- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-498-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- J., J. M.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. R. ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei J. M. dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikia – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti skyrium gyvenančio R. R. bendravimo su dukterimi B. R. tvarką ir teismo patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties 4.1 punktą, ir išdėstyti jį taip „Nuo 2009-03-02 R. R. su dukra B. R., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:
- pirmą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadieni nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant mamai J. M.;
- antrą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant žmogui, emociškai artimam B. R.;
- tolimesniu laikotarpiu R. R. ir B. R. susitinka kas antrą (2-ą ir 4-ą) sekmadienį, pasiimant B. R. 14.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.
- R. R. bendrauja su B. R. pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, sistemingai konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybes Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomenduotu vaikų psichologu dėl bendravimo su dukra taktikos.“
Nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurios 4 punktas reglamentuoja bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. 4.1. p. numato, kad nuo 2008-05-03 R. R. su dukterimi B. R. bendraus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos imtinai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžinant vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Tokia nuostata turi būti nedelsiant pakeista, nes neatitinka realių vaiko poreikių, gali jį psichologiškai traumuoti ir taip trukdyti darniai jo raidai. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką 2006 m., vaikas buvo kūdikis ir buvo sunku įsivaizduoti, kaip atrodys reali situacija po dvejų metų, kiek vaikas bus savarankiškas, ar tokiame amžiuje bus pasiruošęs pasilikti vienas be motinos svetimoje, vaikui neįprastoje aplinkoje keletą dienų iš eilės. Per dvejus metus paaiškėjo, kad atsakovui mažiausiai rūpi bendravimas su vaiku, jo poreikių tenkinimas, rūpinimasis vaiko materialine gerove ir jo ugdymu. Pirmuosius gyvenimo skyrium metus atsakovas į savo pareigą nustatytomis dienomis ir valandomis lankyti nepilnametę dukterį žiūrėjo itin atmestinai. Didžiąją dalį laiko, kurį tėvas turėjo praleisti bendraudamas su vaiku, jis nebuvo atvykęs arba su vaiku praleido iki 1 val. laiko, ir tokiu būdu nevykdė tėvo pareigos dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Dukterį tai itin traumuoja, nes jinai laukia pasimatymų ir nustatytomis valandomis negali išeiti į kiemą, pasivaikščioti po mišką ar išvažiuoti į miestą. Toks atsakovo elgesys ir požiūris į bendravimą su vaiku visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, yra nukreiptas į atsakovo valdžios demonstravimą vaikui ir jo motinai. Kadangi atsakovas labai retai būdavo su dukterimi, jis visiškai nežino jos poreikių, įpročių, privalomo tokio amžiaus vaikui poilsio ir maitinimosi režimo, todėl akivaizdu, kad patikėti mažametį vaiką jo priežiūrai beveik dviem paroms ir nedalyvaujant vaiko motinai negalima. B. R. diagnozuotas emocinis sutrikimas, o siekiant sustabdyti emocinės įtampos neigiamą poveikį mergaitei, rekomenduojama palaipsniui gerinti bendravimą su tėčiu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui, pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, tuo tarpu tėčiui yra rekomenduojami tėvystės įgūdžių mokymai, sistemingas konsultavimas dėl bendravimo su dukra taktikos.
Šalies argumentai
Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.1 punkto dalį ir išdėstyti ją taip: „Nuo 2008-05-24 R. R. su dukra B. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio penktadienio 18 val. iki to savaitgalio sekmadienio 18 val. imtinai nedalyvaujant J. M. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą.“; nutartimi nustatytus bendravimo tvarkos 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 5 punktus palikti nepakeistus; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dukters motina, šia nutartimi patvirtintos jo bendravimo su dukra tvarkos nesilaikė, pateikė ieškinį siekdama maksimaliai apriboti jam įstatymu suteiktą teisę bei numatytą pareigą bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Atsižvelgiant į dukters amžių, buvo nustatytas skirtingas bendravimas laikotarpiui iki jai sukaks treji metai. Nutartimi nuo 2008-05-03 nustatytas bendravimo laikotarpis per mėnesį (įvertinus įvairias šventes) sudaro vos 5 dienas ir dar savaitę atostogų metu, t. y. apie pora mėnesių per metus. Su motina dukrai palikta bendrauti likusius dešimt mėnesių, t. y. bendravimo proporcija skiriasi bene 5 kartus. Atsakovo nuomone, ieškovė reikalauja jo bendravimo su dukra laikotarpį dar apriboti, t. y. sumažinti bendravimo laiką savaitgaliais iki 3 val. ir tai tik kas antrą savaitgalį, o taip pat reikalauja dalyvauti jo bendravimo su dukra metu.
