- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-31-317/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundas ir atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis dėl J. K. paskirtų bausmių subendrinimo panaikinta ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. K. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, J. K. paskirtos bausmės ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi į J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, nuteistojo išbūtas sulaikytu pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d.
4. Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį savo sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones bei apribojimus ir priežiūrą teigiamas. Taip pat Komisija pažymėjo, kad J. K. vykdo jo individualiame pataisos plane numatytas priemones, nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei rodoma akivaizdi pažanga ją mažinant. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, jog galima tikėtis, kad nuteistasis po lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis elgesio tvarkos, nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikoma probacija pasieks tikslą.
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkintas prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą. Teismas padarė išvadą, jog J. K. daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, jog ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nuteistojo J. K. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ją priimdamas apylinkės teismas labiau akcentavo J. K. nusikalstamą praeitį, kuri jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, o ne jo norą pasitaisyti bei teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje. Teismas neatsižvelgė į nurodytų byloje duomenų visumą, o vadovavosi atskiromis aplinkybėmis, ištraukdamas jas iš socialinio tyrimo išvados konteksto.
6.2. Gynėja pažymi, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs didesnę negu pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pataisos namų charakteristikoje nurodoma, jog J. K. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kadangi individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skirtos 6 paskatinimo priemonės, paskutinį kartą – 2020 m. rugpjūčio 27 d. Toks pataisos namų administracijos J. K. elgesio įvertinimas kaip nepriekaištingas yra neeilinis atvejis. Įstaigoje J. K. pagrinde buvo gydomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, dėl sveikatos būklės socialinės reabilitacijos programose dalyvavo ribotai, tačiau jis yra motyvuotas užsiimti naudinga veikla - skaito knygas, domisi naujais teisės aktų pakeitimais, sprendžia kryžiažodžius, rodo iniciatyvą bei teikia konkrečius pasiūlymus dėl užimtumo organizavimo - rengia užduotis viktorinoms, šių metų spalio mėnesį laimėjo 1 vietą dailyraščio konkurse, jam suteikta teisė užsiimti menine veikla, sudarytos išskirtinės sąlygos turėti šiltnamį bei auginti šviežias daržoves, ką jis sėkmingai daro. Be to, nuteistasis reguliariai dalyvauja individualiose konsultacijose su psichologe. Resocializacijos skyriaus specialistai organizavo ir pravedė individualių pokalbių ciklą dėl motyvacijos gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, palaikyti glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, rodyti iniciatyvą ir savarankiškai mokėti piniginius įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus.
6.5. Skunde taip pat ginčijamas teismo teiginys, kad J. K. turi finansinių įsipareigojimų, tačiau nerodė pastangų juos padengti. Skundo autorės teigimu, J. K. pataisos įstaigoje nedirbo dėl riboto darbingumo ir sveikatos būklės, tačiau jo motyvacija užsiimti naudinga veikla Komisijos vertinimu yra aukšta. Dėl riboto darbingumo ir sveikatos būklės ligoninėje darbas jam apskritai nebuvo siūlomas, nors J. K. tokį prašymą ligoninės administracijai buvo pateikęs. Taigi, nuteistasis J. K. darbo laisvės atėmimo vietose nėra atsisakęs. Be to, kartu su prašymu Komisijai yra pateikti 2019-06-26 ir 2019-07-30 d. patvirtinimai apie gautus darbo pasiūlymus, iš kurių matyti, kad J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas vadybininko darbas. Šie darbo pasiūlymai yra pritaikomi prie dabartinės J. K. sveikatos būklės, jam nustatyto nedarbingumo lygio, kuris šiuo metu siekia 55 procentus. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nuo 2005 metų gyveno savarankišką gyvenimą, užsiminėjo verslu. Jo pagrindiniu pajamų šaltiniu buvo darbo užmokestis. Suėmimo metu Vokietijoje J. K. taipogi dirbo. Buvo teigiamai charakterizuotas, kaip sąžiningai, kruopščiai bei iniciatyviai atlikęs pavestas jam pareigas. Be to, nuteistasis pateikė Komisijai patvarkymą, iš kurio matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis į antstolių sąskaitą iš savo gaunamų pajamų mokėjo įmokas. Tai rodo, kad jis nevengia atsakomybės, gailisi, nori kuo greičiau dengti turimus įsiskolinimus, kurie niekaip nėra susiję su padarytais nusikaltimais.
