- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5078-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00848-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad po I. R., mirties (duomenys neskelbtini), D. R. būdama gyva faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. L. yra D. R. sūnus.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo mama D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepraleisdamas įstatymu nustatyto termino palikimui priimti kreipėsi į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo. Iš 2024 m. sausio 19 d. liudijimo Nr. 251 matyti, kad A. L. priėmė palikimą po mamos D. R. mirties, užvesta paveldėjimo byla Nr. 17/2024 m. Palikimo priėmimo metu nustatant D. R. turtą paaiškėjo, kad žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiltnamis, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos su I. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) metu. Santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sodo sklypas su statiniais įsigytas 2003 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-800 pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 1 d. 1 p. pripažįstama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). D. R. būdama gyva tapo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri įgijo teisę pagal įstatymą priimti mirusio sutuoktinio I. R. turtą. Iš 2024 m. balandžio 10 d. liudijimo Nr. 1601 matyti, kad palikėjo I. R., palikimas nėra priimtas. Palikimui priimti yra praleistas įstatymu nustatytas terminas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Mirus I. R. pareiškėjo mama D. R. būdama gyva priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Vyrui mirus D. R. nesuprato, kad jos vardu registruotas nekilnojamas turtas turi būti paveldėtas pateikus pareiškimą notaro biurui. Neišmanydama teisinių paveldėjimo dalykų pareiškėja ir toliau gyveno sodo sklype, kuriame tvarkėsi kaip vienintelė savininkė. Dėl neteisingai suprastos ir įvertintos situacijos pareiškėjo mama būdama gyva laiku nesikreipė dėl mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo. Būdama teisėta įpėdine D. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nors pareiškėjo mama būdama gyva ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Iš jos veiksmų buvo matyti, kad perimtą turtą ji valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, sodininkų bendrijos nario mokestį, rūpinosi visu sodo sklypu ir laikė save turto savininke.
Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. L., mama D. R., mirė (duomenys neskelbtini). Po D. R. mirties pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. 2024 m. sausio 19 d. notarės liudijimo Nr. 251 matyti, kad A. L. priėmė palikimą po mamos D. R. mirties, užvesta paveldėjimo byla Nr. 17/2024 m. Palikimo priėmimo metu nustatant D. R. turtą paaiškėjo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiltnamis, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos su I. R., mirusio (duomenys neskelbtini) metu. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). D. R. būdama gyva tapo palikėja pergyvenusi sutuoktinė, kuri įgijo teisę pagal įstatymą priimti mirusio sutuoktinio I. R. turtą. 2024 m. balandžio 10 d. notarės liudijimo Nr. 1601 matyti, kad palikėjo I. R., palikimas nėra priimtas. Palikimui priimti yra praleistas įstatymu nustatytas terminas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Mirus I. R. pareiškėjo mama D. R. būdama gyva priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Būdama teisėta įpėdine D. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nors pareiškėjo mama būdama gyva ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Iš jos veiksmų buvo matyti, kad perimtą turtą ji valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, sodininkų bendrijos nario mokestį, rūpinosi visu sodo sklypu ir laikė save turto savininke.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. R. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė D. R., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) sutuoktinė D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.
Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.