Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Vytautui Dargiui, advokato padėjėjai Giedrei Kačinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euronicol“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smart projektai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Byloje šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad šalys sutaria dėl to, jog 2017 m. liepos 5 d. buvo pasirašyta Nuomos sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė išnuomojo nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 16 d. transporto priemonę Renault Traffic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 550 Eur. Nuomos paslaugos buvo suteiktos. Taip pat iš esmės sutampa šalių pozicijos, kad Nuomos sutartis kvalifikuotina kaip transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).

6. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs dėl kelių aspektų. Pirma, dėl to, kas buvo transporto priemonės nuomininkas, t. y. ar atsakovė, ar atsakovės vadovas V. K.. Antra, dėl to, ar už nuomos paslaugas su ieškove buvo atsiskaityta, ar ne. Bylos šalių versijos dėl Nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių iš esmės skiriasi. Tai yra įrodymų vertinimo klausimas.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad Nuomos sutartį sudaro dvi dalys – Specialiosios ir Bendrosios sąlygos. Pastarosios yra standartinės ieškovės taikomos taisyklės, o pirmosiose yra aprašytos individualizuotos – pritaikytos ginčo situacijai – sąlygos. Nagrinėjamu atveju reikšmingos yra dvi Specialiųjų taisyklių skiltys: „Nuomininkas“ ir „Atsiskaitymo forma“. Skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta, kad nuomininkas yra ne V. K., bet atsakovė UAB „Smart projektai“, nurodyti ne V. K., bet įmonės rekvizitai. Sutartį pasirašė V. K., t. y. atsakovės vadovas. Jokių žymų Nuomos sutarties tekste, kad transporto priemonė yra išnuomojama ne atsakovei, bet įmonės vadovui, nėra.

8. V. K. paaiškinimai yra vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasi atsakovė įrodinėja, kad transporto priemonės nuomininku buvo jis, o ne atsakovė. Teismo posėdyje tiek ieškovės atstovai, tiek V. K. patvirtino, kad Nuomos sutarties tekstą rengė ieškovės vadovas. V. K. taip pat paaiškino, kad dėl transporto priemonės nuomos sąlygų tarėsi tiesiogiai su ieškovės vadovu. Kaip galima spręsti iš V. K. paaiškinimų, Nuomos sutartis buvo pasirašyta atsakovės biure. Be to, jis turėjo visas galimybes susipažinti su ieškovės parengtomis Nuomos sutarties Specialiosiomis sąlygomis ir, prieš pasirašydamas sutartį, perskaitė Specialiąsias sąlygas. Atsakydamas į jam užduotus klausimus, V. K. pabrėžė, kad Nuomos sudarymo metu turėjo ne vienerių metų patirtį versle, buvo sudaręs ne vieną sandorį. Vadinasi, jam neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama sutarties teksto reikšmė. Ypač dalies, kurioje nurodyta, tarp kokių asmenų sudaroma sutartis.

9. Ieškovės pozicija, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp įmonių, bet ne tarp ieškovės ir V. K., yra kategoriška. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų V. K., o kartu ir atsakovės, teiginius, kad tikroji ginčo sandorio šalis buvo ne įmonė. Toks atsikirtimas nebuvo nurodytas ir atsakovės įgaliotų darbuotojų (įskaitant įmonės vadovą) ieškovei rašytuose elektroniniuose laiškuose, kurie pateikti kartu su ieškiniu. Kaip galima spręsti iš teismo posėdyje V. K. teiktų paaiškinimų, neatmestina, kad tokia dviprasmiška situacija galėjo susiklostyti dėl to, jog jis tinkamai formaliai „neatskyrė“ savęs nuo įmonės. Tačiau šios versijos, kaip jau nurodyta, nepagrindžia jokie kiti faktiniai duomenys. Jeigu atsakovės vadovas, pasirašydamas Nuomos sutartį, padarė klaidą – nepažymėjo, kad jis yra transporto priemonės nuomininkas, tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas yra jo neapdairumo pasekmė.

10. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad vien tik V. K. paaiškinimai pagal esamas aplinkybes yra nepakankami pripažinti, jog nuomos paslaugos pagal Nuomos sutartį buvo suteiktos jam, o ne atsakovei (CPK 185 straipsnis).

