme, prie namų gėrė, buvo apsvaigę. Vėliau jis išėjo pas draugą, todėl įvykio nematė. Vakare jam paskambino mama ir pasakė, kad tėtis sužalojo brolį. Grįžęs rado tėtį miegantį. Antrame namo aukšte esančio brolio kambario durų stiklas buvo išdaužtas, prie durų buvo kraujo. Pirmame aukšte, virtuvėje ant staliuko matė padėtą kruviną peilį. Po to atvažiavo pareigūnai, paėmė peilį, prižadino tėvą ir išsivežė. Iki įvykio brolis ir tėvas sutardavo. Dabar jų santykiai taip pat geri.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas V. T. parodė vietą antro aukšto kambaryje, kur matė daugiausia kraujo, duris, kurių stiklas buvo išdaužtas, virtuvę, kur ant stalo matė kruviną peilį (b.l. 89-91).

Liudytoja E. V. parodė, kad su P. T. gyvena kartu, 2009-03-30 jiems gimė sūnus. 2008-08-01, lauke prie namo, gėrė P. T., jo sūnus Ž., kiti asmenys. Atėjusiam kaimynui Ž. Ž. T. už 10 Lt pardavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Po to ji nuėjo į kambarį pirmame aukšte ir ten atsigulusi užmigo. Kai ją prižadino atvykę policijos pareigūnai P. T. miegojo šalia. Po įvykio P. T. ir sūnus Ž. susitaikė, jų santykiai geri. S. Ž. ūkininkauja, nes tėvas jam perdavė ūkį.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje tyrėju. 2008-08-01, įvykio dieną gavo pranešimą, kad ligoninėje gydomas Ž. T. su durtine žaizda. Tirdamas įvykio aplinkybes iš R. B. sužinojo kad ji sutiko Ž. T., kuris prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jam įdūrė tėvas. Atvykęs į nukentėjusiojo namus, matė, kad antrame aukšte, iš pereinamojo kambario į sekantį kambarį durų stiklas buvo išdaužytas. Kraujas buvo pereinamam kambaryje ir ant laiptų. Pirmame aukšte esančioje virtuvėje ant stalo gulėjo kruvinas peilis. P. T. su sugyventine miegojo pirmo aukšto miegamajame. P. T. nuvežus į policijos komisariatą jis prisipažino, jog įdūrė sūnui.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji kaltinamojo žmona, jie neišsituokę. Įvykio metu ji gyveno Vilkaviškyje. Vakare jai paskambino kaimynė R. B. ir pasakė, kad P. T. įdūrė sūnui Ž., kuris išvežtas į ligoninę. Po to jai sūnus sakė, kad buvo abu išgėrę ir jam tėvas įdūrė peiliu, nes ginčijosi dėl kombaino, jog geria ir jo neremontuoja.

Liudytojas V. J. parodė, kad įvykio vakarą kaimynė R. B. pasakė, kad sužeistas kaimynas Ž. T., jam įpjauta ar įdurta, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, išėjęs į kiemą, prie R. B. automobilio matė Ž. T., kuris buvo sąmoningas. Iki įvykio P. T. ir Ž. T. sugyveno gerai.

Iš 2008-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančiame name, ant laiptų vedančių į antrą aukštą 6, 9, 13 pakopų, antro aukšto kambario durų slenksčio, šalia jo, kambario 1,97x1,50 m plote yra raudonos spalvos dėmės. Šio kambario durų į kitą kambarį, stiklas išdaužytas, šalia jų, ant grindų yra netaisyklingos formos stiklo šukės. Virtuvėje ant staliuko, kuris stovi prie sienos lygiagrečiai šaldytuvui, rastas virtuvinis peilis rudos spalvos rankena, kuris paimtas (t. 1, b.l. 4-7).

Iš 2008-08-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2008-08-02 įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Peilio rankena medinė, 11 cm ilgio, rudos spalvos. Peilio geležtė 11 cm ilgio. Ant geležtės kairės pusės 6 cm, o ant dešinės pusės 10 cm atstume yra rusvos spalvos dėmės (t. 1, b.l. 8-10).

