Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Galinai Levickienei, Rimantei Čypaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Č., jo atstovui advokatui P. L., išnagrinėjęs I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį „Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas“ už tai, jog ji būdama darbdavio atstovu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), direktore, neįvykdė 2009 m. gegužės 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavimo Nr. 0351-0104 pirmo punkto, kuriame darbdavys įpareigojamas laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, kuomet, nesant susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojų dėl ne viso darbo laiko nustatymo ir neaptarus tai darbo sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus lošimų skyriaus darbuotojams (pvz. J. S., N. G., L. K., A. N., D. B., E. B. ir kt.), nuo 2009 m. sausio 1 d. darbo grafikuose nustatomas ne visas darbo laikas, t.y. esant 160 darbo valandų normai per apskaitomą mėnesį, darbo grafikuose numatyta nuo 50 iki 122 darbo valandų.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Č. paaiškino, kad sumažėjus klientų skaičiui ir pajamų apimčiai, lošimų salėse atsirado mažiau darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jei nebėra klientų prie lošimų stalų, darbdavys turi teisę nurodyti darbuotojams nebedirbti ir tabelyje nurodyti tokį valandų skaičių, kiek faktiškai darbuotojas dirbo per darbo dieną. Dėl suminės darbo laiko apskaitos vedimo iš darbo inspekcijos pastabų darbdavys niekada nebuvo gavęs.

Tiek teisminio nagrinėjimo metu išsakyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esantys I. Č. rašytiniame paaiškinime Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nurodyti argumentai yra pateisinami susidariusia sunkia ekonomine situacija ir neabejotinai turi reikšmės I. Č. atsakomybės laipsniui (nuobaudos griežtumui), bet nepašalina pačios administracinės atsakomybės fakto.

Valstybinės darbo inspekcijos įpareigojimų, kurių darbdavys neįvykdė per nustatytą terminą, esmė yra laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Įmonėje susiklostė tokia situacija, kai, nesant susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojų dėl ne viso darbo laiko nustatymo ir neaptarus tai darbo sutartyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus lošimų skyriaus darbuotojams nuo 2009 m. sausio 1 d. darbo grafikuose nustatomas ne visas darbo laikas, tai yra, esant 160 darbo valandų normai per apskaitomą mėnesį, darbo grafikuose nustatyta nuo 50 iki 122 darbo valandų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ matyti, kad šio įsakymo punktų nuostatos prieštarauja viena kitai. Pagal Įsakymo 1.6 punktą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, nuo jos įvedimo dienos, o pagal 1.7 punktą, darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį yra nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 5 darbo dienų savaitės trukmę. Tačiau to paties Įsakymo 1.5 punktas, kuriame teigiama, kad tais atvejais, kaip pagal veiklos apimtis Darbuotojo darbas Darbdaviui nėra būtinas, jis (darbdavys) turi teisę nurodyti Darbuotojui nutraukti darbą ir pasišalinti iš darbo vietos, atitinkamai pažymint tai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, yra neteisėtas ir iš esmės paneigiantis darbo teisės principus. Iš darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir susiklosčiusios teismų praktikos akivaizdu, kad tokie atvejai, kaip numatyta Įsakymo 1.5 punkte, yra prastova ir už ją turi būti mokama darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka. Kadangi šis pažeidimas per nustatytą terminą (iki 2009-06-26) nebuvo pašalintas, I. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, trauktina administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuojamą ATPK straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo priežastis ir sąlygas, į pažeidėjos asmenybę, bei daro išvadą, jog I. Č. atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.