6.6. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nuo nuteistojo nusikalstamų veikų niekas nenukentėjo. Atitinkamai, nepareikšti civiliniai ieškiniai. Lygtinio paleidimo sąlygos J. K. taikytos 1 kartą, jos nepažeistos. Šiuo metu jis yra perkeltas į Pusiaukelės namus. Dėl nepriekaištingo elgesio jam suteikta teisė išvykti iš Pusiaukelės namų be sargybos arba be palydos į Vilniaus miestą. Vos patekęs į Pusiaukelės namus, nuteistasis įsidarbino - 2020-12-14 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), kurioje sėkmingai dirbo ir iki suėmimo.
6.7. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kitų Europos šalių praktiką sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą. Kai pandemijos metu pataisos namuose administracija negali tinkamai pasirūpinti laisvės atėmimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų saugumu, nepavojingi visuomenei nuteistieji yra gerokai dažniau, netaikant jiems griežtų sąlygų, paleidžiami į laisvę. J. K. neabejotinai yra rizikos grupėje dėl plaučių ir širdies ligų, todėl jis jaučiasi nesaugiai ir galimo susirgimo atveju bijo dėl savo gyvybės.
Šalies argumentai
6.8. Apibendrindama visa, kas išdėstyta jos skunde, gynėja nurodo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį J. K. bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Nuteistojo J. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes jis atliko būtiną bausmės dalį, jo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones bei apribojimus ir priežiūrą teigiamas, individualiame pataisos plane numatytas priemones vykdo, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika bei rodo akivaizdžią pažangą ją mažindamas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundas tenkintinas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tenkindamas prokuroro skundą ir atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. K., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog J. K. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris yra 23 balai, sudaro 20 statinių svertinių taškų, taigi, rizika pakartotinai nusikalsti dar gali būti sumažinta. Taip pat teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigoje gauti du patvarkymai dėl skolos išieškojimo – bendra iš J. K. išieškotina suma - 28 623,73 Eur, išieškota tik 190 Eur, bei sprendė, jog būdamas įkalinimo įstaigoje pastangų padengti įsiskolinimą nuteistasis nerodė. Dar žemesnės instancijos teismas vertino ir tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo teistas, yra linkęs nusikalsti sukčiaujant, kas rodo, jog jo veikos nebuvo atsitiktinės ar padarytos iš neatsargumo. Taip pat teismas perrašė socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog: 1) nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas yra kiek apsunkintas, jis supranta, kad gyvenime yra probleminių sričių, tačiau kaip jis vertina ir mato savo indėlį tame, yra prieštaravimų, nuteistajam, sprendžiant iškilusius sunkumus, jam trūksta asmeninės atsakomybės prisiėmimo; 2) nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš patyrimo; 3) jis dažniau koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, ignoruojant ilgalaikes neigiamas pasekmes; 4) kritikuoja teisinę ir įstatyminę sistemą, abejoja jos teisingumu, nors supranta apribojimų reikalingumą, savo kriminalinę veiklą nuvertina. Be to, teismas sprendė, jog ir nuteistojo neatlikta bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
10. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis J. K., jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino J. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą.
11. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, gali būti vertinamos, tačiau tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, jog nuteistasis J. K. bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius, viso už šešių nusikalstamų veikų įvykdymą, anksčiau buvo teistas dar tris kartus. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos J. K. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad J. K. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.