Iš 2008-08-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriaus paimti Ž. T. drabužiai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, margi marškiniai, apatinės kelnaitės, rankšluostis (t. 1, b.l. 11). Šie daiktai apžiūrėti, apžiūros metu nustatyta, kad ant visų drabužių, rankšluosčio matosi rausvos spalvos dėmės (t. 1, b.l. 12-14).

Iš Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 579/08 (01) R139/08 nustatyta, kad ant peilio, Ž. T. marškinių, džinsinių kelnių yra Ž. T. kraujas su 99,999999999% tikimybe (t. 1, b.l. 35-38).

Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G 1107/08 (09) patvirtina, kad Ž. T. kliniškai konstatuota durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje, tarpšonkaulinės arterijos II ir kairio plaučio sužalojimas, kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje galėjo būti padaryta kietu aštriu plokščiu smailiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu vienmomentiškai. Sužalojimas yra pavojingas gyvybei. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2008-08-01, kietu aštriu plokščiu smailiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, kad ir tyrimui pateiktu peiliu, vienu poveikiu, jam esant bet kokioje padėtyje, daugiau tikėtina iš priekio. Ž. T. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 51).

Iš gimimo akto įrašo Nr. 41 nuorašo nustatyta, kad Ž. T. yra P. T. sūnus (t. 1, b.l. 20).

Iš 2008-08-01 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2008-08-01 22.20 val., į viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas Ž. T. su žaizda krūtinės srityje. Pirminiais duomenimis Ž. T. peiliu sužalojo jo tėvas P. T.. P. T. pristatytas į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, jam nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 2, 61).

Iš 2008-08-05 protokolo - pareiškimo nustatyta, kad Ž.T. V. rajono policijos komisariato tyrėjui pareiškė, jog 2008-08-01 apie 22.00 val. per išgertuves kilusio konflikto metu jam tėvas P. T. dūrė peiliu į krūtinės sritį (t. 1, b.l. 3).

Aukščiau nurodytų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad P. T. 2008 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.15 val., konflikto metu, virtuviniu peiliu tyčia dūrė vieną kartą savo šeimos nariui - sūnui Ž. T. į krūtinės kairiąją pusę, tuo jam padarė durtinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, tarpšonkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimus, kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas sunkų savo sūnaus Ž. T. sveikatos sutrikdymą. P. T. nusikalstama veika pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis P. T. duodamas parodymus kaltu visiškai prisipažino, jo parodymai apie reikštus priekaištus, kilusį konfliktą ir dūrį peiliu sūnui Ž. T. į krūtinę yra nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi. Kaltininkas P. T., bylą nagrinėjant teisme parodė, kad gėrė su Ž. T., priekaištavo jam dėl girtavimo ir nedirbamų darbų, neremontuojamo kombaino, ginčijosi dėl to, jog sūnus neprižiūri jam patikėto ūkio. Kadangi buvo girtas, ginčo metu dūrė stovinčiam sūnui virtuviniu peiliu. Analogiškai įvykio aplinkybes P. T. nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. P. T. dūrio peiliu nukentėjusiajam Ž. T. faktą patvirtino ir pastarasis. 2008-08-05 surašant protokolą - pareiškimą Ž.T. V. rajono policijos komisariato tyrėjui pareiškė, jog 2008-08-01 apie 22.00 val. per išgertuves kilusio konflikto metu jam tėvas P. T. dūrė peiliu į krūtinės sritį. Iš nukentėjusiojo Ž. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad jis parodė kambarį antrame aukšte, kuriame tėvas jį sužalojo durdamas peiliu į krūtinės sritį. Šiuos jų parodymus patvirtino liudytoja R. B., kuri teisme parodė, kad įvykio dieną iš kiemo į gatvę išėjo Ž. T. prašydamas pagalbos ir sakydamas, jog tėvas P. T. jam įdūrė. Paskui jį išėjo ir kaltinamasis P. T.. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas virtuvinis peilis, jo apžiūros protokole užfiksuota, kad ant jo dešinės ir kairės geležtės pusių yra rausvos dėmės. Iš Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 579/08 (01) R139/08 nustatyta, kad ant šio peilio yra Ž. T. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Visi išanalizuoti įrodymai nuosekliai patvirtina kaltinamojo P. T. parodymus apie įvykio aplinkybes, kad jis nukentėjusiajam Ž. T.-savo sūnui vieną kartą tyčia įdūrė virtuviniu peiliu į krūtinės sritį ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Įvertinus tai, kad kaltininkas nukentėjusiajam yra tėvas, jų santykiai iki šio įvykio buvo normalūs ir tokie liko, peiliu durta tik vieną kartą, spontaniškai per išgertuves kilusio ginčo metu, išankstinės tyčios nebuvo, kaltininkas po dūrio peiliu išėjo paskui nukentėjusįjį kviesti greitosios pagalbos ir daugiau jokių sužalojimų jam nepadarė. Tokie P. T. nusikalstami veiksmai pripažįstami padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia ir teisingai kvalifikuoti pagal padarinius, numatytus BK 135 str. 2 d. 3 p.