Vaikų teisų apsaugos tarnybos atstovė palaikė tarybos pateiktas išvadas ir paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko interesus būtų tikslinga leisti tėvui ilgiau bendrauti su dukra nedalyvaujant tiek ieškovei, tiek įvairių tarnybų atstovams. Be to, dukrai augant didės jos poreikis bendrauti su tėvu, todėl formalus teismo sprendimas neturi būti kliūtimi tėvams auklėjant vaiką. VTAT atstovės nuomone, šalys byloje labiau manipuliuoja vaiko interesais kurstomi tarpusavio nesantaikos, jiems trūksta geranoriškumo vienas kito atžvilgiu, o tai kenkia vaiko interesams.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-10-12 sprendimu ieškinį atmetė pilnai; priešieškinį atmetė pilnai. Teismas konstatavo, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatyme nustatyta, kad ginčą dėl bendravimo tvarkos (ir kitų su nepilnamečiais susijusių klausimų) teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiku. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų dukteriai neigiamą įtaką, todėl, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą, bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant. Iš šalių, jų atstovų bei VTAT atstovės pasisakymų, byloje esančios VTAT ir Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktų išvadų dėl B. R. galimai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų tyrimo teismas padarė išvadą, kad labiausiai B. R. emocinei būsenai kenkia jos tėvų tarpusavio ginčai ir nesutarimai. Tėvams kartu su vaikų būtų tikslinga kreiptis dėl individualių konsultacijų į psichologą ar psichoterapeutą, kad būtų užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai bendraujant su tėvu. Teismas laikė, kad 2006-10-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyta B. R. bendravimo su tėvais tvarka pilnai atitinka vaiko interesus, todėl šios tvarkos keisti netikslinga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: pakeisti 2009-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5939-433/2006 nustatytos bendravimo tvarkos 4.1 punktą išdėstant jį taip:
- pirmą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadieni nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant mamai J. M.;
- antrą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant žmogui, emociškai artimam B. R.;
- tolimesniu laikotarpiu R. R. ir B. R. susitinka kas antrą (2-ą ir 4-ą mėnesio) sekmadienį, pasiimant B. R. 14.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.
- R. R. bendrauja su B. R. pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, sistemingai konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybes Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomenduotu vaikų psichologu dėl bendravimo su dukra taktikos;
priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantės nuomone, sprendimas nepagrįstas, prieštarauja įstatymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai; teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas bei vertino faktines aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas; teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nevertino bei nepasisakė dėl pateiktų įrodymų, neapklausė liudytojų, nepaskyrė ekspertizės, taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų – apeliantės įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 650 Lt skirtų psichologinės ekspertizės išlaidoms apmokėti, grąžinimo. Nurodo, jog atsižvelgiant į tėvo bendravimo mažą intensyvumą, silpną emocinį ryšį su dukra, valdžios demonstravimą motinos ir dukters atžvilgiu, agresijos apraiškas, dėl ko mergaitė pradėjo bijoti tėvo, prasidėjo emocinis sutrikimas, mergaitei rekomenduojama bet kokius pakeitimus vykdyti palaipsniui, siekiant išvengti traumuojančių veiksnių. Tai patvirtinantys medicininiai dokumentai buvo pateikti teismui. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo siekį panaikinti vaiką traumuojančias aplinkybes, priešingai atsakovas neatsižvelgė į jokius pasiūlymus geranoriškai spręsti susidariusią situaciją. Pažymi, kad atsakovas atsisakė dalyvauti psichologinėje ekspertizėje, kuri padėtų objektyviai ir visapusiškai įvertinti jo emocinio ryšio su dukra gylį, užtikrinti tinkamą mergaitės interesų apsaugą. Teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės poziciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes priėmė teisėtą ir labiausiai atitinkantį mažametės B. R. teises ir teisėtus interesus, jos emocinės sveikatos būseną bendrauti su tėvu, sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus ieškinį ir priešieškinį nepriteistos, todėl nesutinka, kad apeliantei išimties tvarka būtų kompensuotos teismo išlaidos – ekspertizė nebuvo paskirta dėl apeliantės argumentų ir įrodymų trūkumų; apeliantė turi galimybė pakartotinai kreiptis į teismą.
Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių ypatumo, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
B. R., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. M. ir atsakovo R. R. dukra. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi buvo patvirtinta vaiko tėvų taikos sutartis dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos; šios tvarkos 4.1 punktas numato, kad iki 2008-05-02 R. R. su dukra B. R. bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 18 val. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); nuo 2008-05-03 R. R. su dukra B. R. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val. imtinai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžinant vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia pakeisti teismo nutartimi patvirtintos tvarkos 4.1 punktą, nustatant tokią bendravimo tvarką: pirmą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadieni nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant mamai J. M.; antrą mėnesį R. R. ir B. R. susitinka kiekvieną sekmadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. dalyvaujant žmogui, emociškai artimam B. R.; tolimesniu laikotarpiu R. R. ir B. R. susitinka kas antrą (2-ą ir 4-ą) sekmadienį, pasiimant B. R. 14.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.; R. R. bendrauja su B. R. pagal psichikos sveikatos nustatytą planą, sistemingai konsultuojasi su Vilniaus miesto savivaldybes Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomenduotu vaikų psichologu dėl bendravimo su dukra taktikos. Pagal naują pasiūlytą bendravimo tvarką planuojama ženkliai sumažinti tėvo ir dukros bendravimo laiką – iki 4 valandų kas antrą savaitgalį neapibrėžtam ateities laikotarpiui, tuo tarpu kai galiojančia bendravimo tvarka numatytas tėvo ir dukros bendravimas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val. kas antrą savaitgalį.
Šalies argumentai
Savo skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad bendravimas su tėvu pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi nustatytą grafiką kenkia vaiko interesams, pažeidžia mergaitės teisę sveikai vystytis (CK 3.161 str. 1 ir 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, netinkamai nustatė nepilnametės B. R. teisėtą interesą nagrinėjamoje byloje. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
Apeliantė siekia sumažinti tėvo bendravimo su dukra intensyvumą, motyvuodama, kad bendravimas tokiu intensyvumu, kaip numatyta teismo 2006-10-17 nutartimi, yra žalingas vaikui. Apeliantė teigia, kad dėl silpno emocinio ryšio tarp tėvo ir dukters (tėvas nuolat ilgus laikotarpius nebendraudavo su dukra, nematydamas prasmės susitikti) vaikui po bendravimo su tėčiu pablogėja emocinė būklė. Bendravimo pakeitimo būtinybė kilo ir dėl B. R. psichikos padidinto jautrumo, dėl kurio mergaitė nenorėjo likti viena su tėvu; po konfliktinių situacijų, kai tėvas bandė ja išsivesti su savimi jėga, mergaitė pradėjo tėvo bijoti. Anot apeliantės, teismas neįvertino tai, kad šiuo metu vaikui diagnozuotas emocinis atsiskyrimo nerimo sutrikimas, ką įrodo 2009-01-08 „Psichikos sveikatos klinikos“ išrašas iš medicininių dokumentų; siekiant sustabdyti emocinės įtampos neigiamą poveikį mergaitei, rekomenduojama palaipsniui gerinti jos bendravimą su tėčiu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui, pagal psichikos sveiktos nustatytą planą, tuo tarpu tėčiui rekomenduojami tėvystės įgūdžių mokymai, sistemingas konsultavimasis dėl bendravimo su dukra taktikos.
Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tai, kad šalių dukra yra nesantuokinis vaikas, dėl to ji nuo gimimo gyveno motinos – ieškovės I. M. šeimoje, nuolatinio kontakto su tėvu nuo pat gimimo neturėjo. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokiomis vaiko auklėjimo sąlygomis mergaitės emocinis ryšys su motina yra stipresnis ir glaudesnis, nei su tėvu, tačiau pažymi, jog tėvo pareigos neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu; abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai; todėl turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą.
Pagal bylos medžiagą tarp šalių nuolat vyko konfliktai dėl bendravimo su mergaite. Atsakovas R. R. skundėsi dėl I. M. daromų kliūčių: 2007-02-12 pateikė skundą vaiko teisų apsaugos kontrolieriui, kuriame nurodė, jog ieškovė nuolatos nevykdo teismo sprendimo, ignoruoja ir nesudaro galimybių tėvui bendrauti su nepilnamete dukra tuo pažeisdama vaiko teises (b.l. 51-52, t.1). Skundo tyrimo metu I. M. teigė, kad neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui, tačiau norėtų, kad tėvas atsižvelgtų į tai, jog mergaitė dienos metu du kartus miega, daugiau kreiptų dėmesio į dukros sveikatą. I. M. buvo pasiūlyta vykdyti jai nustatytą pareigą užtikrinti R. R. bendravimą su dukra, R. R. buvo išaiškinta jo teise kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo (b.l. 53-57, t.1); t. y. jo skundas buvo pripažintas pagrįstu. 2008-08-27 R. R. su analogišku skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisų apsaugos skyrių (b.l. 82, t.1); į skundą buvo atsakyta, jog motina neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui, tačiau nori dalyvauti bendravime su dukra (b.l. 81, t.1). Byloje pateikti I. M. pareiškimai antstolei D. P., kuriuose I. M. išdėsto savo pretenzijas R. R. dėl bendravimo su dukra: R. R. buvo atvykęs bendrauti su dukra, kai ji miegojo, nenorėjo išeiti su dukrele pasivaikščioti, išsišaipė iš mergaitės dainavimo pamokėlių, bendraujant su vaiku nepasirūpino jogurtu ir pan. (b.l. 24, 25, 26-28, t.1). Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisų apsaugos skyriui ieškovė pareiškė, kad R. R. elgesys trukdo normaliam bendravimui; taip jis norėjo išsivesti dukrą be jos, ją atstūmė, buvo grubus su jos motina J. M. (b.l. 29, t.1). Dėl konflikto su R. R. I. M. kreipėsi į policiją (b.l. 12, t.1). Pirminiame I. M. ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas ne tik sumažinti tėvo ir dukters bendravimo laiką, bet ir sudaryti galimybes motinai dalyvauti jų bendravime, bei atsižvelgti į mergaitės norą bendrauti su tėvu (b.l. 3, t.1). Tokiu būdu ieškovė, deklaruodama savo norą užtikrinti tėvo ir vaiko nuolatinį normalų bendravimą, sustiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, siekia apriboti jų bendravimą, kontroliuoti vaiko ir tėvo santykius, dominuoti juose. Tėvų konflikto pasekoje susiklostė vaiko teisių požiūriu nepriimtina situacija, kai bendravimas su tėvu visiškai nutrūko: atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymėjo, kad paskutinį kartą dukrą matė 2009 m. spalio mėnesį (b.l. 122, t.2). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog mažametės B. R. teisėtas interesas maksimaliai ir netrukdomai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu yra pažeidžiamas ir turi būti ginamas.