12. Pakankamu pagrindu atsisakyti patvirtinti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali būti laikoma ir tai, kad nuteistasis iki šiol yra padengęs tik labai nedidelę dalį skolos pagal pataisos įstaigoje gautus antstolio vykdomuosius patvarkymus. Nors nuteistasis pataisos namuose iš tiesų nedirbo, dėl ko atitinkamai sumažėjo jo galimybės dengti turimus įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija patvirtina skundo argumentą, jog tai lėmė ne paties nuteistojo neigiamas nusistatymas darbo atžvilgiu, o objektyvios priežastys – socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog J. K. darbas nebuvo siūlomas dėl jo riboto darbingumo (nuteistajam nustatytas 45 procentų darbingumas). Jokių duomenų, kad J. K. galėjo padengti didesnę dalį jam priteistos atlyginti pinigų sumos (pavyzdžiui, iš pataisos namuose gaunamų šeimos narių, giminaičių ar kitų asmenų piniginių perlaidų jo asmeniniams poreikiams tenkinti), tačiau to nedarė sąmoningai, nepaisydamas kreditorių interesų, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis tyčia vengė dengti susidariusius įsiskolinimus, nerodė pastangų juos sumažinti, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Be to, pažymėtina, jog darbingo amžiaus probuojamieji, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punktu, privalo per penkiolika dienų nuo jų paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tai reiškia, jog taikius J. K. lygtinio paleidimo institutą, jis bus įpareigotas dėti maksimalias pastangas ieškant darbo, o suradus jį, tęsti darbinę veiklą, kadangi priešingu atveju teismas gali panaikinti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, paminėto įstatymo nuostatos užtikrina, kad J. K. lygtinio paleidimo atveju negalės vengti darbo, o dirbdamas nuteistasis gautų stabilias pajamas, iš kurių būtų galima daryti išskaitymus, ir tokiu būdu užtikrinti kreditorių interesus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pataisos namuose buvo gautos net trys pažymos iš įmonių ir organizacijų, kuriose nurodoma, jog nuteistasis J. K., paleistas į laisvę, būtų priimtas į darbą atitinkamoms pareigoms. Iki suėmimo nuteistasis taip pat dirbo, pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistais metu išsakė konkrečius savo ateities planus, susijusius būtent su darbine veikla, todėl jo darbinė motyvacija lygtinio paleidimo atveju teisėjų kolegijai abejonių nekelia.
13. Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog J. K. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – pagal OASys metodiką nustatyti 23 balai, ir vos 3 balai iš jų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar galėtų panaikinti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, šios rizikos vertinimo balų skaičius mažėjo (pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. lapkričio 25 d., metu nustatyti 26 balai) kas taip pat atspindi J. K. dėtas pastangas. Be to, iš J. K. gynėjos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra tik teigiamas. Nuteistasis nei karto nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tinkamai bendravo su pataisos įstaigos darbuotojais, nekonfliktavo su kitais nuteistaisiais, buvo šešis kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Taip pat jis ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, siekdamas palankaus komisijos, o vėliau ir teismo jam sprendimo, bet ir prisidėjo organizuojant pozityvaus užimtumo priemones (šachmatų turnyrus, viktorinas ir kitus turnyrus), užsiėmė kita naudinga veikla – skaitė knygas, dalyvavo individualiose konsultacijose su psichologe, kreipėsi dėl galimybės susipažinti su naujausiais bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktų pakeitimais, Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis.
14. Spręsdama dėl J. K. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, kas galėtų tapti jam papildoma finansine našta. Be to, nuteistasis palaiko artimus, tvirtus ir pastovius ryšius su savo šeimos nariais, kas taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio jo neteisėto elgesio.
15. Nors nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad J. K. vis dar trūksta asmeninės atsakomybės, sprendžiant iškilusius sunkumus, jis dažniau koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, yra linkęs kritikuoti teisinę sistemą bei nuvertinti savo teisei priešingą elgesį, tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vien šios neigiamai nuteistojo mąstymą ir nuostatas apibūdinančios aplinkybės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą negali būti pernelyg sureikšmintos, tuo ignoruojant visas teigiamas aukščiau aptartas aplinkybes, kurių visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus. Pažymėtina, jog tam tikrus mąstymo aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, probacijos laikotarpiu paskiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones, elgesio pataisos programas bei resocializacijos priemones, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, ir kurios padėtų J. K. toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius bei valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Be to, labai svarbu įvertinti, kad nors nuteistasis ir kritikuoja teisinę sistemą, tačiau jis taip pat nurodo suprantantis, jog apribojimai yra reikalingi, ką patvirtina ir jo elgesys bausmės atlikimo metu – kaip jau minėta, jis pataisos įstaigoje drausmine tvarka baustas nebuvo, su pataisos įstaigos darbuotojais bendradarbiavo, elgėsi pagarbiai. Taip pat J. K. atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų nuteistasis nepažeidė, todėl, įvertinus tiek šią faktinę aplinkybę, tiek išimtinai teigiamą jo elgesį bausmės atlikimo metu, pagrįstai manytina, jog probacijos sąlygų jis sugebės laikytis ir pateisins teismo jam parodytą pasitikėjimą ir šiuo atveju.
16. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį J. K., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti J. K. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
17. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo gynėjos skundo priimamas naujas sprendimas - patvirtinamas Komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.