11. Antras ginčo aspektas, kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkte, yra tai, ar už nuomos paslaugas su ieškove buvo atsiskaityta, ar ne. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, teigė, kad nuomos mokestis buvo sumokėtas grynaisiais pinigais pasirašant Nuomos sutartį. Šis argumentas, pripažinus, kad nuomininkė buvo atsakovė, yra dviprasmiškas tuo požiūriu, jog grynųjų pinigų perdavimas yra ūkinė operacija, kurią atsakovė, kaip ūkio subjektas, turėjo tinkamai įforminti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokios aplinkybės atsakovė išvis neįrodinėjo. Kita vertus, ūkinės operacijos tinkamas neįforminamas nėra aplinkybė, kuri ribotų atsakovės procesines teises atsiskaitymo pagal Nuomos sutartį faktą įrodinėti kitais įrodymais.

12. Nurodytą faktą, anot atsakovės, patvirtina kelios aplinkybės. Vis dėlto, įvertinus įrodymų visetą, atsakovės versija atmestina ir šioje ginčo dalyje.

13. Byloje nustatyta, kad, pasirašydamas Nuomos sutartį, atsakovės vadovas sutarties Specialiųjų sąlygų skiltyje „Atsiskaitymo forma“ pažymėjo, jog už nuomos paslaugas mokama grynaisiais pinigais. Tačiau žymėjimas iš anksto buvo atliktas ir ties kita tos pačios grafos dalimi, pagal kurią už paslaugas turėjo būti atsiskaityta pavedimu. Pastarasis žymėjimas nebuvo nubrauktas. Taigi Nuomos sutartyje nurodyta tik tai, kad už paslaugas galėjo būti atsiskaityta arba pavedimu, arba grynaisiais pinigais. Tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės priėmimo metu atsakovės vadovas perdavė ieškovės įgaliotam darbuotojui 550 Eur dydžio nuomos mokestį, byloje nepateikta. Formalus vienos iš atsiskaitymo formos skilties grafų pažymėjimas pats savaime nelaikytinas galinčiu patvirtinti, kad pinigai buvo faktiškai sumokėti. V. K., atsižvelgiant į jo profesinę patirtį, neabejotinai turėjo būti suprantama, kad grynųjų pinigų perdavimo faktas turi būti tinkamai įformintas. Nei Nuomos sutartyje, nei kitame rašytiniame dokumente pinigų perdavimas – be nurodyto žymėjo atsiskaitymo grafos formoje, neužfiksuotas (pvz., padarant įrašą, kad pinigai yra sumokėti ir pan.).

14. Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas visą nuomos mokestį turi sumokėti prieš perduodant jam automobilį. Tačiau tai yra standartinė sąlyga, kuri, kaip galima spręsti iš ieškovės atstovės paaiškinimų, vykdant Nuomos sutartį nebuvo taikyta. Byloje nenustatyta priežasčių, kodėl reikėtų laikyti, kad Nuomos sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais negalėjo nukrypti nuo nurodytos tipinės sąlygos. Juolab, kad ieškovę ir atsakovę siejo verslo santykiai (tai akcentuota atsiliepimo į ieškinį 3 puslapyje), ir nebuvo laikytasi kitų Nuomos sutarties Bendrosiose sąlygose nurodytų formalumų (pvz., nepasirašytas transporto priemonės grąžinimo aktas (Nuomos sutarties 7.4 punktas).

15. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą už pagal Nuomos sutartį suteiktas paslaugas išrašė 2018 m. liepos 23 d., t. y. praėjus metams nuo paslaugų suteikimo. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad sąskaitos pavėluotą išrašymą lėmė įmonės klaida, kuri pastebėta pasikeitus įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Šio fakto ieškovė nepagrindė kitais įrodymais, tačiau atsakovė jo iš esmės ir neginčijo. Kita vertus, sąskaitos pavėluotas išrašymas, atsižvelgiant į kitų įrodymų turinį, patvirtina tik tai, kad ieškovė tinkamai neadministravimo sąskaitos išrašymo proceso. Tačiau ši aplinkybė negali būti traktuojama nei kaip patvirtinanti, kad atsakovė sumokėjo nuomos mokestį, nei kaip pagrindžianti atsakovės teiginius, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir reikalauja sumokėti nuomos mokestį antrą kartą.

16. Atsakovės atsikirtimai,susiję su interneto svetainėje rekvizitai.lt kitų asmenų paliktais komentarais, yra teisiškai nereikšmingi, nes jie neturi ryšio su nagrinėjamu ginču (CPK 180 straipsnis). Dėl to jie plačiau neaptariami.

