Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. Š. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria jam buvo pakeistas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdyje asmuo kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. Š. ir jo gynėjas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir gydymą tęsti bendro stebėjimo sąlygomis, o prokurorė -skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tokiu aspektu manydamas, kad A. Š. skundu prašo panaikinti jam pakeistą priverčiamos medicinos priemonės taikymą toliau gydymą tęsiant sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad A. Š. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti bendro stebėjimo sąlygomis, o jo pavojingumas šiuo metu yra padidėjęs. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad A. Š. gydymas griežtesnėmis sąlygomis, yra būtinas siekiant apsaugoti aplinkinius asmenis nuo neprognozuojamo A. Š. elgesio.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Iš bylos matyti, kad A. Š. diagnozuota mišri kortikinė demensija, ji diagnozuota po to kai 2021-03-02, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, jis kabinete užpuolė gydytoją psichiatrę ir sukėlė fizinį skausmą bei grasino gydytoją užmušti taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad tas grasinimas yra realus. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. Š. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo iš bendro į sustiprinto stebėjimo sąlygas pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada. (b. l. 3-4). Joje nurodoma, kad A. Š. būsena stebėjimo laikotarpiu bendro stebėjimo sąlygomis buvo nestabili, stebėtas impulsyvus, smurtinis elgesys kito paciento atžvilgiu. Klinikiniame vaizde vyrauja organiniam asmenybės sutrikimui būdinga simptomatika, šaltas afektas, impulsyvus, eksplozyvus elgesys, dirglumas, rigidiškas, nepasiduodantis korekcijai mąstymas, empatijos nebuvimas. Išlieka nekritiškas susirgimui, savo elgesiui ir įvykdytoms neteisėtoms veikoms. Komisijos metu išvaizda tvarkinga, savyje, vietoje ir laike orientuotas teisingai. Pokalbio metu išreikšto nerimo, įtampos nestebima. Bendraujant elgesys manipuliatyvus, bando save pateikti tik iš gerosios pusės, kategoriškai nepripažįsta akivaizdžių faktų apie buvusį agresyvų, smurtinį elgesį, dėl visko kaltina aplinkinius. Nuotaika pretenzinga, su nežymia disforija, emocijos šaltos. Mąstymas lėtesnio tempo, nelankstus, inertiškas, vyrauja rigidiškos nuostatos, kognityvinės funkcijos pasilpusios. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių nekonstatuota. Impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje išlieka nepakankama. Skyriuje bando įvesti savo taisykles, dominuoti kitų pacientų atžvilgiu. Asmenybė egocentriška, be empatijos, pripažįstanti tik savo interesus. Nekritiškas psichikos sutrikimo, elgesio ir įvykdytos neteisėtos veiklos atžvilgiu. Komisija rekomenduoja keisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos pakeitimo ar panaikinimo įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, t. y. arba pagerėjo arba pablogėjo.

10. Nagrinėjamu atveju skunde ir teismo posėdžio metu A. Š. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, dėl ko jo gydymas toliau būtų tęsiamas bendro stebėjimo sąlygomis. Iš bylos matyti, kad jam diagnozuota liga, kuri įtakoja jo psichikos būsenos ir elgesio ypatumus, o jo gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis kelia pavojų aplinkiniams. Nors A. Š. teigia, kad skyriaus vedėjas V. Janušonis su juo elgiasi tendencingai ir siūlo gydymo režimą keisti dėl A. Š. skundų Kalėjimų departamentui dėl blogų priežiūros sąlygų, tačiau teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. Iš komisijos išvados, kuria A. Š. siūloma keisti priverstinį gydymą į stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis matyti, kad jį pasirašė ne tik V. Janušonis, bet dar du komisijos nariai- pirmininkė N. Rupeikienė ir R. Bandžiulienė, dėl kurių tendencingumo duodant išvadą A. Š. nenurodė. O tai leidžia teismui manyti, jog ne tik V. Janušonis bet ir du iš trijų kitų komisijos narių pritaria stebėjimo sąlygų griežtinimui. Iš bylos matyti, kad 2021-11-22 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi A. Š. buvo skirtas stacionarinis stebėjimas ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2023-01-26 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pakeistas į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau toks gydymo režimas neužtikrino A. Š. socialinio pavojingumo, nes jis, neturi kritikos ligai savo elgesiui ir neteisėtoms veikoms. Būnant bendro stebėjimo sąlygomis 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje įvyko konfliktas su skyriaus pacientu, fiksuota fizinė agresija, būsena nestabili, stebėtas impulsyvus elgesys ir smurtinis elgesys, skyriuje bando dominuoti kitų pacientų atžvilgiu įvesti savo taisykles.

12. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad A. Š. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas esamomis gydymo sąlygomis nepakankamas siekiant sumažinti jo keliamą pavojų kitiems pacientams bei personalui, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeitimas į stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis jam išties pakeistas ir gydymas pratęstas pagrįstai.

13. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad A. Š. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl pakitusio jo socialinio pavojingumo. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. Š. ( A. Š.) skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.