Apeliantės argumentas, kad maksimalus bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, atmetamas. Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrino atsakovo buitines sąlygas, nustatė, kad jos yra tinkamos; atsakovas gyvena su savo motina, mergaitei paruoštas atskiras kambarys (b.l. 42, t.1). Atsakovas augina 10 metų sūnų Anuprą iš pirmos santuokos, t. y. turi supratimą apie 5 metukų vaiko dienos režimą, turi tam tikrus bendravimo su mažais vaikais įgūdžius. Mergaitei tėvas nėra svetimas, nors nereguliariai, bet ji bendravo su tėvu, su broliu A., t. y. yra visos objektyvios sąlygos tam, kad bendravimas su tėvu vyktų pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-17 nutartimi patvirtintą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Apeliantės argumentas, jog bendravimas su tėvu turi būti ribojamas, nes po susitikimų su tėveliu mergaitės emocinė būklė pablogėja taip pat atmetamas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2010-05-05 išrašas iš mergaitės medicininių dokumentų; išrašo duomenimis, vaikui diagnozuotas atskyrimo nerimo sutrikimas, adaptacinis sutrikimas; vaikui buvo teikiama psichoterapeuto pagalba. Pagal bylos medžiagą, toks emocinis sutrikimas mergaitei diagnozuojama nuo 2009-01-06 (b.l. 43, t.1).
2009-01-08 „Psichikos sveikatos klinikos“ išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis siekiant sustabdyti emocinės įtampos neigiamą poveikį mergaitei, rekomenduojama palaipsniui gerinti jos bendravimą su tėčiu ir pratinti prie buvimo kartu palaipsniui, pagal psichikos sveiktos nustatytą planą, tuo tarpu tėčiui rekomenduojami tėvystės įgūdžių mokymai, sistemingas konsultavimasis dėl bendravimo su dukra taktikos. Apeliantės pozicija turi vidinių prieštaravimų – apeliantė pripažįsta, kad tokia situacija susiklostė todėl, kad tėvas nuolat ilgus laikotarpius nebendraudavo su dukra, tačiau tėvo ir vaiko bendravimo pagerinimui siūlo ženkliai sumažinti jų bendravimo laiką. Apeliantės pasiūlytas bendravimo grafiko variantas – 4 valandų bendravimas kas antrą mėnesio sekmadienį – teisėjų kolegijos vertinimu, nepadės tėvo ir dukros emocinio ryšio sustiprinimui; mažinti tėvo ir dukros bendravimo laiką ir intensyvumą dėl apeliantės nurodytų motyvų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad psichologai taip pat nerekomendavo nutraukti vaiko bendravimą su tėvu ar jį sumažinti; psichologų rekomendacija palaipsniui gerinti mergaitės bendravimą su tėvu neįrodo apeliantės reikalavimo dėl bendravimo laiko sumažinimo pagrįstumo. Vaiko emocinė būsena nesudaro pagrindo riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu. Teismo posėdžio metu dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė M. S. taip pat nerekomendavo trumpinti bendravimo laiką; atsižvelgiant į vaiko jautrumą, buvo pasiūlyta apsiriboti bendravimu be nakvynių, tačiau be mamos, močiutės ar kitų asmenų dalyvavimo (b.l. 102, t.2). Tokiu būdu apeliantės reikalavimas dėl bendravimo laiko trukmės sumažinimo atmetamas; nepriimtinas taip pat ir apeliantės pasiūlymas pereinamajame laikotarpyje pirmą mėnesį užtikrinti jos dalyvavimą vaiko ir tėvo bendravime, antrą mėnesį – užtikrinti vaikui emociškai artimo žmogaus dalyvavimą. Teisėjų kolegija pritaria Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistės nuomonei, kad, esant konfliktui tarp tėvų, labiau tikėtina, jog vaiko bendravimas su tėvu nedalyvaujant motinai, močiutei bei giminaičiams iš motinos pusės, bus sėkmingesnis. 2009-01-08 „Psichikos sveikatos klinikos“ išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis patarimas atsakovui konsultuotis dėl bendravimo su mažamete dukra yra rekomendacinio pobūdžio, todėl apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra pagal psichikos sveikatos centro nustatytą planą bei sistemingai konsultuotis su psichologu neturi teisinio pagrindo.
