Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. 2012-03-18, apie 19.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme suspaudęs nukentėjusiosios V. J. rankas ją pastūmė, ko pasėkoje ją pargriovė ant žemės ir du kartus koja spyrė jai į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą bei padarydamas jai kraujosruvas smakre ir kairiame žaste, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje T. I. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja V. J. yra pažįstamas daugiau nei metai laiko. 2012-03-18, apie 18.00 val., jis, parke prie regbio stadiono, susitiko su V. J., pasivaikščiojo ir apie 19.00 val. parėjo pas jį į namus. Susipyko su V. J., jis jai pasakė, kad jie skiriasi, V. J. apsiverkė ir išėjo. Jis V. J. palydėjo į kiemą. V. J. jis nemušė, nestumdė ir jai nespyrė. Nežino iš kur pas V. J. atsirado sužalojimai. V. J. parašė skundą dėl to, kad jis ją paliko, kad jie išsiskyrė. V. B. šalia nebuvo. Įvykio metu L. M. nebuvo.

Privati kaltintoja nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad 2012-03-18, ėjo su T. I. pasivaikščioti į parką, vėliau nuėjo pas jį į namus. Ten atvažiavo L. M. ir V. B.. Kadangi L. M. reikėjo trumpam pareiti namo, ji išėjo su ja kartu ir netrukus grįžo. T. I. pasikvietė ją pasikalbėti į lauką ir jiems išėjus jis iš pradžių šaukė, o paskui pagriebė už dešinės rankos tarp alkūnės ir peties, pradėjo ją tampyti ir ji pargriuvo. Tada jis pradėjo ją spardyti – spyrė jai du kartus į kairį šoną. Kai T. I. ją spardė, atbėgo V. B. kartu su L. M.. V. B. atitraukė T. I. ir prispaudė jį prie sienos, kad jos nebespardytų. Tik kai ją pakėlė sumuštą nuo žemės, T. I. pasakė, kad jie skiriasi. Iki sumušimo jokios kalbos apie išsiskyrimą nebuvo. Vėliau T. I. jai rašė SMS, kad susitiktų ir kad jis jos nemuš, bet tos žinutės neišsaugojo. Tai ne pirmas kartas, kai ją sumuša T. I.s – du kartus buvo sumušęs taip, kad vaikščiojo su mėlynėmis, buvo prakirtęs antakį. Dėl šių sumušimų į policiją nesikreipė. Mamai apie sužalojimus sakė, kad T. I. mažasis brolis jai sudavė su žaisliniu šautuvu, t. y. mamai melavo. Kraujosruva smakre jai atsirado kai ji virto. Kairysis žastas buvo sužalotas kai ji krito. Buvo mėlynės ant rankų, smakro, skaudėjo šoną, tris dienas negalėjo įkvėpti, ant kojų prie kelių taip pat buvo mėlynių. Iš karto į policiją nesikreipė, nes buvo labai išsigandusi. Iš karto po sumušimo, L. M. paskambino jos tėvams. Iš ryto su mama važiavo į policiją rašyti pareiškimo. Kai parašė pareiškimą, jai davė siuntimą pas medicinos ekspertus. Pas juos ėjo sekančią dieną, nes tą pačią dieną nebuvo vietų. Reiškia 2000 Lt neturtinės žalos ieškinį dėl to, kad ji patyrė smurtą, pažeminimą prieš draugus, fizinį skausmą. Taip pat patyrė turtinę 44 Lt žalą dėl specialistų išvados gavimo ir 3,50 Lt bankui už pavedimą.

Kaltinamojo T. I. atstovė pagal įstatymą R. J. teismui parodė, kad ji neprisimena ar buvo namuose 2012-03-18. Neprisimenu aplinkybių, kurios būtų susijusios su V. J. sumušimu. Jos sūnus ilgai draugavo su V. J., ji bendraudavo su ja. L. M. apie sumušimą jai nieko nesakė. Apie įvykį sužinojo kai gavo šaukimą į teismą. Nežino, kad T. I. ankščiau būtų sumušęs V. J..

Nukentėjusiosios V. J. atstovė pagal įstatymą L. J. teismui parodė, kad dukra jai papasakojo, kas atsitiko 2012-03-18. Dukra grįžo pas močiutę ir paskambino jai iš karto kai ją sumušė. Dukra verkė, o su ja telefonu kalbėjo L. M.. L. M. sakė, kad „P.“, taip vadina T. I., primušė V. J.. Dukra jai sakė, kad ją išgelbėjo V. B.. Ji sakė, kad T. I. jai spyrė ir bandė pataikyti į galvą. T. I. pastoviai užeina priepuoliai, jis tai V. J. stumdo, tai kėdes jos namuose daužo. Močiutė matė, kaip T. I. jos namuose daužė kėdes. Močiutė matė, kai V. J. parėjo namo ir jai po akimis buvo mėlynė. Vėliau dukra pasakė, kad ji ne pirmą kartą gauna „į kailį“ nuo T. I.. Ji kvietė policiją, kai T. I. laužėsi į jos namus, daužė buto duris, tada policija išsivežė T. I.. Tą vakarą T. I. parėjo namo girtas, iš pradžių braižėsi po palangėmis, vėliau pradėjo laužti duris, jas spardyti, pradėjo be perstojo skambinti į durų skambutį. T. I. pastoviai persekioja dukrą prie mokyklos, skambinėja jai, gąsdina, niekur neleidžia išeiti. T. I. net nebandė atsiprašyti nei dukters, nei jos.