P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Byloje yra pateikti mokėjimo kvitai, kurie patvirtina, kad P. T. atlygino didesnę dalį žalos Valstybinei ligonių kasai (t. 2, b.l. 8, 14). Jis įsipareigojo artimiausiu metu atlyginti visą žalą, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad P. T. savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nusikaltimo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Šiuo atveju visų pirma atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir BK bendrosios dalies nuostatų (BK 62 str. 1 d, 2 d., 4 d., 54 str. 3 d.), skiriant bausmę, suteikiamas galimybes. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, išgertuvių metu kilus ginčui, nesant išankstinės tyčios. Kaltinamasis P. T. ir nukentėjusysis-sūnus Ž. įvykio metu gyveno kartu. Ta aplinkybė, kad tėvas sūnaus nuosavybėn perleido žemę ir visą ūkį, tik patvirtina jų šeimyninių santykių tvirtumą bei nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį. Nors kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau kaip nustatyta iš bylos medžiagos jis padėdavo sūnui ūkio darbuose. Pažymėtina ir paties nukentėjusiojo elgesio tam tikra įtaka dėl susiklosčiusios situacijos, jis kartu girtavo su kaltininku, ginčijosi dėl žemės ir nedirbamų darbų. Taip pat imamas domėn sunkių pasekmių nebuvimas dėl padaryto sužalojimo, nukentėjusysis visiškai pasveiko, sužalojimas nesukėlė jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų. Teismo nuomone šiuo atveju yra svarbi paties nukentėjusiojo nuomonė į šį įvykį, požiūris į kaltinamojo veiksmus. Teisme jis pritarė valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro nuomonei neskirti kaltininkui įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, nepareiškė civilinio ieškinio. Atsižvelgtina ir į paties kaltininko asmenybę: jis neteistas, gyvena normalų gyvenimo būdą, visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir labai gailisi. Be to augina mažametį vaiką gimusį 2009-03-30, kurį išlaiko kartu su sugyventine.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Todėl teismas pripažįsta, kas skiriant bausmę kaltinamajam P. T. yra būtina vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Parenkant bausmės rūšį teismas atsižvelgia ir į Baudžiamojo kodekso nuostatą, kad asmenims pirmą kartą teisiamiems esant galimybei turėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, todėl P. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė atsakovui P. T. 5172 litų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo Ž. T. gydymą (t. 1, b.l. 67-68, 74). Šis ieškinys tenkintinas iš dalies, nes P. T. dalį šios žalos – 3000 litų atlygino ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo kvitus (t. 2, b.l. 7, 14). Ligonių kasai priteistina neatlyginta 2172 litų suma. Nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, Ž. T. džinsinės kelnės, marškiniai, apatinės kelnaitės, rankšluostis, P. T. marškiniai ir kelnės yra menkaverčiai, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 23:00 valandos iki 6:00 valandos būti namuose, per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos likusią dalį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeisti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš P. T. priteisti Valstybinei ligonių kasai 2172 litus gydymo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., civilinio ieškinio užtikrinimui, iki bus atlyginta žala, laikinai apriboti P. T. nuosavybės teises į jam priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 1990 m. laidos, uždraudžiant minėtą turtą parduoti, perleisti, dovanoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. daiktus: peilį, Ž. T. džinsines kelnes, marškinius, apatines kelnaites, rankšluostį, P. T. marškinius, kelnes, kurie yra saugomi Lietuvos teismo ekspertizės centre, (duomenys neskelbtini), Vilnius, pripažinti menkaverčiais ir sunaikinti.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.