Dėl ekspertizės skyrimo.
Atsakovui atsisakius dalyvauti ekspertiniame tyrime, teismas nepaskyrė byloje psichologinės ekspertizės; apeliantės vertinimu, tai sudaro pagrindą teismo sprendimui panaikinti. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas pareiškė, kad nuomonės dėl ekspertizės skyrimo nepakeitė. Atsižvelgiant į psichologinės ekspertizės ypatumus, reikia pripažinti, kad be geranoriško bendravimo su psichologu atsakovo ir mergaitės santykių ekspertizė negalima. Kita vertus, ekspertizė yra vienas iš įrodymų civilinėje byloje; šeimos bylose sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su vaiko likimu, psichologinė ekspertizė paprastai skiriama, kai vaikas nesugeba suformuluoti savo pažiūras ir dėl amžiaus ar kitų priežasčių negali būti išklausytas teismo posėdyje tiesiogiai. Nagrinėjamoje byloje dėl mergaitės nebrandumo, auklėjimo ypatumų, psichologinės įtampos, sukurtos tėvų konfliktiniais santykiais, jos norai ir objektyvus interesas gali nesutapti. Penkių metų mergaitė, užaugusi motinos šeimoje, nėra pakankamai brandi tam, kad sąmoningai suprastų savo bendravimo su tėvu svarbą šiame savo gyvenimo etape; esant tėvų konfliktiniams santykiams, mažamečiam vaikui paprasčiau atsisakyti bendravimo su atskirai gyvenančiu ir mažiau pažįstamu tėvu, nei sukelti motinos nepasitenkinimą. Dėl to kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas neskirti šioje byloje ekspertizės, siekiant nustatyti vaiko emocinį ryšį su mama, yra pagrįstas ir teisingas (b.l. 76, t.2).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2009-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5939-433/2006 nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos 4.1 punktas (vaiko ir tėvo bendravimas savaitgaliais du kartus per mėnesį) atitinka B. R. interesus, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad mergaitės bendravimas su tėvu civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nutrūkęs bei į Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendaciją, pripažįsta, kad bendravimo su tėvu intensyvumas po pertraukos turi būti didinamas palaipsniui. Dėl to bendravimo tvarka iš dalies pakeistina, nustatant laikiną bendravimo tvarką 6 mėnesių laikotarpiui – bendravimą kas antrą savaitgalį be nakvynių; dar kartą atkreipiamas šalių dėmesys į būtinumą apsaugoti vaiką nuo jų konfliktų ir nesutarimų, bei suprasti vaiko bendravimo su abiem tėvais svarbą harmoningos asmenybės ugdymui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovė patyrė 4 300 Lt (b.l. 62-69, t.2) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos ir 1 200 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 115, 116, t.2), sumokėjo 118 Lt už ieškinio padavimą (b.l. 4, t.1) ir 131 Lt už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 117, t.2). Pakeitusi iš dalies teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, kolegija keičia bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą: ieškovei iš atsakovo priteisiama patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas buvo patenkintas nežymia dalimi (laikinai iš dalies pakeista bendravimo tvarka), ieškovės naudai priteisiama po 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą ieškovei nepriteisiamas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumokėjo į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo specialiąją sąskaitą avansu už ekspertizės atlikimą 650 Lt (b.l. 77, t.2). Ekspertizė teismo paskirta nebuvo, lėšos skirtos apmokėjimui už ekspertizę turėjo būti grąžintos ieškovei iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo specialios sąskaitos to paties teismo nutartimi (CPK 89-91 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nutartis gali būti teismo priimta ir po apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Iš atsakovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip:
Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtintą vaiko tėvų taikos sutartį dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, šios tvarkos 4.1 punktą ir išdėstyti jį taip:
nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. R. R. su dukra B. R. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki šeštadienio 19 val. ir nuo sekmadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val. imtinai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžinant vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą; nuo 2010 m. lapkričio 30 d. bendrauja taip, kaip numatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi: kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos imtinai, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grąžinant vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovo R. R. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. R. 9,95 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.