17. Apibendrinant nurodytą, darytina antra išvada, kad atsakovė neįrodė, jog yra sumokėjusi ieškovei pagal Nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį (CPK 185 straipsnis). Nepaisant to, kad Nuomos sutarties sudarymo eiga ir ieškovės veiksmai kelia tam tikrų abejonių dėl ginčo situacijos aplinkybių, šios abejonės nėra pakankamos atmesti ieškovės pagrindinį reikalavimą kaip nepagrįstą. Atsakovės pozicijos, kad su ieškove buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, nepagrindžia jokie tiesioginiai įrodymai. Netiesioginiai įrodymai taip pat yra nepakankami pripažinti atsakovės atsikirtimus pagrįstais. Pažymėtina, kad netinkamas veiksmų formalizavimas, jeigu tarp sandorio šalių kyla ginčas dėl jo vykdymo, yra rizikos veiknys, kuris neretai lemia, jog teismine tvarka vienai iš šalių gali nepavykti įrodyti savo versijos realumo.

18. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Nuomos sutartį, suteikė atsakovei transporto priemonės nuomos paslaugas, tačiau atsakovė nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitė. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 550 Eur skolą tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis, Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 1 punktas).

19. Patenkinus reikalavimą priteisti skolą, tenkinami ir išvestiniai ieškovės reikalavimai. Pagal Nuomos sutartį vienas ūkio subjektas už atlyginimą teikė nuomos paslaugas kitam ūkio subjektui. Taigi Nuomos sutartis patenka į Mokėjimų įstatymo taikymo sritį (šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinų kompensacinių ir procesinių palūkanų dydis nustatytinas pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas. Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 7,47 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos taikant 8 procentų dydžio palūkanų normą už 550 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (CK 6.261 straipsnis, Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat iš atsakovės ieškovei už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos (2018 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat už advokato ir advokato padėjėjos teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 052,70 Eur. 2019 m. vasario 3 d. mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad įmonė apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas 484 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001799, ieškovė pateikė po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Vis dėlto įvertinus tai, kad prašymas dėl šių išlaidų priteisimo, taip pat PVM sąskaita faktūra buvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taikytina CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės išimtis ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsižvelgtina į nurodytą mokėjimo dokumentą.

21. Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, visų pirma, pažymėtina, kad teismo sprendimu patenkinti visi ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai. Taigi ieškovei iš atsakovės priteisiamas už ieškinį sumokėtas 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuoja, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

23. Iš ieškovės 2019 m. sausio 17 d. prašyme pateiktos įmonei advokato ir advokato padėjėjo suteiktos teisinės pagalbos detalizacijos aišku, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (įskaitant žodžiu teiktas teisines konsultacijas) parengimą ieškovė sumokėjo 326,70 Eur, už ieškinio parengimą – 423,50 Eur, už 2018 m. gruodžio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 60,50 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje – 242 Eur.

24. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės ir (ar) fakto klausimai. Taigi ieškovei teikiant teisines paslaugas nereikėjo analizuoti kompleksinių teisės ir (ar) fakto klausimų. Ginčas tarp šalių kilo iš esmės tik dėl kelių faktinių aplinkybių. Dėl to pirmiausia nepagrįstai didelę sumą ieškovė sumokėjo už teisines konsultacijas ir už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Juolab, kad abejotina, ar šabloninio pareiškimo parengimas galėjo užtrukti 1,2 val. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos pagrįstomis laikytinos 93 Eur apimtyje – ketvirtadalis pagal Rekomendacijų 8.6 ir 8.19 punktus rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (926,70 Eur × 0,25) + (926,70 Eur × 0,1 × 1,5) × 0,25). Remiantis šia proporcija išlaidos už ieškinio parengimą nemažinamos. Tačiau neprotingai didelėmis laikytinos išlaidos už paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Paaiškinimuose tik išsakyta ieškovės pozicija, ar byloje neturėtų būti pakeistas atsakovas. Dėl to iš atsakovės ieškovei už advokato pagalbą parengiant paaiškinimus priteisiami 23 Eur, t. y. ketvirtadalis pagal Rekomendacijų 8.17 punktą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (926,70 Eur × 0,1 × 0,25). Teismo posėdis truko 1,5 val. Posėdyje ieškovė faktiškai atstovavo tik advokato padėjėja. Taigi už šias teisines paslaugas (įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui), atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktus, ieškovei priteisiami ne 242 Eur, bet 185,34 Eur (926,70 Eur × 0,1 × 2,5 × 0,8).

25. Taigi viso ieškovei už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą iš atsakovės priteisiami 724,84 Eur. Bendra iš atsakovės ieškovei priteisiama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 739,84 Eur (724,84 Eur + 15 Eur).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei 3 Eur, todėl ši suma iš atsakovės į valstybės biudžetą nėra priteisiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Euronicol“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Euronicol“ (juridinio asmens kodas 300946548) iš atsakovės UAB „Smart projektai“ (juridinio asmens kodas 303097210) 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 7,47 Eur (septynių eurų ir 47 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (557,47 Eur (penki šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 47 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 739,84 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.