Liudytojas V. B. teismui parodė, kad neprisimena 2012m. kovo 18d. įvykių, nes tą dieną buvo šoke dėl patirtos draugo avarijos. Draugo pavardės nežino, su juo mažai bendraja, draugas gyvena Airijoje. Jis pažįsta ir T. I. ir V. J. bei L. M., jie visi yra draugai. Neprisimena, kad T. I. būtų mušęs V. J., o jis ją gelbėjęs. Neprisimena ar yra matęs, kad T. I. muštų V. J..

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 0112000140076 matyti, kad 2012-03-19 Centro policijos nuovadoje buvo gautas V. J. pareiškimas apie tai, kad ją 2012-03-18, apie 19.30 val, nuėjus pas draugą T. I., jis ją sumušė, t.y. ėmė ją stumdyti, o jai parvirtus koja spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas (3 b. l.).

Iš 2012-03-20 specialisto išvados Nr. G 585/12(04), matyti, jog nukentėjusiajai V. J. kraujosruvos smakre ir kairiame žaste padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (4 b. l.).

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. I. 2012 m. kovo 18 d., apie 19.30 val., pargriaudamas nukentėjusiąją - V. J. ant žemės ir du kartus spirdamas jai į kairį šoną, padarė jai kraujosruvas smakre ir kairiame žaste, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, jog 2012m. kovo 18d., apie 19.30 val. T. I. buvo susitikęs su V. J.. Šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, tačiau T. I. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją V. J. susitikimo metu. Nežiūrint į tai, teismas neabejoja nukentėjusiosios V. J. parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, ir sutampa su teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Tai yra, iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jos sužalojimo nukentėjusioji parodė 2012-03-19 rašytame pareiškime policijai pagal kurį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tas pačias aplikybes nurodė teismo medicinos specialistui, tas pačias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu. Tas pačias aplinkybes iš karto po įvykio, kaip nurodė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. J., ji sužinojo telefonu iš V. J. draugės L. M.. Liudytojo V. B. parodymus, kad jis neprisimena aplinkybių, jog T. I. būtų sumušęs V. J., teismas vertina kritiškai, kadangi galimai dėl esamų draugiškų santykių tiek su V. J. tiek su T. I., nenorėdamas nė vienam iš jų pakenkti parodė, kad tos dienos įvykių neprisimena. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir jos įstatyminė atstovė būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi, minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Teismas kaltinamojo T. I. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi T. I., nors ir nepripažindamas kaltės, taikinamojo posėdžio metu buvo išreiškęs poziciją taikytis, vėliau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė, todėl kitų įrodymų kontekste jo parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaltinamasis numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir kilusias pasekmes T. I. veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji V. J. ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį 47,5 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 44 Lt už Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus išduotą Specialisto išvadą Nr. G 585/12(04) ir 3,5 Lt banko mokestis. Turtinės žalos dydis pagrįstas pateiktu 2012 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 300573, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nukentėjusioji V. J. ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą L. J. baudžiamojoje byloje pareiškė 2000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimas grindžiamas tuo, kad įvykio metu nukentėjusioji V. J. patyrė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad T. I. smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį – nepilnametę merginą kitų asmenų akivaizdoje ir dėl jo veiksmų jai buvo sukeltas skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat į tai, kad T. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu savarankiškų pajamų neturi, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, pajėgus susirasti darbą ir atlyginti patirtą žalą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus, iki 1000 Lt.

Teisme iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalvos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. J. sudaro 220 Lt. Kadangi byloje įrodyta kaltinamojo T. I. kaltė, išlaidas patvirtina pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (58 b. l.), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. I. valstybės naudai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

T. I. yra neteistas (27 b. l.), administracine tvarka baustas (53 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nedirbantis (30 b. l.). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. I. paskyrus nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. I. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja V. J..

Kaltinamajam T. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendė:

T. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja V. J. bei įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios V. J. atstovės pagal įstatymą L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš T. I. V. J. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui ir 47,5 Lt (keturiasdešimt septynis litus ir 50 ct) turtinės žalos atlyginimui.

V. J. neturtinės ir turtinės žalos atlyginimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos įstatyminę atstovę L. J..

Iš T. I. valstybės naudai priteisti 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) proceso išlaidų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

T. I. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.